Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pensininkas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. S. nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą. Jis 2022 m. vasario 23 d. apie 14.05 val., (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, būdamas sulaikytas apsaugos poste, paėmęs iš savo palto kišenės 0,35 l talpos degtinės butelį, laikydamas jį savo rankoje juo tyčia sudavė tris kartus šios parduotuvės apsaugos darbuotojui – nukentėjusiajam R. M. į galvą, po ko, toje pačioje vietoje, G. S., paėmęs nuo apsaugos darbuotojo tarnybinio stalo kitą 0,35 l talpos degtinės butelį, laikydamas jį savo rankoje, juo tyčia sudavė vieną kartą nukentėjusiajam R. M. į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. M. pjautines žaizdas kaktos ir smakro kairės pusės srityse ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

G. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2022 m. vasario 23 d. jis su dar dviem žmonėmis išgėrė 2 butelius degtinės. Po to, susitiko pažįstamą, kuris jį apkirpo. Tada sugalvojo nupirkti butelį degtinės atsiskaitymui. Parduotuvėje vieną butelį 250 g, įsidėjo į kišenę, o kitą nešėsi rankoje. Butelį, kurį laikė kišenėje, pamiršo. Sumokėjo tik už vieną. Tada apsaugos darbuotojas nuvedė jį į patalpas. Daugiau kaip valandą ten sėdėjo ir laukė, o kai atsikeldavo, norėdamas išeiti, apsaugos darbuotojai neišleisdavo. Prašė jį paleisti, žadėjo sumokėti. Kai vienas apsaugos darbuotojas kažkur išėjo, pagalvojo, kad su kitu susidoros. Prisižiūrėjęs filmų, sugalvojo, kad suduos apsaugos darbuotojui buteliu per galvą, jis „atsijungs“ ir tuomet galės išeiti. Nukentėjusysis sėdėjo ir jis iš už nugaros sudavė jam vienu buteliu per galvą, butelis sudužo. Tada sudavė antru buteliu, jis taip pat sudužo. Smūgius sudavė paėmęs už butelio kaklelio. Nuo pirmo smūgio iki antro sudavimo nepraėjo minutė. Antrą kartą taikėsi į galvą. Tikslios vietos nepasakys. Pirmą kartą suduodamas nukentėjusiajam norėjo, kad jis prarastų sąmonę. Po jo antro smūgio nukentėjusysis sudavė jam per akį, jis pargriuvo ant grindų, jį nokautavo. Vėliau jam skaudėjo kepenis. Kai atvyko policija, surašė aktą, paskyrė baudą ir liepė kitą dieną atvykti į Algirdo gatvę. Savo veiksmus vertina neigimai, nepateisina, gailisi dėl jų. Jeigu būtų blaivus, to nebūtų daręs. Mano, kad nukentėjusiajam skaudėjo. Sudavė du kartus abiem buteliais, abu buteliai sudaužyti. Parašyta, kad iš kišenės ištraukė butelį, bet tie abu buteliai stovėjo ant stalo. Neprisimena, kad nukentėjusiajam sudavė 4 smūgius, buvo girtas. Iki to laiko buvo išgėręs du butelius. Alkoholiu piktnaudžiauja jau daug laiko, bet kiekvieną dieną negeria. Per mėnesį gauna 450 EUR pensiją. Savo vardu nekilnojamo turto neturi. Žalos nukentėjusiajam neatlygino, nes turi pasirašę sutartį iki spalio mėnesio. Pretenzijų nukentėjusiajam neturi. Norėjo jo atsiprašyti, bet pasakė, kad jis iki kovo 1 dienos turi nedarbingumą, o kiek laiko jis gulėjo ligoninėje, nežino. Paskui, kovo 3 d. ar 5 d. buvo atėjęs į parduotuvę, kur sutiko nukentėjusįjį. Jis paklausė „ar tu dar gyvas? Mažai tau daviau“ ir išėjo. Kovo 8 d. nupirko „Metaxos“, saldainių ir mandarinų, bandė įteikti nukentėjusiajam, bet jis neleido, pasakė, kad jam nieko iš nereikia, bus teismas. Nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitarė. Ligonių kasos ieškinį atlygino, bet nėra atlyginęs Sodros ieškinio, nes neturėjo sąskaitos. Su nukentėjusiuoju susitarė dėl 600 EUR žalos atlyginimo. Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 24 d. kaltinamasis davė analogiškus parodymus, papildomai nurodė, kad pirmą kartą apsaugos darbuotojui į galvą kelis kartus sudavė iš kišenės išsitrauktu buteliu. Po to paėmė nuo apsaugos darbuotojo tarnybinio stalo kitą 0,35 l talpos degtinės butelį ir juo sudavė tam pačiam apsaugos darbuotojui vieną kartą į galvą, butelis sudužo. Nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų. Viskas įvyko dėl to, kad buvo girtas (b. l. 95). 2022 m. kovo 21 d. G. S. pilnai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Papildomai parodė, kad buvo nuvykęs į parduotuvę į apsaugos kambarį atsiprašyti nukentėjusiojo, bet šis neįleido ir užsirakino. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Pasistengs atlyginti jam žalą dalimis (b. l. 100).

