- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-09
- Bylos Nr.
- A-143-3020-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00724-2010-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- L. Č.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariatui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. Č. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. Č. individualios įmonės skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariatui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas L. Č. individuali įmonė (toliau – pareiškėjas, L. Č. IĮ, apeliantas) skundu (b. l. 2–5) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato (toliau – atsakovas, Kelmės rajono policijos komisariatas) Viešosios tvarkos skyriaus 2010 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 40-67-P-1163 paskirtą 1 000 Lt baudą ir nutraukti administracinę bylą.
Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu nutarimu jam paskirta bauda už tai, jog įmonės pardavėja padarė pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 164 straipsnio 3 dalyje ir Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte. Pareiškėjas pažymėjo, jog nėra baustas, o tai įrodo, kad niekada nepažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo, prekiaudamas spiritiniais gėrimais įmonėje. Nei pardavėjos E. G., pardavusios alkoholį, nei jo veiksmuose jokios tyčios parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, nesulaukusiems reikiamo amžiaus, nėra. Teigė, jog merginos, kuri nupirko alkoholį, amžius nesukėlė pardavėjai jokių abejonių (ji išoriškai atrodė 22–25 metų amžiaus). Be to, iš kitų individualių įmonių savininkų (N. Ž.) sužinojo, kad protokolas surašytas ir jam. Yra pagrindas manyti, kad ta pati mergina vykdė policijos pareigūnų nurodymus ir pati pirkti alkoholio neturėjo tikslo. Tai, kad policijos pareigūnai galbūt pažeidė galiojančius įstatymus, gali patvirtinti prašomi iškviesti liudytojai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 23) prašė nepatenkinti skundo.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 24 d. sprendimu (b. l. 39–41) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl atsakovo Kelmės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus 2010 m. spalio 13 d. nutarimo taikyti ekonominę sankciją, kuri buvo skirta L. Č. IĮ už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto, kuriame numatytas draudimas Lietuvos Respublikoje parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, neturintiems 18 metų, pažeidimą. Teismas pažymėjo, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalies pagrindu faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-653/2007). Taigi teismas nebevertino faktų ir aplinkybių dėl to, kad 2010 m. rugsėjo 13 d. apie 17 val. 03 min. pardavėja E. G. L. Č. IĮ parduotuvėje, esančioje Kelmėje, Dvaro g. 13, pardavė nepilnametei I. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), du butelius po 0,33 l talpos alaus kokteilio „Easy“ už 7,50 Lt, nes šis faktas nustatytas įsiteisėjusiu Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.8.-670-471-2010, kuriuo E. G. pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį paskirta 60 Lt bauda; administracinė nuobauda yra įsiteisėjusi, nutarimo niekas neskundė, paskirtą piniginę baudą pažeidėja sumokėjo. Pareiškėjo atstovės L. Č. teigimu, įmonė nubausta nepagrįstai, nes pardavėja buvo apgauta, t. y. nepilnametė pirkėja I. K. pagal savo išvaizdą atrodė gerokai vyresnė. Be to, ji abejoja, ar alkoholinius gėrimus pirko I. K., o ne kita mergina. Teismas tokius parodymus vertino kritiškai, kaip siekimą išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 9.2 punktas draudžia parduoti alkoholinius gėrimus nepilnamečiams. Tuo metu alkoholinių gėrimų pirkėja I. K. buvo nepilnametė ir buvo sukakusi tik 16 metų, pardavėja neprašė jos pateikti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Be to, įsiteisėjusiu Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.8.-670-471-2010 nustatyta, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti nepilnametei I. K., o ne kitam asmeniui. Pažymėjo, jog Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarime akcentuojama, jog įstatymų leidėjas turi nustatyti ne tik būtinus reikalavimus, kuriuos turi atitikti ūkio subjektai, siekiantys gauti licencijas užsiimti didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais (kaip ir bet kuria kita licencijuojama veikla), bet ir reikalavimus, kurių turi laikytis tokias licencijas gavę asmenys, taip pat išduotų licencijų galiojimo panaikinimo pagrindus ir tvarką. Taisyklių 32 punktas nustato, kad licencijų turėtojai privalo laikytis Alkoholio kontrolės įstatymo ir kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, šių taisyklių, Mažmeninės prekybos alkoholio gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių prekybos alkoholio produktais tvarką. Pareiškėjui pažeidus Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą, kuris draudžia Lietuvos Respublikoje parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, neturintiems 18 metų, atsakovas pagrįstai paskyrė L. Č. IĮ ekonominę sankciją – 1 000 Lt baudą. Įvertinęs teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą bei kitas reikšmingas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog paskirta bauda proporcinga padarytam pažeidimui. Remdamasis išdėstytais motyvais, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo panaikinti nutarimu pareiškėjui paskirtos ekonominės sankcijos už Alkoholio kontrolės įstatymo numatytą pažeidimą.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 46–48) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimą ir patenkinti skundą, taip pat papildomai iškviesti liudytojus.
Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendime visiškai neužsimenama, jog parduotuvėje buvo liudytoja A. V., kuri nurodė, kad I. K. nepirko spiritinių gėrimų. Teisme nebuvo suteikta galimybė išsiaiškinti, kodėl nebuvo surašytas pinigų išėmimo iš kasos aktas. Teismo nebuvo atsižvelgta, kad kokteiliai „Easy“ parduotuvėje niekada nekainavo 1 vnt. po 3,25 Lt. Teismas neatsižvelgė į liudytojų A. V. ir E. G. parodymus, kad parduotuvėje I. K. tikrai pati nepirko alkoholio, taip pat kitų liudytojų parodymus, kurie matė visai kitą merginą, išeinančią iš parduotuvės su kokteiliais. Sprendime nėra paaiškinta, kodėl teismas patikėjo tik policijos atstovo žodžiais, nors jis nebuvo įvykio liudytojas. Pareigūnės išprovokavo administracinį teisės pažeidimą, įrašydamos į protokolą visai kitos merginos duomenis. Teismas nekvietė liudyti I. K. Jo prašymus ir parodymus traktavo kaip išsisukinėjimą nuo baudos. Pardavėjos parašai gauti apgaule ir psichologiniu spaudimu, nes tai patvirtino įvykio liudytoja A. V. Teismas neišaiškino, ar gali pareigūnės įtraukti nepilnametę į nusikalstamą veiklą. Kad tai buvo daroma su pareigūnių žinia, patvirtino ir liudytojai R. I., V. M. Krašto muziejus neteikė jokių skundų dėl parduotuvės veiklos ir jos klientų, parkas yra 300–400 m nuo parduotuvės. Be to, pažymi, kad teismo sprendimas išduotas teisme net nepatvirtintas antspaudu, teisėjų parašais.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 62) prašo nepatenkinti apeliacinio skundo.
Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir teisingas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Iš bylos matyti, jog faktiniu pareiškėjo skundžiamo nutarimo priėmimo pagrindu buvo laikoma aplinkybė, kad 2010 m. rugsėjo 13 d. apie 17 val. 03 min. pareiškėjo pardavėja E. G. pareiškėjo parduotuvėje, esančioje Kelmėje, Dvaro g. 13, pardavė nepilnametei I. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), du butelius po 0,33 l talpos alaus kokteilio „Easy“ už 7,50 Lt. Alkoholio kontrolės įstatymo taikymo prasme ši aplinkybė traktuotina kaip draudimo parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, pažeidimas, už kurį įmonės baudžiamos nuo vieno tūkstančio litų iki trijų tūkstančių litų bauda (18 str. 4 d. 3 p., 34 str. 4 d.). Atsižvelgiant į nurodytos faktinės aplinkybės reikšmingumą teisės taikymo prasme, konstatuotina, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu nagrinėjamai bylai yra aktuali ir aiškintina aplinkybė, ar paminėtas alkoholinio gėrimo pardavimo nepilnamečiam asmeniui faktas gali būti laikomas nustatytu šioje administracinėje byloje. Pažymėtina, kad pareiškėjo teismui paduoti skundas bei apeliacinis skundas yra grindžiami būtent fakto nustatymo aspektu. Pagal pareiškėją, toks faktas negali būti laikomas nustatytu šioje administracinėje byloje, nes jį paneigia teismo apklausti liudytojai E. G. (paminėta pareiškėjo pardavėja) ir įvykį mačiusi A. V. Be to, pareiškėjo teigimu, nurodytas įvykis buvo išprovokuotas pačių nurodytą faktą konstatavusių policijos pareigūnų, kuriems talkino I. K. ir kita mergina, kuri, o ne nepilnametė I. K., ir buvo paminėtų alkoholinių gėrimų pirkėja. Taigi nagrinėjamai bylai yra aktualūs įrodinėjimo administracinėje byloje ir įrodymų vertinimo klausimai.
Pasisakydama pirmuoju iš nurodytų klausimu, kolegija pažymi, kad byloje nėra kvestionuojama aplinkybė, kad pagal tą patį faktą Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutarimu (kuris nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs) paminėta pareiškėjos pardavėja E. G. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn (buvo pripažinta kalta padariusi ATPK 164 str. 3 d. numatytą administracinį nusižengimą ir nubausta 60,00 Lt dydžio bauda). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šis Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutarimas laikytinas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ABTĮ 58 straipsnio 2 dalies taikymo prasme, todėl paminėtas alkoholinių gėrimų pardavimo nepilnamečiam asmeniui faktas iš naujo neįrodinėjamas šioje administracinėje byloje. Tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo išvada kolegija nesutinka.
ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Taigi tų pačių asmenų dalyvavimas skirtingose administracinėse ar civilinėse bylose yra būtina sąlyga (prielaida) tam, kad būtų galima taikyti ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje nustatytą įrodinėjimo taisyklę. Nagrinėjamoje situacijoje tokios sąlygos nebuvo, nes šiai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymu suinteresuotas asmuo – pareiškėjas – nebuvo paminėtos Kelmės rajono apylinkės teismo išnagrinėtos bylos dalyviu. Todėl konstatuotina, kad aukščiau nurodytas Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutarimas turėjo būti teismo vertinamas kaip vienas iš įrodymų šioje administracinėje byloje, nesuteikiant jam ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje nustatytos teismo sprendimo reikšmės.
Pasisakydama antruoju iš nurodytų klausimu, kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų apie galbūt įvykdytus provokacinius veiksmus pagrįstumo arba jų atmetimo. Tuo teismo buvo pažeistas ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas ištirti ir teisės taikymo požiūriu įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip matyti iš byloje esančios Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo bylos, policijos pareigūno 2010 m. rugsėjo 13 d. tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad pareiškėjo (kaip įmonės) patikrinimas 2010 m. rugsėjo 13 d. buvo vykdomas „pagal iš anksto sudarytą grafiką“ kartu su „jaunaisiais policijos rėmėjais“. Šis byloje esantis įrodymas, taip pat kaip ir byloje apklaustų liudytojų parodymai, teismo nebuvo aptarti ir įvertinti nagrinėjamai bylai reikšmingumo aspektu. Pastebėtina, kad, sprendžiant nurodytų aplinkybių reikšmingumo bylai klausimą, yra būtina atsižvelgti į atitinkamą administracinių teismų praktiką, kuri yra formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, sprendžiant panašius teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1303/2010).
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija daro išvadą, kad ABTĮ 86 straipsnio taikymo požiūriu pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu. Todėl teismo priimtas sprendimas naikintinas ir byla grąžintina teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.