- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-02
- Bylos Nr.
- N-756-449-10
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.), Virgilijus Valančius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. L. atstovės S. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutarties A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apskrities viršininko administracija (procesinių teisių perėmėjas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) 2008 m. rugsėjo 3 d. A. L. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis, neturėdamas nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto, vykdo savavališkus statybos darbus (duomenys neskelbtini): stato vieno aukšto medinį pastatą su stogine, kurio užstatytas plotas apie 18 m². Stogas dengtas čerpėmis, įstatyti langai ir durys. Pažeidimas užfiksuotas 2008 m. rugpjūčio 20 d., surašytas savavališkos statybos aktas Nr. 5. Nurodyta, kad A. L. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 159² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Institucija) 2008 m. gruodžio 5 d. nutarimu A. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 159² straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 7 500 Lt bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 19 d. nutartimi nutarė administracinės nuobaudos skyrimo terminą administracinėje byloje, iškeltoje A. L. pagal 2008 m. rugpjūčio 20 d. savavališkos statybos aktą Nr. 5 (toliau – ir Aktas), pratęsti iki vienerių metų, šį terminą skaičiuojant nuo Akto surašymo dienos. Teismas panaikino Institucijos 2008 m. gruodžio 5 d. nutarimą ir bylą grąžino institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą. A. L. teismas grąžino sumokėtą 100 Lt žyminio mokesčio įmoką, jo atstovės advokatės S. B. prašymo dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo netenkino. Nurodė, kad reikalavimai statant nesudėtingus statinius (tarp jų laikinus) saugomoje teritorijoje yra detalizuoti 2002 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 184 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR1.01.07.:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (toliau – ir Reglamentas). Pažeidimo protokole ir nutarime minima Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata numato bendrą reikalavimą, kad statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą. Statybos įstatymo 23 straipsnis numato išimtį, kad statybos leidimas nėra privalomas nesudėtingų statinių statybai. Institucijos atstovas sutiko su pareiškėjo atstovės nuomone, kad A. L. statinys gali būti pripažintas nesudėtingu statiniu. Nežiūrint to, kad asmens teisinės atsakomybės pagrindas yra Reglamento nuostatų, pagal kurias turėjo būti atliktos patikrinimo ir derinimo procedūros, nepaisymas, šis normatyvinis statybos techninis dokumentas kaip atsakomybės pagrindas nei protokole, nei nutarime nenurodytas. Kadangi ATPK 159² straipsnio 1 dalis yra blanketinė teisės norma, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina nuoroda į kitą teisės aktą. ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. ATPK 284 straipsnio 2 dalis negali būti aiškinama, kaip suteikianti teisę patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už pažeidimus, kurie apskritai nebuvo įvardinti ir teisiškai kvalifikuoti administracinio teisės pažeidimo protokole (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis byloje Nr. N1-1754/2007). Statybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyti normatyviniai statybos techniniai dokumentai, tačiau nei protokole, nei ginčijamame nutarime nenurodyta, kokio normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento A. L. neturėjo ir kokio normatyvinio statybos techninio dokumento reikalavimų jis nepaisė. Teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, bylą grąžina Institucijai protokolui patikslinti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. L. advokatė S. B. prašo panaikinti teismo nutartį ir bylą nutraukti. Nurodo, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. Atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo protokolo reikšmę ir paskirtį ypač svarbu. kad institucija, inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, kruopščiai ir tiksliai surašytų šį dokumentą, pagrįstų būtinųjų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų egzistavimą. Sisteminis ATPK nuostatų, reglamentuojančių administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo tvarką, aiškinimas leidžia teigti, kad įrodymų rinkimo pareiga ir administracinio teisės pažeidimo teisinis kvalifikavimas pirmiausia tenka administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiam pareigūnui. Mano, kad teisėjas nepagrįstai grąžino bylą Institucijai, ir kad įrodymų stoka arba įrodymų nesurinkimas nėra pagrindas grąžinti bylą asmeniui, surašiusiam protokolą, nes protokole nėra esminių trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti iš esmės. Institucija jokių įrodymų, kad yra ATPK 159² straipsnio 1 dalies sudėtis, nepateikė. Apelianto nuomone, teismas, nenutraukęs administracinės bylos nesant administracinės teisės pažeidimo sudėties, pasielgė šališkai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
ATPK 260 straipsnio 1 dalis nurodo būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodytos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, 2008 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 260 straipsnio, kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu (2008 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-710/2008).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (2007 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-802/2007). Tam tikras bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas. Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13), p. 329).
Byloje esančiu savavališkos statybos aktu (b. l. 17?19), administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 21), fotonuotrauka (b. l. 20) konstatuota, jog A. L., neturėdamas nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto, vykdo savavališkus statybos darbus: stato vieno aukšto medinį pastatą su stogine, kurio užstatytas plotas apie 18 m², stogas dengtas čerpėmis, įstatyti langai ir durys.
ATPK 159² straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nesudėtingo statinio statyba (griovimas) mieste ar saugomoje teritorijoje neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. ATPK 159² straipsnio norma yra blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pažeidimo protokole ir nutarime minima tik Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, kuri numato bendrą reikalavimą, kad statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą.
Statybos įstatymo 23 straipsnis numato išimtį, kad statybos leidimas nėra privalomas nesudėtingų statinių statybai. Nesudėtingų statinių sąrašas yra patvirtintas Reglamentu, kurio 6.2 punktas numato, kad nesudėtingas statinys – tai paprastų konstrukcijų pastatas, kurio visų aukštų, rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių, suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų, jame negali būti gyvenamųjų ar poilsio paskirties patalpų; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pagal bylos medžiagą galima spręsti, kad A. L. statomas pastatas atitinka nesudėtingo statinio sąvoką. Reglamento 12.2 punktas numato reikalavimus, keliamus nesudėtingiems statiniams saugomoje teritorijoje: rengiamas supaprastintas statinio projektas; vietoj statybos leidimo reikalingi raštiški valstybės tarnautojų, išvardytų 12.2.1 papunktyje, pritarimai; neprivaloma statinio statybos techninė priežiūra, tačiau turi būti atliekama statinio projekto vykdymo priežiūra. Darytina išvada, kad asmens administracinės atsakomybės pagrindas nagrinėjamu atveju yra Reglamento nuostatų nepaisymas, tačiau šis normatyvinis statybos techninis dokumentas nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei Institucijos nutarime nenurodytas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nustatytų esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų teisme ištaisyti nebuvo galima. Protokole A. L. suformuluotas kaltinimas yra nepakankamai konkretus, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, tuo tarpu darant prielaidas apie tai, kuo jis yra kaltinamas, pažeidžiami tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 straipsnyje numatytas teisėtumo principas.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Institucijos nutarimą ir grąžino administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijai protokolui patikslinti.
Pažymėtina, kad apelianto reikalavimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą šioje proceso stadijoje negali būti tenkinamas. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ATPK ATPK 284 straipsnio 2 dalis negali būti aiškinama, kaip suteikianti teisę patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už pažeidimus, kurie apskritai nebuvo įvardinti ir teisiškai kvalifikuoti administracinio teisės pažeidimo protokole. Tačiau A. L. veikoje galimai yra administracinio teisės pažeidimo požymių, todėl nėra pagrindo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Nustatyti protokolo trūkumai, kaip minėta, yra pagrindas grąžinti bylą Institucijai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. L. atstovės S. B. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.