Nukentėjusysis R. M. parodė, kad per monitorių stebėjo salę ir pamatė kaip kaltinamasis paėmė du butelius alkoholio bei eidamas vieną butelį įsikišo į kišenę. Savitarnos kasose sumokėjo tik už vieną butelį. Sucypė varteliai. Jis kaltinamąjį atsivedė į tarnybines patalpas, parašė protokolą ir iškvietė policiją. Paprastai niekada nekviečia policijos, jeigu žmogus sako, kad susimokės. Kaltinamasis nesiūlė susimokėti. Vieną iš jo paimtą butelį pastatė ant stalo, o kitą, kurį jis nusipirko, paliko jam. Porininkas išėjo atnešti protokolo, dar reikėjo surasti pamainos viršininkę, kad ji pasirašytų ant protokolo. Tuo metu, kai porininkas išėjo, kaltinamasis sudavė buteliu per galvą. Butelis sudužo, tada butelio kakliuku sudavė dar du kartus. Kai sudavė, jis sėdėjo pusiau nuo kaltinamojo nusisukęs. Kol atsitokėjo, gavo dar vieną smūgį į kaktą. Sudavė antru buteliu, kuris stovėjo ant stalo. Po smūgių sąmonės neprarado, turėjo gintis ir po kelių smūgių parvertė kaltinamąjį ant žemės. Jis taip ir gulėjo, kol atvažiavo policija. Kaltinamasis žadėjo per 5 mėnesius sumokėti 600 EUR, bet kol kas nei kiek negavo. Posėdžio metu pareiškė, kad neturtinės žalos reikalavimą sumažina iki 600 EUR. Baigiamosiose kalbose nurodė, kad nereikalauja, jog kaltinamasis prie jo nesiartintų. Žmogus geriantis, mato, kad alkoholį vartoja kiekvieną dieną, labai dūsta atėjęs į parduotuvę, bet kai išgeria, jam geriau. Ikiteisminio tyrimo metu R. M. davė analogiškus parodymus, papildomai nurodė, kad sulaikytas asmuo sudavė netikėtai, iš nugaros. Praskėlė pakaušį. Su antru buteliu sudavė per galvą kaktos srityje, praskėlė kaktą ir pakaušį. Bėgo kraujas, skaudėjo. Nuo sulaikyto asmens sklido alkoholio kvapas (b. l. 28-30).

Vilniaus teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2022 m. kovo 1 d. išvadoje Nr. G 630/2022(01) nurodyta, kad R. M. nustatytos pjautinės žaizdos kaktos ir smakro kairės pusės srityse, padarytos minėtas sritis paveikus aštriais pjaunančių savybių turinčiais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2022 m. vasario 23 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 45).

