Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teisejas Jurgis Kiškis, sekretoriaujant Audronei Stankeviciutei, Dianai Zadrauskaitei, Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorams Rolandui Mackeviciui, Tomui Stelioniui, kaltinamajam V. D., jo gynejams advokatams Gintarui Cerniauskui ir Laurai Daumantaitei, nukentejusiajai ir civilinei ieškovei T. P., jos atstovui advokatui Antanui Markunui,

teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimes (duomenys neskelbtini)., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, LR pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, vedes, buvo teistas 2002-11-27 pagal LR BK 272 str. 2 d.laisves atemimu 2 metams 2 menesiams, pritaikius LR BK 47 str. bausmes vykdymas atidetas 3 metams, ipareigojant atlikti 100 val. nemokamu darbu, 2005-12-13 nutartimi nuo paskirtos bausmes atleistas, teistumas išnykes, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustate:

V. D. 2008-12-13, apie 01.25 val. prie pastato, esancio Kovo 11-osios g. 22, Kaune, naktinio klubo „Zepelinus“ automobiliu stovejimo aikšteleje, kilus tarpusavio konfliktui tarp jo ir V. P., jis tycia šove iš šaunamojo ginklo „Glock 26“ V. P. i galva, del ko pastarajam padare šautini galvos sužalojima, pasireiškusi šautine žaizda - iejimo anga viršugalvyje, skyliniu dešiniu momenkaulio lužiu, kiauriniu dešinio galvos smegenu pusrutulio priekines dalies ir dangalu pažeidimu, galvos smegenu sumušimu ir kraujo išsiliejimu i smegenu skilvelius, skyliniu skeveldriniu kaktikaulio lužiu, svetimkuniu (kulka) kaktos dešineje puseje po aponeuroze, skeveldriniais skliauto ir pamato kaulu lužiais, ko pasekoje nuo patirtu sužalojimu V. P. mire, tokiu budu tycia nužude V. P..

Tokiais savo veiksmais kaltinamasis padare Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. numatyta nusikaltima.

Motyvuojamoji dalis

MRU Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M 1516/08 (02) patvirtina, kad V. P. mirties priežastis - šautinis galvos sužalojimas, pasireiškes šautine žaizda - iejimo anga viršugalvyje, skyliniu dešinio momenkaulio lužiu, kiauriniu dešiniojo galvos smegenu pusrutulio priekines dalies ir dangalu pažeidimu, galvos smegenu sumušimu ir kraujo išsiliejimu i smegenu skilvelius, skyliniu skeveldriniu kaktikaulio lužiu, svetimkuniu (kulka) kaktos dešineje puseje po aponeuroze, skeveldriniais skliauto ir pamato kaulu lužiais. V. P. mire per kelias - keliolika minuciu po šuvio i galva. Mirties laikas 0,5-3 val. iki jo kuno apžiuros ivykio vietoje. V. P. lavono kraujyje rasta 2,76%, o šlapime 3,19% etilo alkoholio. Tokia koncentracija kraujyje atitinka sunku girtumo laipsni. V. P. lavono šlapime ieškotu psichotropiniu medikamentu, narkotiniu medžiagu ir stimuliatoriu nerasta (T. 1, b.l. 23-32).

