- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-07
- Bylos Nr.
- 2-436/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Vincas Verseckas, Virginija Čekanauskaitė (pran.)
- Atsakovas
- akcinei bendrovei ,,Šklėriai“
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 16 d. nutarties, kuria J. J. ieškinys atsakovui akcinei bendrovei ,,Šklėriai“ dėl priverstinio akcijų pardavimo laikytas nepaduotu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. J. 2006 m. sausio 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB ,,Šklėriai“ ir prašė pripažinti jam teisę atgauti investuotą akcijų vertę už priverstinai parduodamas akcijas, tai yra gauti 88, 72 Lt už akciją. Taip pat prašė iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (b. l. 16).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. sausio 20 d. nutartimi nustatė, kad ieškinys neatitinka CPK numatytų reikalavimų, tai yra ieškinyje nenurodyta ieškinio suma, atsakovo atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir kredito įstaigos rekvizitai, prie ieškinio pateikti priedų nuorašai nėra tinkamai patvirtinti, neaiškiai suformuluotas ieškovo reikalavimas, nėra informacijos, ar byla bus vedama per advokatą, nenurodyta ieškovo nuomonė dėl teismo sprendimo už akių priėmimo (CPK 111 str. 2 d. 2 p., 114 str. 1 d., 135 str. 1 d. 1, 4, 5, 6 p., 135 str. 2 d.). Taip pat teismas nurodė, kad ieškinio suma yra 13 886, 32 Lt, todėl pareiškėjas turėtų sumokėti 416, 58 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Teismas sprendė, jog vien pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis yra nedirbantis pensininkas, neleidžia spręsti apie jo turtinę padėtį, be to, žyminio mokesčio suma nėra didelė, todėl atmetė prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio ir nustatė terminą iki 2006 m. vasario 3 d. nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti (b. l. 20).
Dėl šios teismo nutarties pareiškėjas 2006 m. vasario 2 d. padavė atskirąjį skundą, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2006 m. vasario 6 d. nutartimi nepriėmė šio skundo, kaip paduoto praleidus septynių dienų apskundimo terminą (CPK 335 str.). Dėl šios teismo nutarties pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. balandžio 13 d. nutartimi atmetė bei apskųstą nutartį paliko nepakeistą (b. l. 45).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gegužės 5 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2006 m. gegužės 19 d. pašalinti ieškinio trūkumams, nurodytiems minėtoje teismo 2006 m. sausio 20 d. nutartyje bei sumokėti žyminį mokestį (b. l. 50). Šis terminas teisėjo rezoliucija buvo pratęstas iki 2006 m. birželio 9 d. (b. l. 52).
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. birželio 16 d. nutartimi pareiškėjo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (b. l. 59). Teismas nurodė, kad pareiškėjas per minėtą nustatytą terminą ieškinio trūkumams pašalinti ištaisė dalį ieškinio trūkumų, tačiau taip ir nenurodė savo nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 135 str. 1 d. 5 p.), nepatikslino savo reikalavimo (CPK 135 str. 1 d. 4 p.), nepateikė ieškinio priedų originalų ar tinkamai patvirtintų nuorašų (CPK 135 str. 2 d., 197 str., 198 str. 2 d., 114 str. 1 d.) bei nesumokėjo nurodyto žyminio mokesčio.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas J. J. prašo rasti galimybę objektyviai ir motyvuotai išnagrinėti 2006 m. vasario 2 d. atskirąjį skundą ir panaikinti teismo 2006 m. birželio 16 d. nutartį. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
