Kauno apygardos teismo nutartis

2007-09-26 · Civilinė byla Nr. 2A-929-153/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-09-26
Bylos Nr.
2A-929-153/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Galina Blaževič (pirm.), Birutė Bobrel, Eduardas Monkevičius
Pareiškėjas
E. I. Z.
Suinteresuotas asmuo
Kauno apskrities viršininko administracijos
Civilinė byla Nr. 2A-929-153/2007
pirmos instancijos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė

Procesinio dokumento kategorija121.1,121.15,121.21,121.22, 128.2; 128.19

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. rugsėjo 26 d.

KaunasKauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,kolegijos teisėjų Birutės Bobrel, Eduardo Monkevičiaus,sekretoriaujant Daivai Rinkevičienei,

dalyvaujant pareiškėjos E. I. Z. atstovui advokatui A. M., suinteresuotojo asmens Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei J. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-00344-221/2007 pagal pareiškėjos E. I. Z. patikslintą pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja E. I. Z. patikslintu pareiškimu (b.l. 34, 63) prašė teismo nuosavybės teisių į žemę atkūrimui nustatyti juridinius faktus, kad P. K., miręs 1957-02-26, iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdė 1000 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , kad E. I. Z. pagal testamentą, sudarytą 1975-03-05, paveldėjo turtą po savo motinos S. K. mirties, mirusios 1979-11-15 bei atnaujinti terminą P. K. nuosavybės teises į žemę ir pareiškėjos teises į nuosavybės teisių atkūrimą patvirtinančių dokumentų pateikimui.

Pareiškėja nurodė, kad 1997 metais parašiusi prašymą atkurti nuosavybės teises į patėvio P. K. žemę, esančią (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini) ), kurią pastarasis paveldėjo mirus jo tėvui taip pat P. K.. Pareiškėja remiasi archyvo pažyma, kurioje nurodyta, jog mokesčius 1939-1940 metais P. K. mokėjo už 900 kv. m žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) . Pareiškėjos patėvis P. K. visą turtą paliko savo žmonai, pareiškėjos motinai, testamentu, kuriame numatė, kad jei žmona mirtų anksčiau – turtą palieka pareiškėjai. Pareiškėjai turtą testamentu paliko motina, kuriai mirus, ji paveldėjo jos turtą, todėl turi teisę pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau Įstatymo) 2 str. 1 d. 2 ir 5 p., paveldėti patėvio P. K. žemę. Pareiškėjai, kad trūksta dokumentų, įrodančių P. K. nuosavybės teises į žemę, buvo pranešta likus vienam mėnesiui iki Įstatyme nustatytos termino pabaigos. Apie tai, kad trūksta dokumentų, patvirtinančių jos pačios teisę į nuosavybės atkūrimą, sužinojo tik nagrinėjant bylą. Pareiškėja yra invalidė, neturi artimųjų, valstybės paskirti asmenys jai padeda tvarkytis buityje. Dėl šių priežasčių, kurias prašė teismo pripažinti svarbiomis ir atnaujinti terminą dokumentams pateikti, ir buvo praleistas terminas pateikti dokumentus.

Atsiliepimas

Suinteresuotasis asmuo Kauno apskrities viršininko administracija nesutiko su pareiškimu, nurodė, kad pareiškėja nenurodė jokių svarbių, objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti patenkintas jos prašymas ir atnaujintas terminas. Pareiškėjos liga, negalia, negali būti pripažįstamos tokiomis aplinkybėmis, nes jos pareiškėjai netrukdė rašyti prašymus į įvairias kitas institucijas. Pareiškėja ne kartą buvo informuota, kad trūksta dokumentų. Pateikti įrodymai nepatvirtina ir neįrodo aplinkybės, kad P. K. iki nacionalizacijos valdė nurodytą žemę. Pareiškėja neturi teisės į nuosavybės atkūrimą pagal Įstatymo 2 str. 1 d. 5 p., nes P. K. testamentas buvo patvirtintas notariškai, tačiau sutinka, kad ji tokią teisę turi pagal šio įstatymo 2 str. 1 d. 2 p. Neįrodyta sklypo vieta ir dydis bei tai, kad P. K. žemės sklypą valdė nuosavybės teisėmis.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gegužės 5 d. sprendimu pareiškimą tenkino iš dalies: atnaujino terminą P. K. nuosavybės teises į žemę ir pareiškėjos E. I. Z. teises į nuosavybės teisių atkūrimą patvirtinančių dokumentų pateikimui;

nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. K., miręs 1957-02-26, iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teisės pagrindu valdė 900 kv. m žemės (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini) ).Likusioje dalyje pareiškimo netenkino.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad pareiškėja E. I. Z. (S.) yra S. K., P. K. sutuoktinės, dukra (b.l. 36-39). P. K. gimęs 1896-06-18 Panemunės kaime P. ir M. K. šeimoje. Gyventojų surašymo 1942-05-27 metu Kauno miesto A.P. V. g. (duomenys neskelbtini) gyventojo P. K. buto ūkio lape įrašyti: P. K. - šeimos galva, žmona S. K. ir duktė Z. (b.l. 13). P. K. 1953-12-19 sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko savo žmonai S. K., o jei ji mirtų anksčiau – visą turtą numatė palikti savo podukrai E. Z. (b.l. 6). S. K. vyras P. K. mirė 1957-02-26 (b.l. 7). S. K. mirus 1979-11-15, jos turtą paveldėjo dukra E. S. (b.l. 18). E.I. Z. S. 1997-12-18 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į P. K., sūnaus P., žemę 995 kv. m, esančią (duomenys neskelbtini) , pagal dabartinį suskirstymą (duomenys neskelbtini) .Kauno apskrities archyvo 1997-12-28 pažymėjime Nr. K-371 nurodyta, kad už nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) , P. K. 1939-1940, 1942 metais mokėjo mokesčius (b.l. 12, 10) bei, kad daugiau žinių apie P. K. nekilnojamąjį turtą ir jo įsigijimą, archyvo dokumentuose nėra. Kad trūksta dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises į žemę pareiškėjai pranešta 1998-09-24 (b.l. 35), 2003-12-02 raštu pasiūlyta kreiptis į Lietuvos Centrinį valstybės archyvą dėl papildomų dokumentų gavimo, negavus jų – kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (b.l. 11).

Teismas konstatavo, kad pareiškėja teisę į nuosavybės teisių atkūrimą turi pagal Įstatymo 2 str. 1 d. 2 p., kaip asmuo, kuriam miręs turto savininkas testamentu paliko turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą. Testamentu P. K. turtą paliko savo žmonai (b.l. 6), o pareiškėja yra jos dukra (b.l. 36-39), be to, pats P. K. testamente buvo numatęs galimybę tiesiogiai turtą palikti podukrai, tai yra pareiškėjai.

Pareiškėja neturi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Įstatymo 2 str. 1 d. 5 p., kadangi pagal šį punktą nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat piliečiams, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Be to, norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl tik teismui pripažinus galiojančiais tokius sandorius, šių sandorių pagrindu nuosavybės teises įgiję piliečiai tampa pretendentais atkurti nuosavybės teises. Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2001, yra nurodęs, kad kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo gali tiktai asmenys, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, ir toks turto perleidimas įvyko iki turto nacionalizavimo. Kadangi P. K. turtą paliko testamentu, patvirtintu notariškai, ir tai buvo padaryta 1953 metais (b.l. 6). Kadangi pareiškėja neturi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Įstatymo 2 str. 1 d. 5 p., todėl teismas netenkino jos prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. I. Z. pagal testamentą, sudarytą 1975-03-05, paveldėjo turtą po savo motinos S. K. mirties, įvykusios 1979-11-15, kaip negalinčio sukelti teisinių pasekmių.