Apklaustas teisiamojo posedžio metu ekspertas J. V. savo pasirašyta specialisto išvada patvirtino pilnai ir papildomai paaiškino, kad savo išvada del kaltinamojo ir aukos padeties šuvio metu grindžia remiantis nustatytais V. P. sužalojimais: buvo papildomai sužalota nugara, kulka sustojo paodeje, buvo reljefinis iškilimas kaktos srityje. Nubrozdijimai konstatuoti kaktoje, toje vietoje, kurioje buvo reljefinis iškilimas, nosyje ir skruoste – atsikišusose dalyse, kontaktuojant su plokštuma, nubrozdijimai budingi braukimui išilgai savo ašies. Iš šiu aplinkybiu ekspertas daro išvada, kad buvo šauta butent iš nugaros, nes nuo galingo ginklo šuvio nukentejusysis buvo nublokštas i prieki ir griuvo, del ko ir atsirado mineti sužalojimai. Ekspertas nurodo, jog pagal kulkos ejimo trajektorija, imanoma, jog galejo buti šauta nukentejusiajam buvus priekiu i kaltinamaji, pasilenkus tam tikru kampu, taciau tokioje padetyje nukentejusysis po šuvio butu sukniubes, bet neciuožes ir konstatuotu sužalojimu kaktoje, nosyje bei smakre nebutu atsirade, todel buvus tokia padeti ekspsertas laiko negalima. Atsižvelgiant i tai, jog kaklas yra lankscioji peciu ir galvos jungtis, bei tai, kad ir liemuo galejo buti nestatineje busenoje, tiketina, kad nukentejusysis galejo buti ne vienoje, o keliose padetyse, taciau ekspertas negali tiksliai nustatyti, kokia konkreti buvo abieju asmenu padetis, nes atliekant tyrima jis turi tik sužalojima (T. 4, b.l. 145-147).

Specialisto išvada Nr. MK-U 64/09 (01) patvirtina, kad V. P. viršugalvio žaizda ir ja atitinkantis kaukoles skliauto skylinis lužis yra šautinis sužalojimas - šuvio iejimo anga. Žaizdoje nustatyti metalizacijos variu ir švinu pedsakai. Papildomu šuvio faktoriu poveikio požymiu žaizdoje ir jos aplinkoje nera. Žaizdos ir kaulo lužio požymiai neprieštarauja lavono tyrimo metu nustatytai sužalojimo kanalo krypciai, atitinkanciai šuvio krypti - šauta i viršugalvi, iš nugaros i prieki, nežymiai iš viršaus žemyn, horizontalios plokštumos atžvilgiu apie 30° kampu (iprastines anatomines vertikalios kuno padeties atžvilgiu). Tai rodo, kad šuvio momentu nukentejusiojo galva buvo pasukta pakaušiu i šovusi asmeni (ginkla). Taciau, tirtu sužalojimu požymiai nenurodo, kokia buvo konkreti nukentejusio liemens padetis šovusio asmens atžvilgiu.

ant tirti pateiktu V. P. nagu nuokarpu nera pluoštu iš V. D. odines striukes trikotažo ir kelniu.

Ant tirti pateiktos V. D. nago nuokarpos nera pluoštu iš V. P. drabužiu (kelniu, marškiniu).

Ant tirti pateiktu V. P. drabužiu (kelniu, marškiniu), batu rasta melynai juodos spalvos medvilnes pluoštu, vienodu ( bendro grupinio priklausomumo ) su V. D. kelniu audeklo pluoštais.

Ant tirti pateiktu V. P. drabužiu ( kelniu, marškiniu ), batu nera pluoštu iš V. D. odines striukes trikotažo.

Ant tirti pateiktu V. D. drabužiu ( striukes, kelniu ) rasta žalsvai juodos spalvos medvilnes pluoštu, vienodu (bendro grupinio priklausomumo) su V. P. kelniu džinsinio audeklo atitinkamais pluoštais.

Ant tirti pateiktu V. D. drabužiu (striukes, kelniu) nera pluoštu iš V. P. marškiniu (T. 1, b.l. 128-137).

