- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-18
- Bylos Nr.
- N-444-3559-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-01667-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nutarimo T. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. rugsėjo 22 d. surašė T. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, nes T. S. 2009 m. rugsėjo 22 d., apie 10.30 val., vairavo transporto priemonę, vengė neblaivumo patikrinimo, nepateikė transporto priemonės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 16 ir 18 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 1 d. nutarimu pripažino T. S. kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje, ir skyrė galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 2 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi panaikino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutarimą ir grąžino bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino protokolą surašiusiai institucijai tinkamam protokolo surašymui ir veikos kvalifikavimui. Teismas pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos ir teismo nustatytos faktinės pažeidimo aplinkybės skiriasi.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2010 m. rugpjūčio 31 d. surašė T. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. rugsėjo 22 d., apie 10.30 val., vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3,40 prom.) ir nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo.
Iš naujo išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dalyje dėl T. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, nutraukė. Teismas T. S. pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį paskyrė 20 Lt baudą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Institucijos apeliacinį skundą dėl nurodyto pirmosios instancijos teismo nutarimo, 2010 m. lapkričio 9 d. priėmė nutartį, kuria konstatavo, kad nebuvo praleisti nuobaudos skyrimo terminai.
Iš naujo išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 19 d. nutarimu T. S. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje, ir skyrė galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 2 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad T. S. kaltę patvirtina liudytojų parodymai, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 45, kiti bylos rašytinai įrodymai. Teismas atmetė T. S. versiją, kad automobilio neblaivus nevairavo. Teismas nesivadovavo liudytojo A. S. parodymais, nurodęs, kad jis yra T. S. artimas giminaitis ir jo parodymai nėra bešališki, juos paneigia liudytojo R. G. parodymai, kita bylos medžiaga. Teismas rėmėsi R. G. liudijimais nurodęs, kad nėra pagrindo spręsti, jog šis liudytojas kalbėtų netiesą. Paaiškino, kad jis yra T. S. viršininkas, tačiau jokių aplinkybių, kad jis būtų suinteresuotas apkaltinti T. S. automobilio vairavimu esant neblaiviam, nenustatyta. Teismas nurodė, jog T. S. teigė, kad jo santykiai su R. G. buvo konfliktiški, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vien drausminei nuobaudai skirti būtų pakakę ir tos aplinkybės, kad T. S. darbo metu nebuvo darbo vietoje, be to buvo neblaivus. Teismas nurodė, jog T. S. versiją, kad buvo susitikęs su A. S., iškėlė tik bylos nagrinėjimo Marijampolės rajono apylinkės teisme pirmojo posėdžio metu.
II.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas T. S. prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nutarimą ir už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje nustatyto pažeidimo padarymą paskirti 20 Lt baudą, o administracinę bylą dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nustatyto pažeidimo padarymo nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad jis neneigia, jog padarė ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje nustatytą pažeidimą, tačiau mano, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 19 d. nutarimu nepagrįstai jam už šį pažeidimą paskyrė 30 Lt baudą – t. y. nepagrįstai padidino administracinę baudą, nors bylą dėl šio pažeidimo nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutarimų dalies dėl nubaudimo pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį 20 Lt bauda nebuvo panaikinęs. Nurodo, kad byloje yra dvi viena kitai prieštaraujančios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys. Paaiškina, kad 2010 m. gegužės 28 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi panaikino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutarimą ir gražino bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo nurodydamas, kad sprendžiant bylą būtina atkreipti dėmesį į ATPK 35 straipsnyje nurodytus terminus. Nurodo, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, kuria grąžino bylą Institucijai protokolo papildymui, pažeidė apelianto procesines teises, nurodydamas, kad ši nutartis yra neskundžiama, mano, kad šiuo