Apeliantas nepraleido termino teismo 2006 m. sausio 20 d. nutarčiai apskųsti, nes skundą dėl šios nutarties padavė 2006 m. vasario 2 d., tai yra viena diena anksčiau nei buvo teismo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Apeliantas, remdamasis CPK 114 str. 1 d. nuostatomis, du kartus kreipėsi asmeniškai į bylą nagrinėjantį teisėją, prašydamas patvirtinti byloje esančias kopijas, tačiau šie prašymai nebuvo patenkinti. Teismui 2006 m. vasario 6 d. nutartimi nepriėmus apelianto skundo dėl teismo 2006 m. sausio 20 d. nutarties, apeliantas padavė antrą atskirąjį skundą dėl šios, 2006 m. vasario 6 d., nutarties. Šis skundas buvo išnagrinėtas Lietuvos apeliaciniame teisme, tačiau pirmasis skundas, tai yra skundas dėl 2006 m. sausio 20 d. nutarties, taip ir liko neišnagrinėtas. Į šią aplinkybę atkreipė dėmesį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. gegužės 5 d. rašte Nr.(1.13)-ST-150. Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 12 d. raštas Nr.(1.15)-03-463, kuriame nurodyta, jog 2006 m. vasario 2 d. skundas nebus nagrinėjamas, nes jį atsisakyta priimti, yra niekuo nemotyvuojamas. Be to, ir teismo 2006 m. gegužės 5 d. bei 2006 m. birželio 16 d. nutartyse taip pat nieko nekalbama apie 2006 m. vasario 2 d. skundo nenagrinėjimą. Teismo 2006 m. sausio 20 d. nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai yra pašalinti tiek, kiek tai leidžia pareiškėjo galimybės.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Kaip žinoma, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas bei Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtinta vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, CPK griežtai ir aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti minėtą savo teisę.
Dėl paminėtų priežasčių ir ieškinio pareiškimui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, keliami tam tikri turinio ir formos reikalavimai, kurie imperatyviai įtvirtinti CPK 135 straipsnyje. Pažymėtina, jog laikytis šių keliamų reikalavimų privalo kiekvienas teismui ieškinį paduodantis asmuo. Be to, taip pat aiškiai bei įsakmiai CPK reglamentuoja ir ieškinio trūkumų šalinimo tvarką (CPK 138, 115 str.). Ieškinys gali turėti tiek turinio bei formos trūkumų. Kliūtimi priimti ieškinį gali būti žyminio mokesčio nesumokėjimas. Nagrinėjamu atveju svarbūs bei nagrinėtini abu šie aspektai, nes iš byloje esančių procesinių dokumentų matyti, jog pirmosios instancijos teismas 2006 m. sausio 20 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškėjo J. J. pateiktas ieškinys neatitinka tiek CPK 135 straipsnyje nustatytų reikalavimų ieškiniui, tiek už paduodamą ieškinį nėra sumokėtas žyminis mokestis (CPK 135 str. 1, 2 d.).
Teismas, pažymėdamas, kad ieškinys neatitinka turinio ir formos reikalavimų, konstatavo, jog ieškinyje nenurodyta ieškinio suma, atsakovo atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir kredito įstaigos rekvizitai, prie ieškinio pateikti priedų nuorašai nėra tinkamai patvirtinti, neaiškiai suformuluotas ieškovo reikalavimas, nėra informacijos, ar byla bus vedama per advokatą, nenurodyta ieškovo nuomonė dėl teismo sprendimo už akių priėmimo (CPK 111 str. 2 d. 2 p., 114 str. 1 d., 135 str. 1 d. 1, 4, 5, 6 p., 135 str. 2 d.). Taip pat teismas atmetė pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatė terminą iki 2006 m. vasario 3 d. nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti (b. l. 20).