2022 m. vasario 23 d. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vieno aukšto pastatas, adresu (duomenys neskelbtini). Jame yra parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“. Įėjus į parduotuvę pro pagrindinį įėjimą einama tiesiai, matomos stiklo paketo durys tamsintais stiklais, ant durų parašyta „Apsauga“. Užėjus pro duris matoma patalpa, kurioje sustatyti apsaugos vaizdo kamerų monitoriai. Apsaugos poste ant žemės matomos rusvos spalvos skysčio žymės, stiklo šukės. Įvykio vietos apžiūros metu reikšmingų įvykiui tirti objektų ar pėdsakų nepaimta. Įvykio vieta yra stebima vaizdo kameromis. Fotografuota (b. l. 16-17, 18-23).

2022 m. kovo 18 d. Vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „IMG_1734.MOV“. Vaizdo įrašas žiūrimas naudojant Windows Media Player programą. Vaizdo įrašas spalvotas. Filmuojama iš viršaus. Matomas apsaugos posto kabinetas, kuriame ant kėdės sėdi V. S., apsirengęs rudos spalvos žieminiu paltu. Priešingoje kabineto pusėje prie kompiuterio sėdi apsaugos darbuotojas (R. M.), apsirengęs juodos spalvos uniforma ant kurios nugaros baltos spalvos raidėmis užrašyta „Apsauga“. Matoma, kaip V. S. atsistoja, prieina prie R. M. iš nugaros ir, paėmęs iš savo palto kišenės skaidrios spalvos stiklinį butelį, laikydamas jį dešinėje rankoje, juo suduoda tris kartus apsaugos darbuotojui R. M. į galvą. Matosi, kad butelis sudužo po pirmo smūgio, po ko, G. S., paėmęs nuo apsaugos darbuotojo tarnybinio stalo kitą skaidrios spalvos stiklinį butelį, laikydamas jį rankoje, juo suduoda vieną kartą R. M. į galvą. Butelis sudužo, stiklo šukės krenta į įvairias puses. Po to R. M. atsistoja ir suduoda kumščiu kelis smūgius V. S., jiedu susikibę rankomis vienas kitą stumdo. R. M. pargriovė V. S. ant grindų, laikosi rankomis už galvos. Po to R. M. paima popieriaus ir valo juo galvą. V. S. tuo metu guli ant grindų, nejuda. Žiūrint įrašą, už kadro girdisi pokalbis rusų kalba: Vyro balsas 1: Aš sakau – paleiskit mane arba suimkit, ne, valandą laukėm su juo. Aš galvoju, paleiskit... Vyro balsas 2: Na tai kas toliau buvo? Laukėt valandą, toliau kas buvo? Vyro balsas 1: O paskui aš paėmiau butelį ir jam per galvą daviau. Vyro balsas 2: Davėt per galvą jam, taip? Vyro balsas 1: Kad išeičiau. Vyro balsas 2: O kodėl taip darėt? Vyro balsas 1: Kad išeičiau. Vyro balsas 2: O kodėl? Vyro balsas 1: Todėl, kad pavargau laukti. Vyro balsas 2: Pavargot laukti. Na tai jūs žinojot, kad nusikaltimą padarėt? Vyro balsas 1: Žinojau. Vyro balsas 2: Taip? Na ir dabar teks atsakyti. Vyro balsas 1: Na ir teisingai, aš sutinku. Vyro balsas 2: O toliau kas buvo? Vyro balsas 1: O toliau... Vyro balsas 2: Kiek kartų buteliu jam trenkėt? Kiek sudaužėt butelių? Vyro balsas 1: O nežinau, kiek. Kiek buvo, tiek ir mušiau. Vyro balsas 2: Kiek kartų trenkėt jam? Vyro balsas 1: Vieną kartą trenkiau. O jis paskui mane pargriovė. Ir viskas, aš nugriuvau. Ir aš gulėjau čia. Paskui atėjo, pakėlė mane. Vyro balsas 2: O kodėl mušėt? Kodėl žmogų? Vyro balsas 1: Kad išeičiau iš čia..! Vyro balsas 2: Tai jeigu jus sulaikė, jūs pavogėt butelį, nesumokėjot už butelį, taip? Vyro balsas 1: Nepavogiau, aš, aš sumokėjau viską, iš kur aš... Vyro balsas 2: Na kaip, kur, už ką jūs sumokėjot? Vyro balsas 1: Sumokėjau aš… iš kur, iš kur... aš prieš tai išgėriau dvi, ir dar vieną… paėmiau. Mažai buvo. Jau... Vyro balsas 2: Gerai (b. l. 81-84).

