Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal N. S. atstovo advokato A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarimo, kuriuo administracinėn atsakomybės patraukta S. M. nubausta pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁵ str. 1 d. 600 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs N. S. atstovo advokato A. G. apeliacinį skundą dėl S. M. atžvilgiu taikyto ATPK 30¹ str., 2012 m. kovo 2 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimą panaikino ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. M. kaltė, padarius ATPK 50⁵ str. 1 d. numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota tinkamai. Teismas nenustatė, jog pažeidimas padarytas, t.y. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas nesušauktas, esant būtinajam reikalingumui (ATPK 17 str.), t.y. dėl grėsusio realaus ar akivaizdaus pavojaus nuosavybei, ir konstatavo, jog byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad S. M. laiku sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą sutrukdė iškilęs realus ir akivaizdus pavojus bendrovės nuosavybei, be to, net ir darant prielaidą, kad toks pavojus buvo iškilęs, nėra jokių duomenų apie tai, kad jis galėjo būti pašalintas, tik laiku nesušaukus eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, S. M. skirdamas švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ATPK 50⁵ str. 1 d. sankcijoje, jokių išskirtinių aplinkybių nenustatė, vien S. M. prisipažinimas ir gailėjimasis dėl pažeidimo nesudaro pagrindo taikyti jai išskirtinai švelnią nuobaudą. Teismas sprendė, kad eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo S. M. nesušaukė net iki 2010 m. rugsėjo mėnesio, todėl padarytas pažeidimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis, o keturis kartus mažesnės baudos nei sankcijoje numatyta minimali skyrimas akivaizdžiai nepasieks administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėję teismai kelis kartus analizavo S. M. kaltės, padarius ATPK 50⁵ str. 1 d. numatytą pažeidimą, klausimą ir konstatavo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl šio pažeidimo įrodyta visiškai. Byloje nėra ginčo dėl to, jog S. M. pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 24 str. 1 d. reikalavimą eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, byloje esantys ir teismų detaliai išanalizuoti įrodymai nesuteikia pagrindo tuo abejoti, išsamūs teismų argumentai nekartojami. Tačiau apeliantas kelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, teigdamas, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ATPK 30¹ str. nuostatas.

Bendrosios administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės įtvirtintos ATPK 30 str., kuriame nustatyta, jog, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias (ATPK 31 str.) ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 32 str.), o skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį. Pažymėtina, jog ATPK 30¹ str. yra įtvirtintas konstitucinis teisingumo principas, reikalaujantis sankcijas už teisės pažeidimus diferencijuoti taip, kad, jas taikant, būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias bei kitas aplinkybes ir kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatytoji minimali. Kartu būtina vadovautis konstituciniu imperatyvu, kad mažesnės, negu nustatyta įstatyme, nuobaudos skyrimas turi būti ne taisyklė, bet išimtis – ją teismas gali skirti, tik esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, kitoms aplinkybėms, į kurias neatsižvelgus, įstatyme nustatyto dydžio nuobauda, jeigu ji būtų paskirta, būtų akivaizdžiai neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Pagal susiklosčiusią teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-2019/2011).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pažymėjo, kad bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis - sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t.y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t.y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje byloje būtų įvykdytas neteisingumas. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d., be kita ko, įtvirtinta, jog žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Todėl teismas, nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, yra saistomas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartyje pateiktų išaiškinimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 2 d. nutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai konstatavo, jog šioje byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo pirmosios insatancijos teismui pagrindu nurodė tai, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas apeliacinės instancijos teismui nesuteikia galimybių griežtinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirtos nuobaudos.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, nenustatė jokių naujų aplinkybių, išskyrus tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vėliau tokio paties pažeidimo nepadarė, t.y. 2011 m. balandžio 29 d., 2012 m. balandžio 30 d. įvyko eiliniai visuotiniai bendrovės akcininkų susirinkimai. Nors pažeidėja vėliau vykdė teisės aktų jai, kaip bendrovės vadovei, nustatytas pareigas, tačiau ši aplinkybė nei viena atskirai, nei kartu su kitomis bylos aplinkybėmis, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo išskirtiniam administracinės nuobaudos švelninimui, taikant ATPK 30¹ str.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat konstatavo būtinojo reikalingumo sąlygų byloje nebuvimą, todėl atsiliepime į apeliacinį skundą pateikiami motyvai, jog pažeidimas yra formalus ir padarytas, siekiant išvengti dar didesnės žalos bendrovei atsiradimo, atmetami ir jais nesivadovaujama.