Pagal Įstatymo 10 str., pareiškėja nuosavybės teises bei giminystės ryšį su žemės savininku įrodančius dokumentus turėjo pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Pagal 2004-10-12 Įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymą piliečiams, praleidusiems terminą pateikti reikiamus dokumentus iki 2003-12-31 dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas įvertino, kad prašydama atnaujinti praleistą terminą, pareiškėja siekia apginti pažeistą nuosavybės teisę, kuri yra viena iš pagrindinių žmogaus konstitucinių teisių, kad pareiškėja yra pirmos grupės invalidė, senyvo amžiaus, turėjo kelias operacijas, kad 2005 metais neteko sūnaus, marčios, kad nuo pranešimo, apie tai, kad pateiktų nuosavybės teisę į žemę įrodančių dokumentų nepakanka (2003-12-02) iki 2003-12-31 buvo labai trumpas terminas, todėl pripažino, kad papildomų dokumentų pareiškėja nepateikė dėl priežasčių, kurios objektyviai kliudė tai padaryti laiku. Be to, pats įstatymų leidėjas pakeisdamas naikinamąjį terminą į atnaujinamąjį siekė užtikrinti socialinio teisingumo įgyvendinimą, kad maksimaliai visi asmenys galėtų pasinaudoti restitucijos teise, todėl teismas pareiškėjos termino praleidimo priežastis pripažino svarbiomis ir praleistą terminą dokumentams pateikti atnaujino.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad pareiškėjos patėvio P. K. tėvas taip pat buvo P., kuris 1907 metais nusipirko žemės sklypą Panemunėje (b.l. 8-9). Aplinkybes, kad žemės savininkas P. K. buvo miręs iki nacionalizacijos ir jo turtą paveldėjo sūnus P. K., patvirtino liudytojai, kurie taip pat patvirtino, jog šeimoje iki nacionalizacijos buvo tik P. K., jo žmona S. K. ir jos dukra E. I. Z., ką rodo ir archyvo pažymėjimas (b.l. 13). Liudytojai patvirtino ir tą aplinkybę, kad P. K. iš savo tėvo buvo paveldėjęs žemės sklypą (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur ir gyveno šeima. Žiniose apie nekilnojamąjį turtą Kauno vyr. mokesčių mokėtojui nurodyta, kad turtą, esantį (duomenys neskelbtini) , sudaro 1000 kv. m žemės sklypas ir gyvenamasis namas, taip pat tai, kad nekilnojamojo turto savininkas yra P. K. ir pats savininkas savo nekilnojamąjį turtą vertina: trobesius 500, o žemės sklypą 3000 rublių (prijungta apžiūrai nuosavybės teisių atkūrimo byla). P. K. mokesčius už nekilnojamąjį turtą, tame tarpe 900 kv. m žemės sklypą, mokėjęs nuo 1939 metų I pusmečio (b.l. 12), gyveno šioje vietoje bei mokesčius mokėjo ir vėliau (b.l. 10). Šios aplinkybės paneigia suinteresuoto asmens teiginį, kad pateiktuose dokumentuose nenurodytos nuosavybės teisės. Pareiškėja prašyme atkurti nuosavybės teises nurodžiusi, jog P. K. valdęs 995 kv. m žemės sklypą. Tokio sklypo dydis nurodytas ir testamente, kuriuo P. K. palikęs visą savo turtą žmonai S. K. (b.l. 6) bei paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime, išduotame pareiškėjai (b.l. 18). Kadangi pateiktuose archyvo pažymėjimuose nurodytas skirtingas žemės sklypo dydis, jo plotą teismas nustatė pagal 1997-12-18 archyvo pažymėjimą (b.l. 12), su kuo sutiko ir pareiškėjos atstovas. Teismas konstatavo, kad byloje įrodyta, kad iki nacionalizacijos žemės sklypas buvo (duomenys neskelbtini) (b.l. 10, 12, 13, prijungta apžiūrai nuosavybės teisių atkūrimo byla). Kad šiame sklype buvo pastatai ir gyveno pareiškėja su mama ir P. K., patvirtino liudytojai. Kad tai ta pati žemės sklypo buvimo vieta, įrodo ta aplinkybė, kad 1953 metais sudarytame testamente P. K. nurodė savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) . Šiuo adresu buvusį palikimą priėmė jo žmona S. K. (b.l. 6), kuri, 1975 metais gyvendama ten pat, tačiau jau adresu (duomenys neskelbtini) , savo turtą paliko pareiškėjai (b.l. 81), 1980 metais taip pat gyvenusiai šiuo adresu.