Specialisto išvada Nr. 11-869 (09) patvirtina, kad tirti pateiktas ginklas yra 9 mm kalibro pistoletas ,,GLOCK-26” Nr. (duomenys neskelbtini) skirtas šaudyti 9 mm kalibro ,,Luger”(Parabellum) šoviniais. Pateiktas pistoletas yra tinkamas šaudyti, tvarkingas šaunamasis ginklas. Pusiau automatiniai trumpieji šaunamieji ginklai, tarp ju ir tirti pateiktas 9 mm kalibro pistoletas ,,GLOCK-26” Nr. (duomenys neskelbtini) yra priskiriami prie ,,B” kategorijos šaunamuju ginklu. Tirti pateikta šoviniu detuve yra ,,GLOCK-26” modelio pistoleto šoviniu detuve. Nustatyti ar ji yra tirti pateikto pistoleto šoviniu detuve negalima, kadangi ant detuves ginklo numeris nenurodytas. Tirti pateiktas šovinys, buves šoviniu detuveje, yra 9 mm kalibro ,,Luger” (Parabellum) šovinys. Pateiktas šovinys yra tinkamas šaudyti ir yra šaudmuo. Tirti pateiktos aštuonios tuteles yra 9 mm kalibro ,,Luger”(Parabellum) šoviniu šautos tuteles. Pateiktos tuteles buvo šautos tirti pateiktame 9 mm kalibro pistolete ,,GLOCK-26” Nr. (duomenys neskelbtini) Specialsito išvadoje nurodyta, jog nustatyti, kokios rušies, kalibro šovinio yra tirti pateikta kulka, rasta medicininio tyrimo metu V. P. galvoje, iš kokio ginklo ir ar iš tirti pateikto pistoleto ji buvo iššauta, negalima, kadangi nustatytu požymiu nepakanka. Taip pat nustatyti, ar pateikta deformuota kulka iki šuvio sudare viena šovini su kuria nors iš tirti pateiktu tuteliu, negalima, kadangi kulkos paviršiuje nera požymiu, pagal kuriuos butu galima apie tai spresti (T. 1, b.l. 139-144).

Specialisto išvadoje Nr. 11-429 (09), 11-597 (09) nurodyta, kad tiketina, kad ant lipduko su mikrodalelemis nuo itariamojo V. D. kaires rankos, yra viena šuvio pedsaku dalele, vienodos chemines sudeties su šuvio pedsakais iš aštuoniu tuteliu. Kategoriškai to teigti negalima, kadangi daleles forma nera apvali. Ant lipduku su mikrodalelemis nuo itariamojo V. D. dešines rankos ir plauku šuvio pedsaku nera. Ant nužudytojo V. P. drabužiu (juodos spalvos marškineliu, juodos spalvos džinsiniu kelniu ) yra šuvio pedsaku, vienodos chemines sudeties su šuvio pedsakais iš aštuoniu tuteliu. Šuvio pedsakai aptikti tiek ant V. P. marškiniu priekio, tiek ant marškiniu nugaros. Daleliu kiekis ant priekio ir nugaros yra maždaug vienodas. Šiek tiek mažiau daleliu aptikta marškiniu nugaros apacioje, negu nugaros viršuje. Labai tiketina, kad mažiausiai vieno šuvio metu atstumas nuo ginklo vamzdžio iki V. P. drabužiu buvo mažesnis negu vienas metras. Kategoriškai to teigti negalima, kadangi nera žinoma, ar šuvio (šuviu) metu buvo vejas, ar jo kryptis sutapo su kryptimi nuo ginklo iki nukentejusiojo. Ant itariamojo V. D. kelniu ir striukes yra šuvio pedsaku, vienodos chemines sudeties su šuvio pedsakais iš aštuoniu tuteliu (T. 1, b.l.124-126).

Specialisto išvada Nr.11-426, patvirtina, kad ant tirti pateiktu 9,0 mm kalibro pistoleto „GLOCK- 26“ (duomenys neskelbtini) ir šoviniu detuves asmens identifikacijai tinkamu ranku pedsaku nera ( T. 1 , b.l. 158-159).

Specialisto išvada Nr. G-3173/ 09(02) patvirtina, kad V. D. konstatuoti sužalojimai atitinka nežymu sveikatos sutrikdyma (T. 2, b.l. 107).

Daiktu pateikimo 2008-12-13 protokolas patvirtina, kad V. D. pateike pistoleta ,,Glock-26”, su viena apkaba ir vienu šoviniu, odine striuke ir kelnes (T. 2. b.l. 75), 14 šoviniu su detuve (T. 2. b.l. 81).

Ivykio vietos 2008-12-13 apžiuros protokolas patvirtina, kad 2008-12-13 Kovo 11-osios g. 22, Kaune, prie iejimo i restorana „Zepelinus“, automobiliu stovejimo aikšteleje, buvo apžiuretas ant grindinio gulintis vyriškos lyties lavonas. Ivykio vietoje rasta ir paimta septynios šovinio tuteles (T. 1. b.l. 6-20).

