- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-03
- Bylos Nr.
- e2VP-7859-600/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03531-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir uždarosios akcinės bendrovės, „Ignitis“, UAB "Ignitis", Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- L. B., E. B.
- Kategorijos
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.18Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ prašymus dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – L. B., E. B. ir antstolė Asta Stanišauskaitė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjos prašo nustatyti skolininkui E. B. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine L. B. priklausančio turto dalį, laikant, kad skolininko sutuoktinės L. B. gaunamo ar ateityje gautino darbo užmokesčio ir kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų ½ dalis priklauso skolininkui asmeniškai, kad iš jų būtų galima vykdyti išieškojimą pareiškėjų naudai.
2. Pareiškėjos nurodo, kad antstolė Asta Stanišauskaitė vykdo vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš skolininko E. B. išieškotojų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ignitis“ naudai. Vykdymo proceso metu nustatyta, kad skolininkas yra sudaręs santuoką su L. B., kuri turi turto, priklausančio skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškėjų prašymus nepateikė. Procesiniai dokumentai jiems įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, asmeniškai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) III knygos VII skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, yra galimos įvairios modifikacijos sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles klausimais. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant – iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006).
5. Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį, išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendroje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo tvarką reglamentuoja CPK 667 straipsnis. Iš bendrosios jungtinės nuosavybės negalima išieškoti asmeninių skolų, kol nenustatyta dalis bendrojoje nuosavybėje (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos (CPK 667 straipsnio 2 dalis).
6. Nustatyta, kad antstolė Asta Stanišauskaitė vykdo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. teismo įsakymą, išduotą civilinėje byloje Nr. L2-2900-494/2013, dėl 1 461,67 Eur skolos išieškojimo iš skolininko E. B. išieškotojai UAB „Ignitis“ (vykdomoji byla Nr. 0711/13/01087), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. 2-25998-600/2015, dėl 780 Eur baudos išieškojimo iš skolininko E. B. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai (vykdomoji byla Nr. 0177/16/00683) ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. 2-4296-852/2019, dėl 632,50 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko E. B. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai (vykdomoji byla Nr. 0177/20/01088).
7. Vykdymo proceso metu antstolė nustatė, kad iš skolininkas neturi registruotino turto, į skolininko darbovietę siunčiami procesiniai dokumentai grįžta neįteikti, o areštavus skolininko banko sąskaitas pavyko išieškoti tik dalį įsiskolinimo kreditorėms. Taip pat antstolė nustatė, kad skolininkas yra sudaręs santuoką su L. B., kuri dirba ir gauna draudžiamąsias pajamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Antstolė 2023 m. vasario 6 d. turto arešto aktu Nr. S023-2347 areštavo skolininko sutuoktinės darbo užmokestį, taip pat išmokas, gaunamas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriaus, o 2023 m. kovo 8 d. antstolė pateikė pareiškėjoms siūlymus kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.
8. Teismui patikrinus viešųjų registrų duomenis (tikrinta nutarties priėmimo dieną), nustatyta, kad Vedybų sutarčių registre nėra duomenų apie E. B. sudarytas vedybų sutartis. Iš bylos duomenų nustatyta, kad suinteresuoti asmenys nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.
9. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad santuokiniu turtu (turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė) laikoma: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios.
10. Pagal CK 3.123 straipsnį, turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, byloje nenustatyta (CPK 185 straipsnis).
11. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos ir UAB „Ignitis“ prašymai tenkinami, nustatant, kad skolininkui E. B. iš bendrosios jungtinės nuosavybės su jo sutuoktine L. B. priklauso ½ dalis L. B. gaunamo ar ateityje gautino darbo užmokesčio iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat, kitų darbo užmokesčiui prilyginamų pajamų (CK 3.88 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 667 straipsniais,
nutaria:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš bendrosios jungtinės nuosavybės su jo sutuoktine L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis L. B. gaunamo ar ateityje gautino darbo užmokesčio iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, taip pat, kitų darbo užmokesčiui prilyginamų pajamų.
Nutartis per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.