Pažymėtina, jog S. M. pripažino kaltę ir gailėjosi, padarius inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė skatinamąją teisės normą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau ši aplinkybė reikšminga, parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos aplinkybės, susijusios su S. M. materialine padėtimi, pakankamai nepagrindžia aplinkybės, jog ji negalėtų sumokėti ATPK 50⁵ str. 1 d. sankcijos ribose paskirtos baudos kaip nepakeliamos finansinės naštos, ir kad toji nuobauda, jeigu ji būtų paskirta, būtų aiškiai neteisinga ir neprotinga. S. M. nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė sunkią materialinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, nors savo teiginius patvirtinančius įrodymus turėjo pateikti (pvz., duomenis iš Sodros apie socialinį draudimą ir (ar) gautas išmokas, duomenis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie gautas pajamas ir Lietuvos Respublikoje sumokėtus mokesčius ir (ar) individualią veiklą, duomenis iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro apie visus nuosavybės teise Lietuvos Respublikoje turimus nekilnojamuosius daiktus, šeimos narių registruotiną turtą, sūnaus studijas ir pan.). Atkreiptinas dėmesys, jog S. M. nuo pat administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pradžios, t.y. 2010 m. akcentavo sunkią materialinę padėtį, nors tuo metu įsigijo bendrovės kontrolinį akcijų paketą. Jei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinė padėtis išties sunki ar yra kitų reikšmingų aplinkybių, jis turi teisę ATPK 313 str. nustatyta tvarka kreiptis į pirmosios instancijos teismą su rašytiniu prašymu išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į baudos dydį, turtinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, arba visą baudą ar jos dalį pakeisti nemokamais viešaisiais darbais.

Pirmosios instancijos teismo pozicija, jog S. M. atsakomybę švelnina nedidelis veikos pavojingumas, tarp S. M. ir N. S. vykstantys nesutarimai nuo jos paskyrimo į direktorės pareigas, kurias iki pažeidimo padarymo ji ėjo neilgą laiko tarpą, yra klaidinga. Įstatymų leidėjas ATPK 50⁵ str. numatyto pažeidimo pavojingumą įvertino, priskirdamas jį rūšine įstatymo saugoma vertybe - nuosavybe grindžiamai pažeidimų grupei bei konstruodamas griežtą pažeidimo sankciją. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjamoje byloje konstatavo, jog S. M. bendrovės direktore išrinkta 2010 m. kovo 11 d., bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukė net iki 2010 m. rugsėjo mėn., bendrovėje esant tik dviems akcininkams, todėl padarytas pažeidimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis, taigi už jį skiriama nuobauda, siekiant priversti pažeidėją nuolat laikytis įstatymų reikalavimų, turi sukelti negatyvius ir nemalonius padarinius, jie yra objektyvūs nuobaudos požymiai, be kurių ji prarastų savo prasmę.

Pažymėtina, jog aplinkybė, kad S. M. direktorės pareigas ėjo neilgą laiko tarpą bei S. M. ir N. S. ginčai, kilę iš bendrovės veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų vykdymo kontrolės, nagrinėjamu atveju niekaip neįtakoja bylos faktinių aplinkybių viseto vertinimo S. M. naudai. Byloje nėra išskirtinai teigiamai S. M. charakterizuojančių duomenų, antra vertus, nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Įvertinus aptartas pažeidimą ir pažeidėją apibūdinančias aplinkybes, nustatytą S. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, spręstina, jog S. M. skirtina nuobauda – bauda, kurios dydis atitinka ATPK 50⁵ str. 1 d. sankcijoje numatytą minimumą.

Remiantis aukščiau išdėstytu, konstatuotina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pirmosios instancijos skirta nuobauda yra aiškiai per švelni, nebuvo tinkamai individualizuota, nagrinėjamu atveju nebuvo jokio pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas keistinas dėl netinkamo ATPK 30¹ str. taikymo ir S. M. už ATPK 50⁵ str. numatytą pažeidimą skirta nuobauda didinama.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. S. atstovo advokato A. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarimą pakeisti:

panakinti nutarimo dalį, kuria S. M., pripažintai kalta padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos 50⁵ str. 1 d., skirta 600 Lt dydžio bauda ir S. M. skirti 2 000 (dviejų tūkstančių) Lt baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.