Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė rašytinio proceso tvarka, priimdama spendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „B2Kapital“ ieškinį atsakovei V. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakov ei V. S. teismo procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. kovo 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovė nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė. Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, esant įstatyme įtvirtintoms sąlygoms. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis). Byla tokiu atveju nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285-286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Priimant sprendimą už akių surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 286 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju atsakovė su pradiniu kreditoriui UAB ,,IPF Digital Lietuva“ sudarė kredito linijos sutartį Nr. 3397873, t. y. susiklostė šalių paskolos teisiniai santykiai. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnis). CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi prievolę mokėti sutartas sumas paskolos davėjui (tiek pradinei kreditorei, tiek ieškovei), ginčijusi skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovė pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino suteikto kredito. Kaip matyti iš ieškinio ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovė ieškovei liko skolinga 800 Eur negrąžinto kredito. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, iš atsakovės ieškovei priteistina 800 Eur negrąžinto kredito.

Pagal CK 6.870 straipsnį paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi, būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015; 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Nurodytų aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į šalių pasirašytos sutarties sąlygas, teismas sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti 257,68 Eur palūkanos už laikotarpį iki reikalavimo perleidimo (2019 m. vasario 6 d.), 616 Eur palūkanos už laikotarpį nuo reikalavimo perleidimo (2019 m. vasario 6 d.) iki kreipimosi į teismą ir 72 proc. dydžio metinės pelno palūkanos už kredito sumą (800 Eur) nuo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kaip atlygis už kredito davėjo suteiktus naudotis pinigus, atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus. Dėl to šis ieškinio reikalavimas tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnio 2 dalis, 6.874 straipsnio 1 dalis, Sutarties sąlygos).

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (CK 6.71 straipsnis).

Pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudarytoje sutartyje nustatyta 0,05 procento dydžio delspinigių norma. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovės paskaičiuoti delspinigiai už 180 dienų laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. vasario 26 d. sudaro 150,63 Eur. Bylos įrodymų pagrindu ieškovės reikalavimas dėl 150,63 Eur delspinigių laikytinas teisėtu bei pagrįstu, todėl yra tenkintinas (CK 6.71, 6.73 straipsniai).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 824,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 41 Eur bylinėjimosi išlaidos (41 Eur žyminis mokestis) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (3,72 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl iš atsakovės nėra priteisiamos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei UAB „B2Kapital“ (j. a. k. 225516770) iš atsakovės V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) negrąžinto kredito, 257,68 Eur (du šimtus penkiasdešimt septynis eurus 68 ct) pelno palūkanų už laikotarpį iki 2019 m. vasario 6 d., 616 Eur (šešis šimtus šešiolika eurų) pelno palūkanų už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 6 d. iki 2020 m. vasario 26 d., 72 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos (800 Eur) už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 150,63 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 63 ct) delspinigių, 5 (penkių) proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (1 824,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.