- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-08-26
- Bylos Nr.
- 2-586-841/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08554-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Mataitienė
- Ieškovas
- G. Ž.
- Atsakovas
- S. D., G. D.
- Trečiasis asmuo
- D. S. V.
- Advokatai
- Ingrida Paliukaitė
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, sekretoriaujant Janinai Morkūnienei, dalyvaujant ieškovui G. Ž., jo atstovui advokatui Andriui Kazakevičiui, atsakovui S. D., jo atstovei advokato padėjėjai Ingridai Paliukaitei, atsakovei G. D., trečiajam asmeniui D. S. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. Ž. ieškinį atsakovams S. D., G. D., trečiajam asmeniui D. S. V. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir jo modifikavimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas G. Ž. ieškiniu prašė pripažinti 2010-08-18 Šiaulių miesto pirmame notarų biure sudarytą sutartį, notarinio registro Nr.1-9194, negaliojančiu sandoriu ir taikyti apsimestinio sandorio negaliojimo pasekmes pagal LR CK 1.87 str. 1 d. , turto pirkėju vietoj S. D. a.k(duomenys neskelbtini) nustatant G. Ž. a.k(duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovų visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas, jo atstovas teismo posėdyje ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti, teismui paaiškino, kad ieškovas bendravo ir gyveno su atsakovo S. D. motina G. D., kuri ir pasiūlė ieškovui tinkamai investuoti turimus pinigus- nupirkti jo vardu butą. Minėtame bute žadėjo leisti lengvatinėmis sąlygomis gyventi atsakovo S. D. šeimai, kuri savo būsto tuo metu neturėjo. Buto pirkimui ieškovas davė G. D. 60 000 Litų- 50000 iš nuimto indėlio, dar 10000 turėjo namuose. Nuvykęs į notaro biurą nebuvo pakviestas sandorio sudaryti, ten sužinojo, kad butas nupirktas S. D. vardu. Mano, kad sandoriu buvo pridengtas kitas sandoris, tikruoju buto pirkėju turėjo būti ieškovas Atsakovo S. D. šeima savų pinigų neturėjo ir buto įsigyti negalėjo. Ieškovas mano, kad buvo apgautas, tačiau į policiją nesikreipė.
Atsakovas S. D. bei jo atstovė teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, teismui paaiškino, kad atsakovui apie ieškovo pretenzijas tapo žinoma tik gavus ieškinį, iki to laiko niekas jam jokių pretenzijų nereiškė, pinigus butui taupė abu su žmona, 15000 Lt turėjo sutaupę, 5000 paskolino žmonos sesuo, dar 10000 paskolino mama G. D., butas bendrabučio tipo. Butą pats susirado, prašė pardavėjos, kad palauktų, kol pasiskolins trūkstamą dalį pinigų. Visą laiką dirbo vairuotoju, taksistu pagal patentą ir panašius darbus, uždarbiaudavo, todėl dalį pinigų buvo susitaupę, trūkstamą dalį skolinosi. Atsakovui nežinoma apie mamos ir ieškovo piniginius santykius, galimai ieškovas supyko, kad G. D. su juo nebegyvena. Pats S. D. su ieškovu bendravo mažai, lankydavosi retai, pinigų nesiskolino. Prašė iš ieškovo priteisti patirtas teisinės pagalbos išlaidas.
Atsakovė G. D. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, teismui paaiškino, kad abu su vyru taupė būstui, skolinosi pinigų iš vyro mamos ir savo sesers, kartu ieškojo buto ir jį išsirinko, derėjosi su pardavėja. Po buto pirkimo butą po truputį remontavo, būtiniems remonto darbams G. D. buvo paėmusi vartojimo paskolą. Su ieškovu nebendravo, iš jo pinigų neprašė.
Tretysis asmuo D. S. V. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, teismui paaiškino, kad butą nusprendė parduoti, nes jai buvo sunku užlipti iki jo, dėl buto kainos konsultavosi su nekilnojamojo turto agentais, iš kurių sužinojo, kad realiai už parduodamą butą gali gauti apie 30000 Lt, prašė už butą 36-37 000 Lt, S. D. nuderėjo kainą bei prašė palaukti pinigų, ieškovo nėra mačiusi, jis nebuvo atvykęs į butą, nematė jo ir notaro biure, kai formino sandorį. Pinigus jai sumokėjo S. D., apie jokį kitą buto pirkėją nežino.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad 2010-08-18 D. S. V. pardavė pirkėjui S. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 30000 Lt. Sutartyje nurodoma, kad pardavėja pinigus iš pirkėjo gavo prieš pasirašydama pirkimo-pardavimo sutartį. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu 2010-08-27 įregistruotas Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke S. D., gim. 1966-05-29 vardu (b.l.9-15). Į G. Ž. sąskaitą AB SEB banke 2007-08-17 pravesta 152000 Lt, operacijos aprašyme nurodoma, kad pinigai pervesti pagal pirkimo-pardavimo sutartį už butą (b.l.16). 2010-08-16 AB SEB banke G. Ž. išmokėta grynais 100000 Lt indėlis bei 1226,03 Lt palūkanų (b.l.17). 2010-08-16 G. Ž. tuometiniame banke „Snoras“ į sąskaitą įnešė 50000 Lt (b.l.18-20).