Byloje surinktu irodymu visetas nenugincijamai patvirtina, kad tycini neteiseta V. P. gyvybes atemima, tai yra nužudyma, padare ne kas nors kitas, o butent kaltinamasis V. D., kad butent jo nusikalstamais veiksmais padarytas sveikatos sutrikdymas tapo nukentejusiojo mirties priežastimi.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo V. D. veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. kaip paprastas nužudymas. Ši kvalifikacija pilnai pasitvirtino ir išnagrinejus byla teisiamojo posedžio metu. Ikiteisminio tyrimo metu V. D. nurode, kad ginkla naudojo išimtinai tik gynybos tikslais, noredamas išvengti pavojaus savo sveikatai, kuris grese iš ji puolusiu asmenu puses, šaude i ora ir žeme, o ne i žmones ar konkreciai i V. P., tik gynesi, nieko nenorejo sužeisti ar nužudyti. Tokia pacia ivykiu versija kaltinamasis pateike ir teisiamojo posedžio metu. Teismas, išanalizaves bei ivertines visas bylos aplinkybes, padare išvada, kad kaltinamojo veiksmai negali buti vertinami kaip butinoji gintis nuo neteiseto, realaus ir akivaizdaus kesinimosi, nes šiu aplinkybiu nepatvirtina objektyvus byloje esantys irodymai.

Iš byloje apklaustu asmenu parodymu darytina išvada, jog negincijamai nustatyta tik pats faktas, kad susistumdymas ir muštynes vyko tarp dvieju pusiu - V. D. ir A. P. bei A. M., P. U., A. B., V. P. ir J. P..

Nei vienas iš šiu asmenu, tiesiogiai dalyvavusiu ivykyje, nei muštynes mate liudytojai E. J. ir E. Ž. negalejo konkretizuoti, kas, kam, kiek, kur ir kokius smugius sudave.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato nutarime Nr. 4 (1997 m. birželio 13 d.) ,,Del teismu praktikos taikant istatymus del butinosios ginties ir jos ribu peržengimo”, nurodyta, jog sprendžiant klausima del butinosios ginties salygu butina išsamiai ir visapusiškai išaiškinti ivykio aplinkybes, užpuolimo gresmes realuma, jo pradžia ir pabaiga, gynybos priemoniu ir veiksmu atitikima situacijai, kesinimosi pobudžiui ir pavojingumui. Pavojingas kesinimasis turi buti realus, t.y. turi egzistuoti objektyviai, o ne besiginanciojo vaizduoteje. Nera butinosios ginties ir jos ribu peržengimo tais atvejais, kai asmuo savo veiksmais padaro žala kitam asmeniui, nesant pakankamo pagrindo manyti, jog prasidejo arba tiesiogiai gresia pavojingas kesinimasis (del nepagristo itarumo, baimes ir panašiai). Šiuo atveju Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso numatytos butinosios ginties nuostatos netaikomos (LAT senato nutarimo Nr. 4, penktas punktas).

Pavojingas kesinimasis turi buti akivaizdus. Besiginanciojo veiksmai, padarant žala kitam asmeniui, negali buti laikomi butinaja gintimi, kai pavojingas kesinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaiges ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (LAT senato nutarimo Nr. 4 , šeštas punktas).

