Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. B. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria buvo panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. birželio 4 d. nuosprendžiu G. B. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė aštuoniems mėnesiams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. gegužės 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme 40 MGL (2 000 eurų) dydžio bauda, ir G. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė aštuoniems mėnesiams bei 40 MGL (2 000 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, nustatant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui šiuos įpareigojimus: a) registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, suradus darbą, dirbti; b) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; c) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. G. B. taip pat įpareigotas per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos gydytis nuo alkoholizmo. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme nuo 2019 m. liepos 7 d., 23.00 val., iki 2019 m. liepos 8 d., 14.37 val., išbūtas laikas, t. y. viena para, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas trejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. Teismas, įvertinęs teikimo svarstymo teisme metu nustatytas aplinkybes, byloje esančią medžiagą, padarė išvadą, kad probuojamasis G. B. nevykdo jam paskirtų įpareigojimų bei piktybiškai pažeidinėja probacijos sąlygas, kas rodo nuteistojo visišką abejingumą teismo jam paskirtų įpareigojimų savalaikiam įvykdymui, o tuo pačiu ir tinkamam bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų užtikrinimui. Kadangi probuojamasis G. B., kaip nuteistasis, be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo jam paskirtų įpareigojimų sąlygų, t. y. vartoja psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį, nevykdo įpareigojimo registruotis Užimtumo tarnyboje arba dirbti, be to, buvo vieną kartą baustas administracine tvarka, jam pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas, konstatuota, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra naikintinas, pasiunčiant nuteistąjį vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymo) 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui teisiniai argumentai ir išaiškinimai

4. Nuteistasis G. B. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartį.

4.1. Skunde nuteistasis teigia, kad probacijos tarnybos teikimas iš esmės neatitinka tikrovės, o dėl 2021 m. birželio 6 d. įvykio, sudarančio teikimo pagrindą, jis dar nėra nubaustas, tarnyba dėl jo girtumo išvadą padarė tebegaliojant nekaltumo prezumpcijai. Esant nepaneigtai nekaltumo prezumpcijai dėl nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos (įskaitant girtumo faktą) ir pačiam nuteistajam dedant visas įmanomas pastangas gydytis nuo alkoholizmo savarankiškai, tokios griežtos priemonės – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo – taikymas yra pernelyg skubotas.

4.2. Pasak nuteistojo, BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Probacijos įstatymas. Tai reiškia, kad probacija turi būti vykdoma pagal specialiame įstatyme nustatytas taisykles. Probacija pradedama vykdyti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio (nutarties) ir patvarkymo (potvarkio) vykdyti nuosprendį ar nutartį gavimo probacijos tarnyboje dieną; probacijos tarnybos, gavusios šiuos dokumentus, pradeda priežiūros vykdymo bylą ir vykdo priežiūrą. Pradedant vykdyti priežiūrą, probuojamasis turi būti informuotas apie jo teisinę padėtį ir probacijos sąlygų keitimo pagrindus, taip pat teisines pasekmes už vengimą atlikti nustatytas sąlygas. Probuotojas privalo sudaryti individualų probuojamojo (jam dalyvaujant) priežiūros planą ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo priežiūros vykdymo bylos pradžios dienos bei pasirašytinai su juo supažindinti.