Atsakovai S. D., a.k(duomenys neskelbtini) ir G. D., a.k(duomenys neskelbtini) santuoką įregistravo 1989-07-14 (b.l.52-53). S. D. nuo 2012-10-04 dirba UAB „Trasis“ vairuotoju, nustatyta mėnesinė alga- 1,3 MMA (b.l.54-55). S. D. nuo 2009-01-01 iki 2014-01-02 yra padaręs du KET pažeidimus 2010 metais, už kuriuos baustas 100 Lt ir 80 Lt baudomis, teisė vairuoti transporto priemones neatimta (b.l.65). S. D. nėra skolingas VSDF biudžetui, pagal pateiktus duomenis nuo 2000-01-14 dirbo pagal patentą bei įvairiose įmonėse, turėjo draudžiamųjų pajamų (b.l.69-78). 2010-07-22 G. D. pagal skolos raštelį iš R. Ž. pasiskolino 5000 Lt buto įsigijimui, paskola grąžinta 2011-01-28 (b.l.82). G. D. laikotarpiu nuo 1993-05-03 dirbo įvairius darbus, taip pat ir pagal patentą, turėjo draudžiamųjų pajamų (b.l.83-87). 2010-10-09 G. D. buvo paėmusi 1000 Lt vartojimo kreditą (b.l.88). D. S. V., a.k(duomenys neskelbtini) sunkiai juda, jai yra skirtas kelio sąnario endoprotezas (b.l.90-94).
Byloje nustatyta, kad ieškovas G. Ž. turėjo santaupų bei jo nurodytu laiku išėmė iš banko terminuotą indėlį 100000 Lt, iš kurių dalį- 50000 padėjo kitame banke. Pinigų nuėmimo laikas- 2010-08-16 yra likus dviems dienoms iki atsakovams sudarant ginčo sandorį. Pažymėtina, kad ieškovas teismo posėdyje painiojo tiek susipažinimo su G. D., tiek pinigų išėmimo datas, pinigų sumas, bankų pavadinimus. 2007-08-17 ieškovas pardavė butą Vilniuje, kaip jis pats paaiškino, pats dalyvavo sudarant sandorį, todėl jam buvo žinoma, kaip turi būti sudaromas buto pirkimo- pardavimo sandoris. Mažai tikėtina, kad ieškovas, kaip teigiama, pats susiruošęs dalyvauti sudaromame sandoryje, pinigus perdavė kitam asmeniu- G. D., o ne laikė juos atsiskaitymui su pardavėju. Ieškovas, kaip nurodė, norėjo investuoti pakankamai didelę sumą pinigų- 60000 Lt, tačiau buto, kurį kaip teigiama, ketino pirkti, pats nematė, neapžiūrėjo ir juo nesidomėjo. Pažymėtina, kad ieškovas, kaip buvęs policijos pareigūnas kitais atvejais su pinigais elgėsi rūpestingai ir apdairiai, kaip patvirtino byloje dalyvaujantys asmenys. Susipykęs su G. D., pareikalavo jos grąžinti jam jos dovanotą gimtadienio proga televizorių. Ieškovas pats patvirtino, kad su S. D. bendravo labai retai, jam pinigų nebuvo skolinęs, draugiškų santykių nepalaikė. Ieškovas neprašė G. D. grąžinti jam 60000 Lt, tokio reikalavimo nereiškė ir šioje byloje. Byloje nepateikta jokių įrodymų, galinčių patvirtinti aplinkybę, kad ieškovas ketino įsigyti butą bei tuo tikslu paėmė iš banko indėlį. Ieškovas patvirtino, kad indėlį paėmė todėl, kad baigėsi terminuoto indėlio sutartis, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dalį paimtų pinigų ieškovas padėjo kitame banke, apie tai, kaip pasielgė su jam likusia pinigų suma, byloje nėra jokių įrodymų.
Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo omenyje, taikytinos taisyklės. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio šalis). Būtent šiuo pagrindu ieškovas šioje byloje teigė, kad jis yra tikroji sandorio šalis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (LAT 2009-06-15 nutartis c.b. Nr. 3K-3-228/2009). Kita vertus, aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis (šiuo atveju – sudarytas ne to asmens, kuris nurodytas kaip sandorio šalis), reikia įrodyti. Pareiga įrodyti aplinkybę, kad faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia. Sprendžiant klausimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, visų pirma svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi (LAT 2011-02-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-44/2011. Taigi šioje byloje esminė įrodinėtina aplinkybė yra ta, kas buvo faktinis pirkėjas pagal ginčijamąją reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo sutartį, ar sutartyje kaip pirkėjas nurodytas asmuo sutampa su faktiškai reikalavimo teisę įsigijusiu ir už ją atsiskaičiusiu asmeniu. Kita vertus, viena įrodinėtinų aplinkybių, ginčijant sandorį kaip apsimestinį, šioje byloje buvo ir ta, ar sutartyje nurodytas asmuo kaip pirkėjas turėjo lėšų atsiskaityti už parduodamą turtą. Taigi, sprendžiant klausimą dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, įrodinėjimo dalyką lemia sandorio rūšis bei faktinis reikalavimo pagrindas, t. y. dėl kurio sandorio ar jo dalies (sąlygų) vyksta ginčas.
Aiškinantis tikruosius sandorio šalių ketinimus, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas G. Ž. nebuvo davęs pavedimo atsakovui S. D. surasti ir nupirkti buto. Nustatyta, kad buto ieškojo, dėl jo derėjosi S. D., buvo atvykęs buto apžiūrėti kartu su sutuoktine, taip pat byloje nebuvo ginčijama aplinkybė, kad pinigus už perkamą butą sumokėjo S. D.. Kaip matyti iš tolesnių veiksmų, S. D. įsigytą butą remontavo, remontui pinigų iš ieškovo neprašė, butu rūpinosi kaip savu, jame gyveno ir šiuo metu tebegyvena. Nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas, kaip būsimas buto savininkas, būtų domėjęsis butu, jį apžiūrėjęs, kad ir kaip investicijos objektą, aiškinęsis, kokia yra tikroji turto vertė. Teismas konstatuoja, kad faktinis buto pirkėjas buvo S. D., kuris ne tik pasirašė pirkimo pardavimo sutartį, tačiau taip pat atsiskaitė su turto pardavėja bei toliau turtu rūpinasi. Ieškovas su S. D. beveik nebendravo, jokių buto pirkimo klausimų neaptarinėjo, ieškovas taip pat neturėjo pareigos rūpintis S. D. ar jam padėti finansiškai. Kaip matyti nuo pat ginčo sandorio inicijavimo, ieškovas neatliko jokių veiksmų, kuriuos būtų atlikęs bet koks protingas atidus ir rūpestingas pirkėjas- turto neapžiūrėjo, nesidomėjo jo buvimo vieta, verte ir kaina, kas visiškai neatitinka šiaip jau apdairaus kitais turto tvarkymo atvejais ieškovo elgesio bei jo turimų žinių ir patirties.
Sprendžiant, ar atsakovai buto pirkimo momentui galėjo turėti reikiamą atsiskaityti sumą- 30000 Lt, teismas laiko reikšmingomis rašytiniais įrodymais patvirtintas aplinkybes, kad abu atsakovai 2007-2010 metais turėjo nuolatinius darbus, turėjo draudžiamųjų pajamų. Nepasitvirtino ieškovo teiginys, kad atsakovas S. D. galimai piktnaudžiavo alkoholiu, jam nėra atimta teisė vairuoti, neužfiksuota su alkoholio vartojimu susijusių pažeidimų. Teismas sprendžia, kad tos aplinkybės, kad atsakovai gyveno atsakovės motinos bute, bei kad jie neturi nepilnamečių išlaikytinių, leido atsakovams sutaupyti 15000 Lt buto pirkimui, kitą dalį pinigų atsakovai skolinosi- 10000 iš atsakovo motinos G. D., 5000 Lt iš atsakovės sesers, ką patvirtino teismo posėdyje liudytoja G. D. bei byloje esanti rašytinė paskolos sutartis.
Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, kad byloje ginčijamas sandoris yra apsimestinis, ieškinys atmestinas.
Teismas 2013-12-09 nutartimi šioje byloje ieškovo prašymu pritaikė laikinąją apsaugos priemonę- įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į S. D., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą: butą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (b.l.42-44). Sprendimui įsiteisėjus, laikinoji apsaugos priemonė naikintina (LR CPK 150 str. 2 d.).
Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovams ir valstybei priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.). Atsakovas S. D. šioje byloje patyrė 900 Lt bylinėjimosi išlaidų, ieškinį atmetus, visos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovo G. Ž. (b.l.101-103). Valstybė šioje byloje patyrė 22,92 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios, ieškinį atmetus, priteistinos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 96 str. 2 d., 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui S. D., a.k(duomenys neskelbtini) iš ieškovo G. Ž., a.k(duomenys neskelbtini) 900,00 Lt (devynis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo G. Ž., a.k(duomenys neskelbtini) 22,92 Lt (dvidešimt du litus 92 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (gavėjas- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas: 5660- išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2013-12-09 nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę- įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į S. D., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą: butą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Apie laikinosios apsaugos priemonės panaikinimą pranešti VĮ Registrų centrui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.