Kaltinamasis V. D. apklaustas teisme parode, kad grumtyniu metu buvo daug žmoniu, nei vieno užpuoliko išskirti negali, nes puole visi kartu, V. P. savo parodymose net nemini. Ikiteisminio tyrimo metu jis, nurodydamas ivykio aplinkybes, teigia, kad ji puole grupe jaunuoliu, sparde, muše, norejo atimti ginkla, jis šaude noredamas išvengti puolimo, atbaidyti užpuolikus, vienas šuvis pataike i užpuolika, taciau kokius konkrecius veiksmus prieš ji atliko V. P., jis atsakyti negalejo. E. P. parode, kad mate, kaip V. D. muše, kaip jis stovejo su ginklu rankoje, o užpuolikai buvo nuo jo atsitrauke. A. M. teige, jog susistumdymas vyko tarp triju vaikinu : V. D., jo ir P. U.. P. U. ir A. B. parode, jog jie iš viso muštynese nedalyvavo, P. U. išejes iš klubo nuejo prie mašinos, o išgirdes šuvius, sedo i taksi ir išvažiavo. A. B. muštyniu ir šaudymo metu dar buvo klubo viduje, o išejes i lauka jau pamate V. P. gulinti pašauta. J. P. parode, kad mate, kaip jo brolis ir A. M. susistumde su kitais vaikinais, noredamas nutraukti konflikta bande juos išskirti, taciau jis V. P. veiksmu nekonkretizavo. E. Ž. ir E. J. taip pat galejo patvirtini tik tai, kad V. D. su draugu buvo užpulti grupes jaunuoliu ir vyko muštynes, taciau atskirai kiekvieno vaikino veiksmu, atliktu kaltinamojo atžvilgiu, nemate. Taigi, šie aptarti parodymai teismui neduoda jokios informacijos apie V. P. atliktus konkrecius veiksmus V. D. atžvilgiu, ka butent nukentejusysis dare ir kur buvo šuvio, kurio pasekoje buvo mirtinai sužalotas, metu.

Darytina negincytina išvada, jog nera jokiu irodymu, patvirtinanciu V. P. smurtiniu veiksmu atlikima V. D. atžvilgiu, šiam iššaunant i ji, o bylos medžiaga nustatyta tik tai, kad kaltinamasis V. D. šove neturedamas konkretaus taikinio ir tikslo ka nors nušauti.

Taigi, byloje nera jokiu duomenu, patvirtinanciu, kad nušautasis kesinosi i kaltinamojo asmeni ar jo nuosavybe, t.y. pistoleta ir, kad kaltinamojo sveikatai, gyvybei ar jo turtui iš nukentejusiojo puses, grese koks nors realus ir akivaizdus pavojus.

Aplinkybe, kad nušautasis V. P. šuvio metu nepuole V. D., negincijamai patvirtina ir eksperto J. Velaviciaus duota specialisto išvada bei išsamus jo paaiškinimas teismo posedžio metu. Nustatyti objektyvus ir negincijami faktai – kulkos iejimas iš pakaušio puses ir istrigimas kaktoje, nubrozdijimai atsikišusiose veido dalyse, šautinis sužalojimas nugaros srityje, pilnai ir negincijamai patvirtina eksperto J. Velaviciaus išvada ir jo paaiškinima del nukentejusiojo padeties šuvio metu, todel teismas, priimdamas nuosprendi, vadovaujasi butent šio eksperto duota specialisto išvada. Šia išvada patvirtino ir VTMT Medicinos kriminalistikos laboratorijos teismo medicinos ekspeto G. Kisieliaus pasirašyta specialisto išvada, kurioje jis patvirtina, kad nustatyta šuvio kryptis rodo nukentejusiojo galvos pasukima šuvio momentu pakaušiu i ginkla. Teismas nesivadovauja kaltinamojo gynejo advokato G. Cerniausko pateikta teismo medicinos specialisto A. A. Garmaus konsultacine išvada Nr. A-KI-111-18 ( T. 4, b.l. 108-144), kaip prieštaringa ir nepagrista. Šioje išvadoje specialistas sutinka del nustatytos šuvio krypties, jog šauta i viršugalvi, taciau, remdamasis šuvio kanalo kryptimi - jog aukšcio skirtumas nuo kulkos iejimo viršugalvyje yra aukštesnis negu kaktos srityje, tai yra kanalas eina istrižai kaukoles, teigia, kad, šaunant iš nugaros, toks sužalojimas nerealus. Ši savo teigini specialistas bando argumentuoti samprotavimais apie tai, jog norint padaryti nukentejusiajam butent toki sužalojima iš nugaros, kaltinamasis turejo prieiti prie nukentejusiojo ir, pakeles ranka, pakreipti ginkla butent 30 laipsniu kampu, o jeigu butu 1-2 metru atstumu nuo jo, tai jam butu butina atsidurti ant aukštenes plokštumos, specialistas samprotauja, kad, norint nušauti žmogu iš nugaros, nebutina šauti istrižai i viršugalvi, o galima šauti i spranda ar širdies sriti, be to, A. A. Garmus pažymejo, kad reikia atsižvelgti ir i apklaustu asmenu parodymus, kurie teige, jog šuvis buvo paleistas grumtyniu metu. Ivertines šias aplinkybes, jis padare išvada, kad labiausiai tiketina, jog V. P. buvo sužalotas jam besigrumiant su V. D., jiems bunant atsisukusiems vienas kitam i veida, V. P. gerokai pasilenkus i prieki. Taigi, A. A. Garmaus savo išvada del kaltinamojo ir nukentejusiojo padeties šuvio metu grindžia spejimais, svarstymais, kaip galejo buti, vadovaujasi kaltinamojo ir liudytoju parodymais, visiškai nekreipdamas demesio ir neanalizuodamas objektyviu faktiniu duomenu, t. y. kitu nustatytu sužalojimu – šautines žaizdos nugaroje, nubrozdijimu veido srityje, atsiradiusiu jau po šuvio, kas patvirtina nukentejusiji po šuvio kritus veidu i prieki ir akivaizdžiai prieštarauja A.A. Garmaus duotai išvadai. Teismas laiko, kad tokia prieštaringa ir faktiniais duomenimis nepagrista išvada vadovautis kaip irodymu, priimant nuosprendi, nera teisinio pagrindo.