4.3. Skunde nuteistasis cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 24 d. nutartyje baudžiamojo byloje Nr. 2K-64- 495/2020 pateiktus išaiškinimus. Šioje byloje kasacinis teismas pasisakė, jog „teismas negali tik formaliai aiškintis, kokius veiksmus atliko probacijos tarnyba. Priešingai, supažindinimas su bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu bei vykdymo sąlygomis bei vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę teisinėmis pasekmėmis, yra formalus dokumentų užpildymas, o ne tinkamas probuojamo asmens informavimas“. Šioje byloje kasacinis teismas išaiškino ir tai, kad „teismų praktikoje yra suformuota bendra taisyklė, kad probacijos tarnyba privalo remtis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintu Probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių vykdymo tvarkos aprašu nustatytos tvarkos. Šis teisės aktas yra privalomas atsakingoms probacijos tarnyboms, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad „jei asmuo vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, probacijos tarnyba parengia ir pateikia teikimą, nurodytą BK 74 straipsnio 2 dalyje. Teikime turi būti nurodyti konkretūs duomenys apie vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę“. Tuo tarpu šioje byloje nėra duomenų, kad probacijos tarnyba laikėsi įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytų pareigų nuteistojo atžvilgiu. Be to, šioje medžiagoje nėra duomenų apie teisės aktų nustatytos formos ir turinio teikimą, atitinkantį BK 243 straipsnį. Toliau nuteistasis vėl cituoja minėtą kasacinio teismo nutartį ir joje pateiktą išaiškinimą, kad „nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti ir tai, jog Probacijos įstatymo 30 straipsnyje nustatytos probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisinės pasekmės, t. y. tais atvejais, kai probuojamasis be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę“. Nuteistasis pažymi, kad tuo atveju, jeigu būtų išlaikyti įstatymo reikalavimai dėl probacijos pradžios, nėra pagrindo spręsti dėl BK 243 straipsnio taikymo jo atžvilgiu, nenustačius Probacijos įstatymo 30 straipsnyje nustatytų teisinių priemonių taikymo galimybių. Būtent tokią praktiką formuoja ir kasacinės instancijos teismas, nurodydamas, jog baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas nustato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti.

4.4. Galiausiai nuteistasis pažymi, kad probacijos tarnyba atliko tik formalius veiksmus sudarydama individualų priežiūros planą, t. y.: 1) priežiūros planas buvo sudarytas su juo nebendraujant ir neatsižvelgiant į charakteristiką, gyvenimo būdą, psichologinę būklę; 2) jis neturi duomenų apie tai, kokiomis aplinkybėmis remiantis/kokiu būdu/kokią informaciją vertinant buvo atliekamas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas; 3) nebuvo išsamiai supažindintas su jam sudarytu priežiūros planu; 4) nebuvo motyvuojamas ir nebuvo vertinami jo asmeniniai gebėjimai siekti gyvenimo tikslų; 5) nebuvo teiraujamasi jo asmeninės nuomonės apie sudarytą priežiūros planą, nemano, kad buvo prižiūrima jo resocializacija ir suteikiama bet kokia pagalba gyventi natūralioje visuomenėje. Taipogi nuteistasis atkreipia dėmesį, kad visą probacijos laikotarpį buvo sudaręs darbo santykius ir jo nedarbas trunka tik vieną mėnesį dėl darbo trūkumo gyvenamosios vietos zonoje, o ne dėl asmeninio apsisprendimo nedirbti. Tikina esantis suinteresuotas vesti pilietišką gyvenimo būdą ir toliau taisyti savo elgesį, tačiau tam reikalinga probacijos tarnybos pagalba, o ne baudžiamasis persekiojimas.

III. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Skundas atmetamas.

5. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta nuteistojo asmens byla, nuteistojo skundo argumentais, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu.

6. Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte, be kita ko, nustatyta, kad jei probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę. Ši įstatymo nuostata ir probacijos esmė reiškia, kad asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, turi griežtai, be priekaištų ir abejotinų paaiškinimų laikytis jam nustatytų įpareigojimų. Įstatymų leidėjui baudžiamajame įstatyme nustatant laisvės atėmimo bausmę, toks nusikaltimas yra laikomas pavojingu ir visuomenės interesas apsisaugoti nuo pavojingas veikas darančių asmenų. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išskirtinis baudžiamosios teisės institutas, taikomas teismui patikėjus nuteistu asmeniu, esant tikimybei, kad jis nedarys naujų nusikaltimų, taip pat kitų teisės pažeidimų, elgsis teisėtai. Bausmės vykdymo atidėjimas yra visuomenės, veikiančios per teismą, pasitikėjimas nuteistuoju. Šį visuomenės pasitikėjimą nuteistasis turi pateisinti be jokių elgesio pažeidimų, jau nekalbant apie pažeidimus po Probacijos tarnybos įspėjimų ar po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo.