Dėl veikos kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltinamasis teisme ir ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad 2022 m. vasario 23 d. buteliu sudavė nukentėjusiajam R. M. per galvą bei taip jį sužalojo. Šią aplinkybę patvirtina ir nuoseklūs R. M. parodymai, bei vaizdo įrašas „IMG_1734.MOV“, kuriame matyti kaltinamojo sudavimo buteliu nukentėjusiajam per galvą faktas bei smūgių kiekis. Nors G. S. teisme parodė, kad kiekvienu buteliu nukentėjusiajam sudavė po vieną kartą, tačiau taip pat nurodė, kad dėl buvusio girtumo ne viską prisimena. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pirmą kartą iš kišenės išsitrauktu buteliu apsaugos darbuotojui į galvą sudavė kelis kartus, komentuodamas vaizdo įrašą nurodė, kad vieną kartą trenkė, kad kiek butelių buvo, tiek ir sudavė. Taigi, iš kaltinamojo parodymų akivaizdu, jog jis iš tiesų neprisimena, kiek smūgių buteliais sudavė nukentėjusiajam. Taip objektyviai galėjo nutikti dėl nusikalstamos veikos metu buvusio neblaivumo, kurį patvirtino pats kaltinamasis, nurodydamas, jog dar iki ėjimo į parduotuvę vartojo alkoholį, R. M. parodė, kad nuo nukentėjusiojo sklido alkoholio kvapas. Bet kuriuo atveju G. S. veiksmai, atlikti nukentėjusiojo atžvilgiu, yra užfiksuoti vaizdo įraše, kuriame matyti, kaip kaltinamasis priėjęs iš už nugaros R. M. iš kišenės išsitrauktu buteliu sudavė per galvą, o buteliui sudužus dar sudavė du kartus butelio kakliuku per galvą, po to paėmė nuo stalo kitą butelį ir dar vieną kartą juo sudavė nukentėjusiajam per galvą. Taigi, visi kaltinime inkriminuoti keturi smūgiai buteliu užfiksuoti vaizdo įraše, jų sudavimo aplinkybės ir kiekis nekelia abejonių. Iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad iki suduodant smūgius kaltinamajam iš nukentėjusiojo pusės jokios grėsmės nebuvo, kaip parodė pats G. S., jis apsaugos darbuotojui sudavė, nes atsibodo laukti ir norėjo išeiti, t. y. be jokios rimtos priežasties. Vilniaus teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. kovo 1 d. išvadoje R. M. padaryti sužalojimai įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu, todėl pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Dėl skirtinos bausmės.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamojo nusikalstamais veiksmais nežymiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Nors kaltinamasis dėl veikos padarymo metu buvusio neblaivumo nebuvo tikras dėl suduotų R. M. smūgių skaičiaus, tačiau paties fakto, jog sužalojo nukentėjusįjį neneigė ir atsakomybės nevengė, dėl savo veiksmų nuoširdžiai apgailestavo. Teismo posėdžio metu atlygino nukentėjusiajam dalį neturtinės žalos bei susitarė dėl likusios dalies atlyginimo ateityje (b. l. 48), atlygino žalą Valstybinei ligonių kasai (b. l. 102-103). Tai pripažintina atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). G. S. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimo faktą patvirtina paties kaltinamojo bei nukentėjusiojo parodymai. G. S. kelis kartus pakartojo, kad jo veiksmus įtakojo alkoholis, jei būtų blaivas, to nebūtų padaręs. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – G. S. teisiamas pirmą kartą, nusikalstamos veikos padarymo metu penkių metų bėgyje nebuvo baustas administracine tvarka, vienintelį kartą baustas už 2022 vasario 23 d. smulkią vagystę (b. l. 110-111), nuo 2003 m. niekur nedirba, yra pensininkas (b. l. 109). Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra, tačiau teismui nekilo abejonių dėl kaltinamojo gebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti nusikalstamos veikos padarymo metu ir teisme. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą, tai, jog veika padaryta pavojingu būdu – net keturi smūgiai pilnais buteliais buvo suduoti į gyvybiškai pavojingą vietą – galvą, ir tik dėl sėkmingai susiklosčiusių aplinkybių nekilo sunkesni sužalojimo padariniai, taip pat atsižvelgus į kaltinamojo garbų amžių, tai, jog šiuo metu jis nedirba, yra pensininkas, spręstina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Bausmės terminas, įvertinus atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių kiekį, nustatytinas mažesnis už sankcijos vidurkį.