atveju, nagrinėjant apeliacinį skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi galimybę ir pareigą revizuoti šią nutartį. Mano, kad ši nutartis yra neteisėta, todėl naikintina, nes naujas protokolas neturėjo būti surašomas, kadangi jame turėjo būti nurodytos visiškai kitos pažeidimo aplinkybės. Mano, kad šiuo atveju 2010 m. rugsėjo 14 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį nutraukta, yra teisėtas ir pagrįstas, nes protokolas pagal naujas aplinkybes, praėjus šešių mėnesių terminui negalėjo būti surašytas. Tačiau 2010 m. lapkričio 9 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi panaikino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarimą ir gražino bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad ši nutartis prieštarauja to paties teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarčiai. Teigia, kad nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neatkreipė dėmesio į tai, kad apeliantas neturi vairuotojo pažymėjimo nuo 2009 m. rugsėjo 22 d. iki dabar ir to termino neįskaitė į paskirtą nuobaudos laiką. Mano, kad tai pagrindas išvadai, jog sprendimą priėmė šališkas teismas. Teigia, kad priimant nutarimą, iš esmės buvo pažeisti ATPK 284 straipsnio reikalavimai, nes byla išnagrinėta subjektyviai, tinkamai neįvertinus byloje esančių įrodymų. Nurodo, kad nutarime nurodyti faktai iš esmės neatitinka įrodymų, tirtų teismo posėdžio metu. Pažymi, kad teismas nekreipė dėmesio į tai, kad šioje byloje iš viso nėra įrodyta, jog jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus nurodytu laiku. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi administracinio teisės pažeidimo protokolu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, nes nė vienas iš policijos pareigūnų, kurie surašė šiuos dokumentus, jo vairuojančio neblaivaus transporto priemonę dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, nematė. Mano, kad jo kaltės neįrodo ir K. B. tarnybinis pranešimas ir paaiškinimas. Teigia, kad šis liudytojas patvirtino jo iškeltą versiją, kad jis alkoholį vartojo automobilyje, tačiau jo nevairavo. Nurodo, kad su liudytoju R. G., kurio parodymais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nesutaria, jo parodymai prieštarauja ne tik apelianto, bet ir visų byloje apklaustų liudytojų parodymams bei rašytiniams įrodymams. Mano, kad R. G. veiksmai patvirtina, jog su juo darbe palaikė itin blogus santykius (buvo jo pavaldinys), jis bet kokiu būdu norėjo su apeliantu susidoroti – tą ir padarė. Nurodo, kad nesupranta, kodėl pirmosios instancijos teismas besąlygiškai tiki R. G. parodymais, kurie nepagrįsti jokiais kitais įrodymais, o netiki A. S., K. B., apelianto parodymais, kurie paneigia R. G. parodymus. Mano, kad faktas, jog jis iš pat pradžių atsisakė rašyti paaiškinimą, negali būti teismo panaudotas prieš jį, kaip pagrindžiantis jo kaltę, nes tokią teisę jam suteikia ATPK, kaip asmeniui, įtariamam padarius administracinės teisės pažeidimą, t. y. teisė teikti paaiškinimus ar atsisakyti juos teikti.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
T. S. yra kaltinamas tuo, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus (3,40 prom.) ir nepateikė transporto priemonės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo – t. y. padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje nustatytus administracinius teisės pažeidimus.
Dėl termino administracinei nuobaudai paskirti
ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos (ATPK 35 str. 4 d.). ATPK 35 straipsnio 4 dalis taikoma tais atvejais, kai panaikinamas toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas, kuriuo buvo iš esmės pasisakyta dėl asmens administracinės atsakomybės (pavyzdžiui, konstatuota, kad asmuo padarė (nepadarė) pažeidimą, nuspręsta nutraukti teiseną ATPK 250 straipsnyje numatytais atvejais).
Nustatyta, kad ginčo pažeidimas buvo padarytas 2009 m. rugsėjo 22 d., 2009 m. gruodžio 1 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimu T. S. buvo pripažintas kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje nustatytus pažeidimus (b. l. 36–38). Šis nutarimas buvo panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi ir byla grąžinta teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 26–27). Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarimu T. S. pripažino kaltu padarius ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje nustatytą pažeidimą, o bylą dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nustatyto pažeidimo padarymo, nutraukė (b. l. 43–44). Šis nutarimas buvo panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (b. l. 56–58). Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimas, kuriuo T. S. paskirta nuobauda ATPK 124¹ straipsnio 6 dalies ir 126 straipsnio 4 dalies sankcijos ribose, buvo priimtas 2011 m. sausio 19 d. (b. l. 89–90).