Teismas sprendė, kad nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų visuma, leidžia daryti išvadą kad pareiškėjos prašymas dėl žemės valdymo nuosavybės teise iki nacionalizacijos fakto nustatymo yra pagrįstas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija prašė teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą-pareiškimą atmesti, dėl šių motyvų:

1) teismas atnaujindamas terminą, nenagrinėjo ir nepasisakė, dėl to, kas trukdė pareiškėjai iki nustatytų terminų pabaigos veikti per atstovą ir kokios aplinkybės pasikeitė, kad dabar ji gali veikti per atstovą;

2) pareiškėja sužinojusi 2003-12-02, kad trūksta nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų tik po trijų metų kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kas nėra protingas laiko tarpas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja nuo 2003-12-02 buvo aktyvi, ėmėsi konkrečių veiksmų siekdama realizuoti savo teises į nuosavybės teisių atkūrimą. Byloje yra duomenys kad pareiškėja rašė raštus į įvairias institucijas, todėl galėjo kreiptis ir į teismą kreiptis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo;

3) pareiškėja 1998-09-24 raštu Nr. 290 (b.l. 35, 57), 2002-02-26 raštu Nr. 413 (b.l. 56) buvo informuota, kad pateiktame 1997-12-18 Kauno apskrities archyvo pažymėjime Nr. K-371 nenurodytos žemės valdymo teisės, kad reikia papildomų dokumentų įrodančių nuosavybės teises į žemę todėl pareiškėjai terminas atnaujintas nepagrįstai;

4) teismas netinkamai taikė teisės normas reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Byloje nėra rašytinių įrodymų apie tai, kad pareiškėjos patėvis iki nacionalizacijos būtų paveldėjęs iš savo tėvo kokį nors turtą. Nė vienas iš liudytojų negalėjo pasakyti ir nenurodė kada pareiškėjos patėvio tėvas P. K., M. mirė, (b.l. 75, 76, 77) teismas nesiaiškino, kas iki nacionalizacijos buvo žemės sklypo savininkas. Be to, teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą vadovaudamasis 1997-12-18 Kauno apskrities archyvo pažymėjimu Nr. K-371, kuriame kaip tik priešingai nurodyta, kad P. K. 1932-1940 mokėjo mokesčius už nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) , tačiau nenurodyta P. K. turto, t.y. 900 kv. m žemės sklypo, valdymo teisės, o tai, kad P. K. turėjo namą ir sandėlį neįrodo, kad nuosavybės teise valdė ir žemės sklypą. Be to, iš byloje esančių rašytinių dokumentų teismas nusprendė, kad nuosavybės teise P. K. valdė 900 kv.m žemės sklypą (duomenys neskelbtini) , nors liudytojai R. V. J., S. B. G. nurodė, kad P. K. namas buvo (duomenys neskelbtini) (b.l. 75, 76). 1953-12-19 P. K. testamente (b.l. 6) nurodyta, kad P. K. gyv. (duomenys neskelbtini) , namų valdą esančią prie (duomenys neskelbtini) , palieka savo žmonai, o jei ši anksčiau mirs, tai tuomet savo turtą palieka podukrai E. Z.. P. K. žmona S. K. mirus vyrui paveldėjo turtą - namų valdą esančią prie (duomenys neskelbtini) . Teismas visiškai nepasisakė ir nevertino rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad P. K. nuosavybės teise nevaldė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , t.y. dėl 2004-05-07 Lietuvos Centrinio archyvo pažymėjimo Nr.R4-2502 (b.l. 13), kuriame nurodyta, kad žinių apie P. K. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą turto paveldėjimą iš tėvų nerasta;

5) pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų taikymo praktiką, teismas konstatuoti tam tikrą faktą gali tik tada, kai tokiai išvadai padaryti byloje pakanka esančių įrodymų, t.y. kai įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis - ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar ieškovų nurodyti liudytojai patvirtina tas aplinkybes, kurias dėsto ieškovai. (LAT CBS 2002-06-12 nutartis c.b.Nr. 3K-3-862/2000).

