Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2019-07-09 · Civilinė byla Nr. 2YT-6819-1003/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-09
Bylos Nr.
2YT-6819-1003/2019
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02967-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danas Lisas
Pareiškėjas
A. J.
Suinteresuotas asmuo
J. M., VĮ Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-6819-1003/2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02967-2019-8 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; 3.2.6.1.; 3.4.5.2
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 9 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant pareiškėjui A. J., jo atstovui advokatui Adolfui Račkauskui, suinteresuotam asmeniui J. M., nedalyvaujant suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimui priimti, suinteresuoti asmenys J. M., VĮ Turto bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjas A. J. palikimo priėmimo tikslu prašo: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas H. J., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinės Z. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad tėvo H. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pareiškėjas priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.

2. Pareiškime nurodyta, kad po Z. J. mirties liko turtas, įgytas santuokos metu su tėvu H. J., t. y. žemės sklypai, butas, ūkinio pastato dalys. Po motinos mirties dėl palikimo priėmimo į notaro kontorą niekas nesikreipė ir palikimo nepriėmė. Sesuo J. M. gyveno atskirai nuo tėvų ir po motinos mirties nesiėmė veiksmų palikimui priimti, dėl paveldėjimo sąmoningai niekur nesikreipė. Pareiškėjas gyveno su tėvais, tačiau kai motina mirė, jis gyveno ir dirbo pas ūkininką ir motinos palikimu nesirūpino, manė, kad turtas automatiškai tenka tėvui. Tiek iki sutuoktinės mirties, tiek ir po to, iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini), H. J. liko gyventi tame pačiame bute, naudojosi juo kaip savu, naudojosi namų apyvokos daiktais, taip pat ūkiniais pastatais, juos prižiūrėjo, tvarkė ir naudojo ūkio reikmėms, mokėjo mokesčius. Tokiu būdu priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti. Pareiškėjas gyveno su tėvu adresu (duomenys neskelbtini) r. Ten yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, liko ten gyventi ir po tėvo mirties. Po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė ir palikimo nepriėmė. Sesuo J. M. gyveno atskirai ir po tėvo mirties dėl paveldėjimo į notarą nesikreipė. Bute likusiais daiktais pareiškėjas naudojosi kaip savais, prižiūri ir tvarko butą, moka mokesčius, taip pat naudojasi ūkiniais pastatais, nes gyvena ūkiškai, juos prižiūri. Tokiu būdu pareiškėjas po tėvo mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas turto paveldėjimo tikslu.

Šalies argumentai

3. Pareiškėjas patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes, paaiškindamas, kad jo tėvas H. J. priėmė mirusios sutuoktinės Z. J. palikimą faktiniu valdymu, kadangi ir toliau naudojosi visu turtu, t. y. liko gyventi bute, naudojosi namų apyvokos daiktais, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo butą, žemės sklypą. Po tėvo H. J. mirties jis ir toliau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojosi namų apyvokos daiktais, žemės sklypu, prižiūrėjo likusį turtą, moka mokesčius. Į notarą nesikreipė, nes nežinojo palikimo priėmimo tvarkos. Prašo tenkinti pareiškimą.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo J. M. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo paaiškino, kad su pareiškimu sutinka, nes po motinos mirties jos palikimą priėmė tėvas H. J., toliau likęs gyventi šeimos bute, naudojosi namų apyvokos daiktais, prižiūrėjo likusį kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą. Po tėvo H. J. mirties mirusio tėvo palikimą faktiniu valdymu priėmė brolis A. J..

5. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neturi jokių duomenų apie pareiškėjo prašyme nurodyto turto perėjimą valstybei, todėl neprieštarauja, kad teismas tenkintų pareiškimą, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui (CPK 247 str. 2 d., 25-26 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo, suinteresuoto asmens paaiškinimų, liudytojų P. A., A. S. parodymų matyti, kad H. J. tėvai yra H. J. ir Z. J. (5 b. l.), Z. J. mirė (duomenys neskelbtini) (7 b. l.), H. J. mirė (duomenys neskelbtini) (9 b. l.). 2018 m. gruodžio 18 d. Šiaulių rajono 1-ojo notaro biuro notarės liudijimas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2011-07-27 iki 2018-12-18 dėl Z. J., mirusios (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (8 b. l.). 2018 m. gruodžio 18 d. Šiaulių rajono 1-ojo notaro biuro notarės liudijimas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2012-10-04 iki 2018-12-18 dėl H. J., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (10 b. l.). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso H. J. ir Z. J. (12 b. l.); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso H. J. ir Z. J. (13 b. l.); butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei nurodytam butui priklausanti ūkinio pastato 20/100 dalis nuosavybės teise priklauso Z. J. pagal 1992-09-11 Pirkimo-pardavimo sutartį (14 b. l.); 20/100 dalis ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Z. J. pagal 1992-09-11 Pirkimo-pardavimo sutartį (15-16 b. l.). Pateiktų sąskaitų ir mokėjimo išrašai patvirtina, kad A. J. mokėjo mokesčius už elektrą, bei kitas paslaugas (17-21 b. l.). Remiantis pareiškėjo paaiškinimais teismo posėdyje, nustatyta, kad po sutuoktinės Z. J. mirties pareiškėjo tėvas H. J. priėmė mirusiosios palikimą faktiškai jį valdydamas: perėmė palikėjos daiktus, prižiūrėjo nekilnojamuosius daiktus, naudojosi turtu, juo rūpinosi ir tvarkė. Taip pat nustatyta, kad po tėvo H. J. mirties pareiškėjas priėmė mirusiojo palikimą faktiškai jį valdydamas: perėmė palikėjo daiktus, naudojasi nekilnojamuoju turtu, jį prižiūri, moka mokesčius.

7. Pagal 2000 m. CK 5.50 str. 2 d. paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).

8. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo, suinteresuoto asmens paaiškinimų, posėdyje dalyvavusių liudytojų parodymų nustatė, kad pareiškėjo tėvas H. J. po sutuoktinės Z. J. mirties faktiškai perėmė saugoti, toliau naudojo ir valdė visą mirusiosios turtą. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Be to, nustatyta, kad pareiškėjas po tėvo H. J. mirties faktiškai perėmė saugoti, toliau naudojo ir valdė visą mirusiojo turtą. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo.

9. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad H. J. po Z. J. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, o po H. J. mirties atsiradusį palikimą priėmė pareiškėjas A. J. faktiškai pradėdamas jį valdyti. Teismas pažymi, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, kadangi pareiškėjas galės priimti H. J. palikimą, todėl pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50 str., 5.51 str., Civilinio proceso kodekso 259 – 270 str., 442 – 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad H. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po Z. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po H. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Danas Lisas