Analizuojamu atveju, laikotarpiais nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo 2009 m. rugsėjo 22 d. iki nubaudimo 2009 m. gruodžio 1 d. nutarimu nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarties iki Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarimo, nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarties iki Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nutarimo priėmimo nepraėjo daugiau kaip po 6 mėnesius. Todėl T. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminas, prasidėjęs 2009 m. rugsėjo 22 d., pasibaigs tik 2011 m. gegužės 10 d., todėl taikyti ATPK 250 straipsnio 7 punkto nėra jokio pagrindo.
Apeliantas nepagrįstai teigia, kad šioje byloje yra priimtos dvi viena kitai prieštaraujančios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gegužės 28 d. nutartyje konstatavo, kad priimdamas nutarimą pirmosios instancijos teismas išplėtė administracinio teisės pažeidimo protokolu nustatytas kaltinimo ribas. Šioje nutartyje nebuvo konstatuota, kad yra pasibaigęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas, kuris, beje, kaip buvo nurodyta, nuo šios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtos nutarties atsinaujino. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 9 d. nutartyje aiškiai nurodė, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas priimant 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarimą nebuvo pasibaigęs.
Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad administracinė nuobauda T. S. buvo paskirta nepasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.
Dėl 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutarties
Nustatyta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šis 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi nutarė administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Institucijai, kad būtų tinkamai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Teisėjų kolegija pastebi, kad nors šioje nutartyje nurodyta, kad ji neskundžiama, tačiau vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, tokia nutartis yra skundžiama bendra tvarka (2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/2006, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. 9, 2006, P. 31–40). Kadangi apeliantas buvo suklaidintas pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinės dalies, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje išspręstą klausimą (byla šia nutartimi nebuvo išspręsta iš esmės), daro išvadą, kad šios nutarties teisėtumas patikrintinas nagrinėjamoje byloje.
Teisėjų kolegija pažymi, kad jei administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas konkretus ATPK straipsnis ar jo dalis neatitinka administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio ar bylos aplinkybių, ir tai kliudo teismui nagrinėti bylą, turi vertinti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra su esminiais trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme, ir privalėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai, kad būtų pašalinti trūkumai (2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/2006, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. 9, 2006, P. 31–40). Kaip jau buvo pažymėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nustatęs, kad ginčytu nutarimu teismas išplėtė administracinio teisės pažeidimo protokolu nustatytas kaltinimo ribas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, darytina išvada, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai (vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį) gražino bylą Institucijai, kad būtų tinkamai suformuluotas kaltinimas.
Dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nustatyto pažeidimo sudėties
Pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį administracinę atsakomybę inter alia užtraukia transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis. Apeliantas neneigia užfiksuoto neblaivumo fakto (3,40 prom.), tačiau neigia automobilio vairavimo faktą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai. Nagrinėjamoje byloje apelianto versiją palaiko A. S. liudijimai, tuo tarpu apeliantą kaltinančią versiją patvirtina pareigūno R. G. parodymai.
Pažymėtina, kad A. S. yra apelianto giminaitis – pusbrolis, todėl suinteresuotas duoti jam palankius parodymus, padėsiančius išvengti gręsiančios atsakomybės. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojas A. S. patvirtino, jog matė, kaip į ginčo vietą atvažiavo T. S. vairuojamas automobilis (b. l. 87). Nors liudytojas teigia, kad apeliantas buvo blaivus, tačiau ši aplinkybė yra subjektyvaus pobūdžio – todėl teigti, kad tuo metu, kai apeliantas galbūt susitiko su liudytoju, jis buvo blaivus, remiantis vien tik subjektyviu liudytojo manymu, nėra pagrindo.