Siekiant užtikrinti civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus interesą į kuo greitesnį turtinės žalos atlyginimą, G. S. bausmės atlikimo laikotarpiu skirtinas įpareigojimas atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis dirba apsaugos darbuotoju (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, kurioje kaltinamasis nuolat lankosi, taip pat įvertinus nukentėjusiojo pareiškimą, jog jis nereikalauja uždrausti nukentėjusiajam bausmės laikotarpiu prie jo artintis, spręstina, jog prokuroro prašomas nurodytas įpareigojimas pernelyg suvaržytų garbaus amžiaus kaltinamojo galimybę apsipirkti arčiausiai namų esančioje parduotuvėje, o įvertinus nukentėjusiojo poziciją – laikytinas nebūtinu, todėl netaikytinas.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 96-97), paliktina nepakeista iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. BPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo CPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja civilinio proceso normoms.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 579,62 EUR turtinę žalą, susidariusią išmokėjus R. M. ligos išmoką už 2022 m. vasario 24 d.–2022 m. kovo 10 d. laikotarpį. Kartu su civiliniu ieškiniu pateikė nukentėjusiajam išduotus nedarbingumo pažymėjimus bei sprendimus paskirti ligos išmoką (b. l. 59-76).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Nagrinėjamu atveju R. M. buvo sužalotas darbo metu, tai patvirtina 2022 m. kovo 4 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktas (b. l. 61-63). Iš teismui pateiktų R. M. nedarbingumo pažymėjimų matyti, kad jis buvo nedarbingas nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2022 m. kovo 10 d. (b. l. 64-66). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2022 m. kovo 29 d. sprendimu nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas draudžiamuoju įvykiu, nustatytas 77,58 proc. išmokos dydis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2022 m. kovo 14 d. ir 2022 m. balandžio 1 d. sprendimais už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2022 m. kovo 10 d. R. M. bendrai priskaičiuota 579,62 EUR ligos išmoka (b. l. 67-70, 72-75). Taigi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus reikalavimas atlyginti 579,62 EUR turtinę žalą yra visiškai pagrįstas, o patirta žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo G. S. nusikalstamais veiksmais. Nors teismo posėdyje kaltinamasis nurodė, jog ketina artimiausiu metu atlikti mokėjimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl dalies turtinės žalos atlyginimo, tačiau mokėjimą patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

R. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 000 EUR neturtinės žalos priteisimo, nurodė, kad dėl G. S. veiksmų buvo sužalotas, patyrė fizinį skausmą (b. l. 46). Teismo posėdyje nukentėjusysis sumažino civilinio ieškinio reikalavimą iki 600 EUR. Patvirtino, kad yra pasirašę susitarimą su G. S. dėl 600 EUR neturtinės žalos atlyginimo iki 2022 m. spalio 1 d. Pagal byloje esantį 2022 m. kovo 25 d. susitarimą dėl turtinės žalos atlyginimo, G. S. įsipareigojo atlyginti iki 2022 m. spalio 1 d. nukentėjusiajam R. M. neturtinę žalą 600 EUR, padarytą dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (b. l. 48). Teismo posėdžio metu kaltinamasis sumokėjo nukentėjusiajam dalį žalos atlyginimo – 200 EUR, įsipareigojo likusią dalį sumokėti pagal sudaryto susitarimo sąlygas.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje nustatyta, jog G. S. 2022 m. vasario 23 d. nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį R. M.. Nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų jautė fizinį skausmą. Pagal specialisto išvadą, R. M. dėl patirtų sužalojimų galėjo jausti fizinį skausmą. Bylos duomenys (nedarbingumo pažymėjimai) patvirtina, jog dėl patirtų sužalojimų R. M. buvo laikinai nedarbingas 15 dienų (nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2022 m. kovo 10 d.), specialisto apžiūros metu (2022 m. kovo 1 d.) nukentėjusysis vis dar skundėsi galvos skausmu, kaktos vidurio linijoje vis dar matėsi 2,5 cm ilgio išilginės krypties žaizda, pasidengusi šašu, taigi, dėl sužalojimo nukentėjusysis jautė fizinį skausmą ne tik pačios nusikalstamos veikos padarymo metu, bet ir pakankamai ilgą laiką po jos, t. y. padariniai buvo pakankamai ilgalaikiai bei vizualiai gerai matomi. Nukentėjusysis buvo sužalotas savo darbo vietoje, atliekant tiesiogines pareigas, buvo suduoti net 4 smūgiai, į gyvybiškai pavojingą vietą – galvą, smūgiai buvo stiprūs, nuo jų sudužo G. S. naudoti buteliai. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė neigiamus išgyvenimus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitarime dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodytas atlygintinos žalos dydis laikytinas proporcingu ir adekvačiu padarytai nusikalstamai veikai ir sukeltoms pasekmėms. Sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo įstatymui neprieštarauja, todėl tvirtintinas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jau sumokėjo nukentėjusiajam 200 EUR, tikslintina susitarimo suma, nurodant, jog kaltinamasis iki 2022 m. spalio 1 d. įsipareigoja nukentėjusiajam sumokėti 400 EUR.

Byloje taip pat buvo pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 101,76 EUR turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo gydymą, pateikė patirtą žalą patvirtinančius dokumentus. Papildomai civiliniu ieškiniu prašė priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 51-53). Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą ir sumokėjo 101,76 EUR už R. M. gydymą (b. l. 102-103). Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė atsisakymą nuo civilinio ieškinio, nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje numatytos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės žinomos (b. l. 140). Pagal CPK 107 straipsnį gavus pareiškimą, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukiamas. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo 241,73 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, pateikė pranešimų apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų kopijos (b. l. 151-158, 168-170).

BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pripažino, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, kadangi kaltinamasis nemoka valstybinės kalbos ir jo teisės į gynybą yra suvaržytos. Nagrinėta byla nėra didelės apimties, visos aplinkybės buvo pakankamai aiškios, kaltinamasis savo teise į gynybą nepiktnaudžiavo. Finansinė G. S. padėtis nėra itin gera, nors jis ir gauna reguliarias pajamas, tačiau jos nėra didelės – 450 EUR senatvės pensija, iš čia seka, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo finansinę padėtį bei galimybę operatyviai atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašu, saugomi prie bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktu, įpareigoti G. S. bausmės atlikimo laikotarpiu atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui.

G. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti.

Procesą dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinio ieškinio nutraukti.

Priteisti iš G. S. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai 579,62 EUR turtinę žalą.

Patvirtinti susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pagal kurį G. S. įsipareigoja iki 2022 m. spalio 1 d. atlyginti likusią neatlygintą 400 EUR neturtinę žalą nukentėjusiajam T. M..

Išaiškinti G. S., jog neįvykdžius teismo patvirtinto susitarimo sąlygų ir tvarkos, gali būti išduotas vykdomasis raštas ir žalos išieškojimas vykdomas priverstinai, išieškant neatlygintos žalos dydį iš kaltinamojo G. S..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą atlyginti išlaidas už G. S. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinį diską, saugomą prie bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.