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja E. I. Z. nesutiko su apeliacinio skundo argumentais, prašė skundą atmesti, teismo sprendimo nekeisti arba apeliacinį procesą dėl teismo sprendimo dalies, kuria atnaujintas terminas dokumentams pateikti, nutraukti, o likusios sprendimo dalies nekeisti, dėl šių motyvų:

1) dokumentai, patvirtinantys teisę į nuosavybės atkūrimą, buvo pateikinėjami ne kartą, todėl manyta, kad jų užtenka. Tik likus mėnesiui iki termino dokumentams pateikti pabaigos buvo nutarta, kad jų neužtenka. Į teismą kreiptis pavėluota kreiptis ne trejus metus, nes termino atnaujinimo teisė atsirado tik 2004 m. paskutiniame ketvirtyje;

2) abejotina, ar galėjo būti skundžiama sprendimo dalis dėl atnaujinimo apeliacine tvarka. Termino atnaujinimą reglamentuoja du teisės aktai: Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir CPK XXXVIII skyriaus normos. Pirmasis teisės aktas nedetalizuoja, koks turi būti praleisto termino atnaujinimo procesas, šį procesą iš esmės reglamentuoja CPK normos, kurio 578 str. 2d. numato, kad skundžiamas tik toks teismo aktas, kuriuo pareiškimas dėl termino atnaujinimo atmetamas, todėl remiantis CPK 334 str. darytina išvada, kad nusprendus terminą atnaujinti, toks teismo sprendimas (bendrąja prasme) neskundžiamas. Aplinkybė, kad termino atnaujinimo klausimas išspręstas ne nutartimi, o sprendimu, padėties nekeičia nes CPK 301 str.1 d. numato galimybę neskųsti apeliacine tvarka ne tik nutarčių, bet ir sprendimų. Šiuo atveju CPK 578 str.2 d. riboja apeliacinio skundo padavimą. Todėl apeliacinis procesas dėl praleisto termino atnaujinimo negali būti tęsiamas (CPK 315 str. 2 d.3 p);

3) apeliaciniame skunde pripažįstama, kad teismas vadovavosi archyvo pažymėjimu, kuriame nurodyta, kad P. K. 1932-1940 m. mokėjo mokesčius už 900 kv.m. žemės, esančios (duomenys neskelbtini) . Toks dokumentas numatytas Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo, kuriuo yra įgyvendinamas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, 12 p. Aplinkybė, kad šis dokumentas buvo Kauno apskrities archyve, o ne Centriniame, abejonių negali sukelti, nes žemė yra Kaune, abu archyvai yra valstybės, todėl ir prieštaravimų tarp archyvų 1997-12-18 ir 2004-05-07 pažymėjimų nėra ir jų aptarinėti sprendime nereikėjo;