Kaip žinoma, teismo nutartis, kuria nustatomi procesinio dokumento trūkumai bei skiriamas terminas jiems pašalinti, nėra skundžiama atskiruoju skundu, nes tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei proceso eigai (CPK 334 str. 1 d.). Tačiau nagrinėjant pareiškėjo atskirąjį skundą dėl teismo 2006 m. birželio 16 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, turi būti vertinama bei patikrinama aplinkybė, ar teismas pagrįstai konstatavo, jog paduotas ieškinys neatitinka CPK keliamų reikalavimų, tai yra buvo paduotas su trūkumais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2006 m. sausio 20 d. nutartimi pagrįstai nustatė, jog paduotas ieškinys neatitiko ieškiniui CPK 135 straipsnyje imperatyviai keliamų reikalavimų ir turėjo pagrindą pareikalauti, kad minėti trūkumai būtų ištaisyti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, galutinis trūkumų ištaisymo terminas buvo nustatytas iki 2006 m. birželio 9 d. (b. l. 52).
Kaip minėta, procesinio dokumento, taigi ir ieškinio, trūkumai yra šalinami CPK 115 straipsnyje griežtai nustatyta tvarka. Procesinio dokumento trūkumai yra šalinami pateikiant teismui tokį pat procesinį dokumentą, tik ištaisius nurodytus trūkumus. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo pateikti naują ieškinį, kuriame turėjo būti nurodyta visa teismo reikalauta informacija (ieškinio suma, atsakovo atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir kredito įstaigos rekvizitai, suformuluotas ieškovo reikalavimas, informacija, ar byla bus vedama per advokatą, ieškovo nuomonė dėl teismo sprendimo už akių priėmimo ir pan.) bei pateiktas reikiamas skaičius reikalavimus atitinkančių ieškinio nuorašų, pateikti reikalavimus atitinkantys ieškinio priedai, tai yra dokumentų originalai ar tinkamai patvirtinti nuorašai. Tuo tarpu nagrinėjamos bylos medžiagoje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pateikęs CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį, kuriame būtų patikslinti ieškinio reikalavimai, nurodyta nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 135 str. 1 d. 4, 5 p.), nepateikė ieškinio priedų originalų ar tinkamai patvirtintų nuorašų (CPK 135 str. 2 d., 197 str., 198 str. 2 d., 114 str. 1 d.). Apelianto minimas 2006 m. gegužės 15 d. teismui pateiktas raštas (b. l. 52) negali būti laikomas tinkamu ieškinio trūkumų pašalinimu, atitinkančiu CPK keliamus reikalavimus.
Kartu pažymėtina tai, jog pareiškėjas J. J., paduodamas atskirąjį skundą dėl teismo 2006 m. sausio 20 d. nutarties, kartu su skundu pateikė įrodymus, jog jis yra valstybės socialiai remiamas asmuo. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnį, tokie asmenys nagrinėjant civilines bylas yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė neduoda pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, kuria ieškinys laikytas nepaduotu bei grąžintas pareiškėjui, nes, kaip jau buvo minėta, žyminis mokestis yra tik dalis paduodamam ieškiniui keliamų reikalavimų. Tuo tarpu teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinys neatitinka imperatyvių CPK 114 straipsnio pirmosios dalies, 135 straipsnio pirmosios dalies 4, 5 punktų, antrosios dalies, 197 straipsnio, 198 straipsnio antrosios dalies reikalavimų, pareiškėjas šių trūkumų nepašalino, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą skundžiama nutartimi ieškinį laikyti nepaduotu bei grąžinti jį pareiškėjui. Teisėjų kolegija laiko, kad esant tokioms aplinkybėms, apeliantas skundžiamą teismo nutartį be pagrindo traktuoja kaip pažeidžiančią jo teisę į teisminę gynybą, nes, kaip minėta, visiems asmenims įstatyme griežtai nustatyta vienoda kreipimosi į teismą tvarka negali būti laikoma teisių pažeidimu.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis ieškinį laikyti nepaduotu neužkerta pareiškėjui J. J. kelio kreiptis į teismą dar kartą paduodant CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį. Be to, pažymėtina, kad sprendžiant šio naujo ieškinio priėmimo klausimą, turėtų būti vertinamos aplinkybės dėl pareiškėjo statuso kaip socialiai remtino asmens bei dėl atleidimo nuo minėto mokesčio.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai apelianto J. J. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.