Tauragės apylinkės teismo nutartis

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Lina Nainienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo J. V. pareiškimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos pakeitimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nurodyta teisės norma yra imperatyvi, kas reiškia, kad teismas, nustatęs jos taikymo sąlygas, negali jos netaikyti.

Nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-12-18 sprendimu, buvo nutraukta K. V. ir J. V. (pareiškėjo) santuoka ir išspręsti visi su santuokos nutraukimu susiję klausimai, be kita ko, padalytas santuokoje įgytas turtas. Minėtas sprendimas apeliaciniu skundu apskųstas nebuvo ir yra įsiteisėjęs (civilinė byla Nr. 2-1131-299/2013, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis). Minėta sutartimi sutuoktiniai paprastai susitaria dėl dalytino turto, vaikų ir tarpusavio išlaikymo, o teismas, patikrinęs sutarties sąlygų teisėtumą, ją patvirtina ir įtraukia į teismo sprendimą, kuris yra galutinis ir įgyja res judicatagalią (liet. „įsiteisėjusio“) (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).

Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį, kuri nurodyta CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, t. y. jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.). Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad CK 3.53 straipsnio 3 dalies normoje yra nustatyta res judicata (liet. „įsiteisėjusio teismo sprendimo“) taisyklės išimtis, kuri neturėtų būti aiškinama plečiamai. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tik tas sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2008). Tuo tarpu teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, jog daugiau bendro turto sutuoktiniai neturėjo, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Taigi galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011).

Dėl šios priežasties bylose dėl santuokos nutraukimo patiems sutuoktiniams yra nustatyta procesinė pareiga pateikti teismui visą informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas), tokią pareigą turėjo ir pareiškėjas.

Susiklosčius situacijai, kai sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje neišsprendžia visų klausimų, susijusių su santuokinio turto padalijimu, vėliau jie (vienas iš jų) jau neturi teisinio pagrindo reikalauti pakeisti teismo sprendimu patvirtinto susitarimo dėl santuokos nutraukimo padarinių, o vienintelė procesinė galimybė, kuria gali pasinaudoti buvęs sutuoktinis, siekiantis teismo sprendimo dėl turto padalijimo peržiūrėjimo, yra proceso atnaujinimo institutas. Tačiau pastarasis yra taikomas tik išimtiniais ir, tik įstatyme nustatytais pagrindais bei tvarka (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Be to, yra ribojamas prašymų dėl proceso atnaujinimo padavimo terminų (CPK 368 straipsnis). Antai CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti teikiamas jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai. Minėtas terminas yra naikinamasis ir jam pasibaigus, nebegali būti tenkinami prašymai atnaujinti procesą konkrečioje byloje.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad CK 3.100 straipsnio 4 punkto nuostatos nustato, jog, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, nes byloje išsprendžiami visi su santuokos nutraukimu susiję, tarp jų ir turto padalijimo, klausimai, kurie nurodomi susitarime dėl santuokos nutraukimo padarinių ir dalytino turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nelieka. Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72 straipsnis, 4.73 straipsnis).

Tokiu atveju buvę sutuoktiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi, disponuoja bendru sutarimu ir turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį, o negalėdami susitarti, turi teisę kreiptis į teismą (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1 dalis). Taigi pareiškėjas, kaip bendraturtis bendrosios dalinės nuosavybės teise valdantis nekilnojamąjį turtą, turi teisę siekti atidalijimo savo dalies iš bendrosios dalinės nuosavybės, o esant nesutarimams, kreiptis į teismą su ieškiniu dėl daikto padalijimo (CK 4.80 straipsnis)

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, patvirtintos Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), sąlygos pakeitimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.