Aptartos bylos aplinkybes leidžia teismui pagristai teigti, kad kaltinamasis V. D. mirtino šuvio metu nebuvo V. P. užpultas ir kad jokiu irodymu apie butinaja ginti ar jos ribu peržengima nera. Atsižvelgdamas i visas nusikaltimo aplinkybes, i kaltinamojo veiksmus, kuriais buvo padarytas sužalojimas nukentejusiajam ir nuo kuriu jis mire, teismas nužudyma laiko padarytu netiesiogine tycia, nes iššaudamas iš gyvybei pavojingo kovinio ginklo i žmogu, V. D. suprato, kad taip kesinasi i nukentejusiojo gyvybe, ir nors nenorejo to, samoningai leido tokioms pasekmems kilti.

Kaltinamojo atsakomybe sunkinanciu ir lengvinanciu aplinkybiu nera.

Skirdamas bausme teismas atsižvelgia i tai, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas (BK 11 str.), i jo pavojingumo visuomenei laipsni, i nepataisomas jo pasekmes (V. P. mirti), i kaltinamojo asmenybe (charakterizuojamas darbe teigiamai), i jo amžiu, i tai, kad nusikalto jau nebe pirma karta, nors teistumas ir yra išnykes, i tai, kad net ir esant byloje nenugincijamiems kaltes irodymams jis jos nepripažino, i tai, kad nera nei atsakomybe lengvinanciu, nei ja sunkinanciu aplinkybiu ir daro išvada, kad jam skirtina reali laisves atemimo bausme savo dydžiu lygi straipsnio sankcijoje už padaryta nusikaltima numatytam bausmes vidurkiui.

Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, del nusikalstamos veikos patyres turtines ar neturtines žalos, turi teise iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Istatymas ipareigoja civilini ieškova irodyti jam padarytos žalos buvima ir dydi.

Nukentejusioji T. P. civiliniame ieškinyje nurode, jog nusikaltimu jai buvo padaryta 11218,49 litu turtine bei 500 000 litu neturtine žala ir praše šias sumas priteisti iš kaltinamojo. Prie civilinio ieškinio prideti dokumentai patvirtina jos nurodytu išlaidu dydi, todel ieškinys turtinei žalai atlyginti yra pagristas, realus ir tenkintinas pilnai.