7. Susipažinus su pateikta medžiaga matyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. birželio 4 d. nuosprendžiu G. B. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė aštuoniems mėnesiams ir 40 MGL (2 000 eurų) dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, suradus darbą, dirbti; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Be to, nuteistasis buvo įpareigotas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos gydytis nuo alkoholizmo. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. birželio 26 d., probacijos tarnyboje jis buvo gautas 2020 m. birželio 30 d.

8. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog nuteistasis nepateisino jam teismo parodyto pasitikėjimo, pažeidė nustatytus įpareigojimus, dėl ko apylinkės teismas pagrįstai priėmė sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti nuteistąjį realiai atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

9. Per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuteistasis įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų pažeidė iš viso net tris kartus – 2020 m. liepos 2 d. (tuo kartu padarydamas ir administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalyje), 2021 m. gegužės 16 d. ir 2021 m. birželio 6 d. (dėl pastarojo atvejo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, byla perduota teismui). Pabrėžtina, kad dviem iš trijų atvejų nuteistajam buvo konstatuotas sunkus girtumas (nustatytas promilių kiekis – atitinkamai 4,08 prom., ir 3,43 prom.), iš ko galima spręsti, kad alkoholis buvo vartojamas labai dideliais kiekiais; paskutinį kartą fiksuotas vidutinis girtumas (1,81 prom.). Čia pažymėtina, kad visos G. B. padarytos nusikalstamos veikos (pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. birželio 4 d. nuosprendį, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. ir 2019 m. gegužės 9 d. baudžiamuosius įsakymus) yra padarytos, nuteistajam esant neblaiviam. Tiek skunde, tiek nagrinėjant teikimą apylinkės teisme buvo ginčijamos aplinkybės, susijusios su įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų pažeidimu. Galima matyti, kad pirmasis pažeidimo faktas nustatytas 2020 m. liepos 2 d., t. y. iki nuteistasis buvo supažindintas su probacijos sąlygų pažeidimo teisinėmis pasekmėmis (supažindinimas atliktas 2020 m. liepos 10 d.), tačiau tai nepateisina nuteistojo, kuris po nusikalstamos veikos, tiesiogiai susijusios su alkoholio vartojimu, toliau piktnaudžiavo alkoholiu, elgesio, be to, svarbu tai, kad procesinis sprendimas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą buvo priimtas įvertinus ne tik šį vieną atvejį, bet į visumą vėliau sekusių pažeidimų. Aptariant 2021 m. gegužės 16 d. alkoholio vartojimo faktą tikslinga paminėti, kad apie pastarąjį atvejį nuteistasis pats probacijos tarnybos neinformavo, minėta aplinkybė paaiškėjo tikrinant informaciją duomenų bazėje (asmens bylos 39 l.). Paaiškinimo, surašyto iš nuteistojo žodžių, turinys rodo, jog asmuo tiesiog girtavo pas pažįstamą, buvo stipriai apsvaigęs, aplinkybių nurodė negalintis atsiminti (asmens bylos 40 l.). Paskutinis, t. y. 2021 m. birželio 6 d., alkoholio vartojimo faktas skunde akcentuojamas tuo aspektu, kad iki šiol dėl minėtą dieną vykusio transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio ir inkriminuoto tyčinio vengimo vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę nevykdymo baudžiamoji byla dar nėra išnagrinėta, apkaltinamasis nuosprendis nepriimtas, todėl, pasak nuteistojo, probacijos tarnyba, o tuo pačiu ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas nepagrįstai atsižvelgė į nuteistojo elgesį aptariamo įvykio (2021 m. birželio 6 d.) metu. Atsakydamas į nurodytus skundo argumentus, aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad teismas nesprendžia G. B. baudžiamosios atsakomybės klausimo. Teismui aktualu tik tai, ar nuteistasis vartojo alkoholį, o šio fakto pastarasis, kaip matyti, neneigia.