Tuo tarpu liudytojas R. G. nuosekliai tvirtino (2009 m. rugsėjo 22 d. tarnybiniame pranešime ir teismo posėdyje (b. l. 16, 79–80)), kad buvo informuotas, jog T. S. galimai darbe yra neblaivus, todėl nuėjo į jo darbo kabinetą, jo ten neradęs per langą pamatė, kaip šis sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo, todėl išėjęs į kiemą, sėdo į tarnybinį automobilį ir nuvažiavo kryptimi, kuria matė nuvažiuojant apelianto vairuojamą automobilį. Liudytojas R. G. paaiškino, kad pastebėjo apelianto automobilį ir perjunginėdamas automobilio šviesas bandė atkreipti apelianto dėmesį, kad šis sustotų. Liudytojo policijos pareigūno teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniame pranešime) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog šis liudytojas gali būti šališkas. Tai, kad apeliantas buvo R. G. pavaldinys nesudaro pagrindo abejoti nuosekliais ir neprieštaringais šio liudytojo parodymais. Teigdamas, kad R. G. yra šališkas, nes su juo dažnai konfliktuodavo, apeliantas nepateikia tai patvirtinančių įrodymų, todėl šis argumentas atmestinas.
Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, kad liudytojas K. B. patvirtino jo versiją. Teisėjų kolegija pažymi, kad šio liudytojo paaiškinimas, jog apelianto automobilyje rado stipraus alkoholio butelį (b. l. 81), nei patvirtina, nei paneigia apelianto teisme iškeltos versijos.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, motyvavęs išvadą, kodėl remiasi vienais įrodymais ir kodėl kitus įrodymus atmeta, pašalino visus byloje esančius prieštaravimus, ir nepažeidė lygiateisiškumo principo, nes byloje buvo surinkti ir ištirti tiek T. S. kaltinantys, tiek ir jį teisinantys įrodymai, motyvuotai paneigta apelianto iškelta versija. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą pripažindamas T. S. kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nustatytą pažeidimą.
Dėl administracinių nuobaudų
Iš bylos medžiagos matyti, kad T. S. už tą patį administracinį teisės pažeidimą (ATPK 124¹ straipsnio 6 dalis) pirmosios instancijos teismo 2011 m. sausio 19 d. nutarimu buvo paskirta griežtesnė (paskirta 30 Lt bauda), lyginant su 2009 m. gruodžio 1 d. ir 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarimais (paskirta 20 Lt bauda), administracinė nuobauda. T. S. administracinio teisės pažeidimo byla apeliacine tvarka pirmą kartą ir šį kartą nagrinėjama pagal T. S. apeliacinius skundus. Šiuo aspektu pasisakytina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, jog buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytas teises. Viena iš tokio asmens teisių skųsti jo manymu neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje non reformatio in peius (draudimo keisti į blogąją pusę) principas. <...> Traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens padėtis, priimant <...> sprendimą bet kokiu aspektu gali būti bloginama tik tuo atveju, jei to yra prašoma institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar nukentėjusiojo skunde (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N12-344-2004, publikuotoje biuletenyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. 6, 2005 m.). Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, pirmosios instancijos teismo nutarimu T. S. už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje nustatyto pažeidimo padarymą skirta 30 Lt bauda keistina į 20 Lt baudą.
Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, turėjo atsižvelgti į tai, kad jis nuo 2009 m. rugsėjo 22 d. neturi teisės vairuoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal susiformavusią praktiką, tuo atveju, jei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo panaikintu nutarimu paskirtą nuobaudą yra įvykdęs, įvykdyta nuobauda yra įskaitoma į naujai paskirtą nuobaudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 31 d. administracinėje byloje Nr. N63-2665/2010). Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinės nuobaudos (šiuo atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) vykdymo klausimas gali būti sprendžiamas šios nuobaudos vykdymo procese, vadovaujantis ATPK 29 skirsnyje nustatyta tvarka.
Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir ginčijamas nutarimas yra keistinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1, 3 punktais,
nutaria:
T. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nutarimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pripažinti T. S. kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, ir už jo padarymą skirti administracinę nuobaudą – 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Pripažinti T. S. kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 6 dalyje, ir už jo padarymą skirti administracinę nuobaudą – 20 (dvidešimties) litų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, administracines nuobaudas subendrinti ir T. S. skirti galutinę administracinę nuobaudą – 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams“
Nutartis neskundžiama.