Iš Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sprendimo del smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu matyti, kad T. P. prašymas avansu kompensuoti smurtiniu usikaltimu padaryta žala patenkintas iš dalies, išmokant jai 520 litu laidojimo išlaidu ir 7800 litu neturtines žalos. Teismo posedžio metu nukentejusioji patikslino, kad iš nurodytos ieškinio sumos liko neišminusuota ir 1040 litu gauta vienkartine laidojimo pašalpa. Nukentejusiosios ieškinys turtines žalos dalyje mažintinas jai jau išmoketu piniginiu lešu sumose, t.y. iki 9558,49 litu (11218,49 Lt. – 1040 Lt. – 520 Lt.).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. nustatyta, kad žala, padaryta asmeniui, turtui, o istatymu numatytais atvejais – ir neturtine žala privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtine žala pagal šio kodekso 6.250 straipsnio 1 dali – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinta pinigais. Neturtines žalos tiksliai ivertinti pinigais neimanoma, todel turi buti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentejusiojo patirta dvasine ir fizine skriauda. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtines žalos minimumo ar maksimumo, todel teismas, spresdamas del priteistinos neturtines žalos dydžio, privalo atsižvelgti i CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtines žalos pasekmes; 2) žala padariusio asmens kalte; 3) žala padariusio asmens turtine padeti; 4) jei padaryta turtine žala, i šios žalos dydi; 5) kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes bei sažiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi buti išnagrineti, ivertinant kiekvieno ju reikšme konkretaus neturtines žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

Del kaltinamojo nusikalstamos veikos pasekmiu nukentejusioji neteko sunaus. Netekus mylimo sunaus, nukentejusioji patyre gilu emocini šoka, dvasini diskomforta bei nervini sukretima. Del moraliniu išgyvenimu jai išsivyste depresija, pasikeite gyvenimo kokybe, jauciasi vieniša, nepilnaverte. Akivaizdu, kad nukentejusiajai padaryta moraline žala labai didele. Teismas, spresdamas neturtines žalos dydžio klausima, vertina ir kitas aplinkybes. Nusikaltima, kurio pasekmes – žmogaus mirtis, kaltinamasis padare netiesiogines tycios forma, savo kaltes nepripažino, kaltinamasis jauno amžiaus, dirbantis. Teismas, ivertines visas aplinkybes, atsižvelgdamas i pareikšto ieškinio del neturtines žalos padarymo suma bei i kaltinamojo materialine padeti, daro išvada, kad neturtinei žalai atlyginti pareikšta aiškiai per didele suma, neatitinkanti sažiningumo, teisingumo bei proporcingumo kriteriju, todel nukentejusiosios civilinis ieškinys del neturtines žalos alyginimo tenkinamas iš dalies ir mažintinas iki 150 000 litu. Atsižvelgiant i tai, kad, Lietuvos Respublikos Smurtiniais nusikaltimai padarytos žalos kompensavimo istatymo pagrindu, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija iš Nukentejusiuju nuo nusikaltimu asmenu fondo nukentejusiajai avansu iš dalies kompensavo ieškini del neturtines žalos, todel šis ieškinys toje sumoje mažinamas ir jai priteisiama 142 200 litu (150 000 Lt. – 7800 Lt.).

Už nukentejusiajai T. P. suteikta valstybes garantuojama antrine teisine pagalba valstybe patyre išlaidu 2266, 80 Lt., kurios pripažintinos proceso išlaidos ir priteistinos iš kaltinamojo V. D..

Daiktu, turinciu reikšmes nusikalstamai veikai tirti ir nagrineti, klausimas išsprestinas Lietuvos Respublikos BK 94 straipsnio tvarka:

CD kompaktiniai diskai su irašais 2008-12-13, itariamojo V. D. parodymu patikrinimo vietoje irašas, parodymu patikrinimo vietoje su liudytoju E. P. irašas, prijungti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos - nuosprendžiui isiteisejus, paliktini prie bylos.

Nukentejusiojo V. P. drabužiai, mobilaus ryšio telefonai, prijungti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos - nuosprendžiui isiteisejus, gražintini nukentejusiajai T. P..