10. Nustatyta, kad nuteistasis pažeidė ir kitą teismo skirtą įpareigojimą – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, suradus darbą, dirbti. Šio įpareigojimo pažeidimo faktas nebuvo žinomas probacijos tarnybai kreipiantis į apylinkės teismą su teikimu, tačiau paaiškėjo jau teikimo nagrinėjimo teisme metu. Iš byloje esančių 2021 m. rugsėjo 1 d. duomenų matyti, kad nuteistasis nuo 2021 m. gegužės 1 d. oficialiai nedirba ir, priešingai nei buvo įpareigotas, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Skunde nuteistasis nurodo, jog nedirba dėl darbo trūkumo jo gyvenamojoje zonoje, tačiau nepateikia jokio paaiškinimo, kodėl tokiu atveju nevykdo alternatyvaus reikalavimo, t. y. užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Apylinkės teisme nenuvykimą į Užimtumo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuteistasis mėgino paaiškinti būtinumu atlikti susikaupusius darbus namų ūkyje, kas, įvertinus nedarbo ir nesiregistravimo laikotarpį, suprantama nėra objektyvi ir pateisinanti priežastis nevykdyti teismo paskirtą aptariamą įpareigojimą (juolab, kai nuteistasis turėjo laiko ir galimybių 2021 m. birželio 6 d. vartoti alkoholį), dėl ko šio įpareigojimo nevykdymas konstatuotas pagrįstai.

11. Skunde nemažai akcentuojamas esą netinkamas probacijos tarnybos pareigūnų elgesys ir profesinių pareigų vykdymas, tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su nuteistojo pateikiamais argumentais. Teismas nenustatė probacijos tarnybos pareigūnų padarytų pažeidimų. Nuteistasis iki šiol prižiūrimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, esant pagrindui pastarasis buvo įspėjamas, su nuteistuoju buvo palaikomas nuolatinis ryšys (pabrėžtina, jog didesnę bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio dalį dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojo karantino teisinis režimas ir galimybė palaikyti „gyvą“ ryšį buvo itin ribota). Galima tik pabrėžti, kad nuteistasis pats asmeniškai turėjo būti suinteresuotas tinkamai vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus. Tuo tarpu, kaip galima įžvelgti, pastarasis šiuo atveju yra linkęs atsakomybę dėl susiklosčiusios situacijos perkelti probacijos pareigūnams ir stokoja bent menkiausio kritiško požiūrio į savo paties neatsakingą elgesį, kuris ir nulėmė kylančius neigiamus teisinius padarinius.

12. Iš skundo turinio matyti, kad jame yra dėstomi argumentai dėl BK 243 straipsnio taikymo. Vis tik nagrinėjamu atveju teismas sprendžia kitokio pobūdžio klausimą, t. y. sprendžia ne dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį, o dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Argumentai, kodėl nuteistajam negali kilti baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį, yra neaktualūs ir šiuo klausimu teismas nepasisako.

13. Įvertinus anksčiau išdėstytų aplinkybių visetą, matyti, kad G. B. savo elgesiu demonstruoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų parodytas pasitikėjimas, atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jo nesaisto laikytis įstatymuose nustatytų pareigų. Be kita ko, nustatyta, kad nors jo nusikalstamo elgesio rizika pagal pakartotinio teistumo rizikos grupę išliko ta pati (priskiriant vidutinei pakartotinio teistumo rizikos grupei), vis dėlto svertiniai balai padidėjo – nuo 90 balų iki 98 balų, taigi nusikalstamo elgesio rizikos skaitinė reikšmė probacijos taikymo laikotarpiu didėja, kas taip pat sudaro pagrindą išvadai, jog teismo pareikštas pasitikėjimas nepadeda pasiekti bausmės tikslus.

14. Taigi konstatuotina, jog nuteistasis G. B., kuris šiurkščiai pažeidė teismo paskirtą įpareigojimų visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat nesilaikė pareigos registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, suradus darbą, dirbti, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog nuteistasis nesugeba taisytis neizoliuotas nuo visuomenės ir jam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiai atliekant bausmę. Dėl visų išdėstytų aplinkybių apylinkės teismo sprendimas panaikinti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą yra teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. B. skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.