V. D., E. P., A. M., J. P., A. B. ir P. U. drabužiai, saugomi Kauno apskrities VPK - nuosprendžiui isiteisejus, gražintini ju savininkams.

Pistoletas ,,Gock-26” su šoviniu detuve, 8 tuteles, 1 deformuota kulka, 14 vnt. „Luger“ tipo šoviniu su detuve, priduoti saugoti i Kauno apskrities VPK VP VTT licencijavimo skyriu – nuosprendžiui isiteisejus, perduotini Ginklu fondui.

Asmens kratos metu pas V. D. rasti ir paimti 39 litai, perduoti saugojimui i Kauno apskrities VPK Finansu skyriu (depozitine saskaita) - nuosprendžiui isiteisejus, panaudotini civilinio ieškinio tenkinimui.

Lietuvos Respublikos BK 66 str. tvarka i paskirta bausme iskaitytinas sulaikyme ir suemime išbutas laikas nuo 2008-12-13 iki 2008-12-24.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdestytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 , 299, 301, 302, 303, 308 str. teismas

nusprende:

V. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir nubausti laisves atemimu 11 (vienuolikai) metu, bausme atliekant pataisos namuose.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 66 str. i paskirta bausme iskaityti kardomaji kalinima nuo 2008-12-13 iki 2008-12-24.

Kardomaja priemone – rašytini pasižadejima neišvykti ir dokumentu paemima, pakeisti i suemima, suimant V. D. teismo saleje. Šia kardomaja priemone taikyti iki nuosprendžio isiteisejimo dienos.

Nukentejusiosios T. P. civilini iešini tenkinti iš dalies ir prieisti jai iš V. D. - 9558,49 Lt. ( devynis tukstancius penkis šimtus penkiasdešimt aštuonis litus 49 ct.) turtinei ir 142 200 Lt. (šimta keturiasdešimt du tukstancius du šimtus litu) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš V. D. už nukentejusiajai T. P. suteikta valstybes garantuojama antrine teisine pagalba 2266,80 Lt. (du tukstancius du šimtus šešiasdešimt šešis litus 80 ct.) teismo išlaidu valstybei, sumokant jas i valstybines mokesciu inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansu ministerijos biudžeto pajamu surenkamaja saskaita (bankas „Swedbank“), Nr. LT24 730000 0101 1239 4300, juridinio asmens kodas – 188659752, imokos kodas – 5630.

Daiktus, turincius reikšmes nusikalstamai veikai tirti ir nagrineti:

CD kompaktinius diskus su irašais 2008-12-13, itariamojo V. D. parodymu patikrinimu vietoje iraša, parodymu patikrinimo vietoje su liudytoju E. P. iraša - paliktini prie bylos.

Nukentejusiojo V. P. drabužius, mobilaus ryšio telefonus - nuosprendžiui isiteisejus, gražinti nukentejusiajai T. P..

V. D., E. P., A. M., J. P., A. B. ir P. U. drabužius, saugomus Kauno apskrities VPK - nuosprendžiui isiteisejus, gražintini ju savininkams.

Pistoleta ,,Gock-26” su šoviniu detuve, 8 tuteles, 1 deformuota kulka, 14 vnt. „Luger“ tipo šoviniu su detuve, priduotus saugoti i Kauno apskrities VPK VP VTT licencijavimo skyriu – nuosprendžiui isiteisejus, perduoti Ginklu fondui.

Asmens kratos metu pas V. D. rastus ir paimtus 39 litus, perduotus saugojimui i Kauno apskrities VPK Finansu skyriu (depozitine saskaita) - nuosprendžiui isiteisejus, panaudoti civilinio ieškinio patenkinimui.

V. D. asmens dokumentus: LR piliecio pasa ir LR asmens tapatybes kortele, saugomus prie bylos, - nuosprendžiui isiteisejus, persiusti i paskirtaja bausme vykdancia institucija prijungimui prie nuteistojo asmens bylos.

Nuosprendis per 20 dienu nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaiciuojamas nuo nuosprendžio nuorašo iteikimo jam dienos, gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teisma.