4) valdymo teisės nenurodymas archyvo pažymėjime nesukelia abejonių jo turiniu. Jeigu P. K. mokėjo mokesčius už 900 kv.m. žemes, tai logiška, kad tą žemę jis valdė. Šis faktas nustatytas remiantis ir liudytojų parodymais. Aplinkybė, kad kai kuriuose įrodymų šaltiniuose nekilnojamojo turto buvimo vieta (duomenys neskelbtini) , esmės nekeičia, nes liudytojai R.V. J. ir S.B. G., buvę kaimynai, patvirtino, kad buvęs P. K. gyvenamasis namas tebestovi ir dabar, tik gerokai sunykęs, o adresai galėjo keistis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylose dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo pareiškėjas turi įrodyti nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą (CPK 58 straipsnis). Šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nevisapusiškai ištyrė įrodymus bei pažeidė CPK 178, 185 straipsnių reikalavimus. Šios bylos atveju, neįrodžius nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo, archyvo pažymėjime (b.l.12) nurodyta aplinkybė, jog 1939-1940 m. mokesčių mokėtojų knygoje įrašytas K. P. mokėjęs mokesčius už nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) anuo 1939 m. I pusmečio bei tame pačiame pažymėjime nurodyti duomenis, kad Lietuvos generalinės srities finansų vadybos Kauno miesto mokesčių inspekcijos archyviniame fonde 1942 m. spalio 21d. žiniose apie nekilnojamąjį turtą įrašyta, kad K. P. nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) susideda iš 1000 kv.m. žemės (valdymo teisės nenurodytos) ir medinio 1 aukšto 4 butų gyvenamojo namo bei lentų sandėlio, nesudaro pagrindą pripažinti pareiškėjos reikalavimus įrodytais.

Pareiškėja prašymuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. K. turtą(nuosavybės teisių atkūrimo byla), skirtingai nurodė nuosavybės teisių atsiradimo pagrindą. Prašyme, žemės sklypui įsigyti neatlygintinai, kuris surašytas 1997 metais pareiškėja prašė kompensuoti neatlygintinai žemės sklypą vietoj piliečio K. P., s.P. turėtos 995 kv. m. žemės K. V. g. (duomenys neskelbtini) , kurią pareiškėja įsigijo iš savo tėvų paveldėjimo tvarka. Vėliau, 2003-11-03 prašyme pareiškėja nurodė, kad žemės sklypą paveldėjo iš savo motinos S. K., kuri 1953-12-19 paveldėjo žemės sklypą iš savo vyro P. K., kuris šį turtą paveldėjo iš savo tėvų 1917m. 2006-04-05 prašyme pareiškėja nurodė, kad pareiškėja pateikė prašymą į savo tėvo P. K. žemę esančią (duomenys neskelbtini) , kurią jis įgijo iš buvusių šios žemės savininkų G. A. Z. ir G. R. Z. (1907-04-03/16 aktas Nr. 7, patvirtintas notaro Liudviko L. P., reg. 80), pagrindu. Pareiškėjos nurodytos prašyme aplinkybės prieštarauja surinktiems byloje įrodymams, kadangi P. K. miręs 1957-02-26 buvo pareiškėjos patėvis, o ne tėvas, be to remiantis pateiktu į bylą 2003-02-14 archyvo pažymėjimu Nr. 1465/P2-1630 P. K. gimė 1896-06-30, todėl būdamas 11 metų amžiaus negalėjo įsigyti nuosavybės teisėmis ginčo žemės sklypo, nes tuo metu neturėjo įstatymiško teisnumo. Nepateikus šioje byloje, apie buvusio žemės sklypo savininko P. M. K. mirtį ir palikimo atsiradimo laiką patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjos patėvis įgijo nuosavybės teisę į turtą paveldėjimo būdu. Kolegija netaiko šioje byloje Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” nutarimo 14 punkto nuostatos, jog nereikia pateikti mirties faktą patvirtinančio dokumento, jeigu asmenys buvo gimę iki 1897 metų, kadangi pareiškėja nepateikė jokių įrodymų apie palikimo atsiradimo faktą, o pateiktos pareiškėjos prašymuose ir pareiškimuose nuosavybės atsiradimo aplinkybės yra prieštaringos ir neatitinka surinktus archyvinius dokumentus. Pateikti byloje archyviniai dokumentai patvirtina mokesčių mokėjimo faktą už gyvenamąjį namą ir sandėlį bei 900,00 kv.m. žemės sklypą (1942m. mokesčio mokėtojo žinių apie nekilnojamąjį turtą žinios), 1938m. gegužės 27d. pažymoje Aleksoto notarui nurodyta, kad P. K. nekilnojamas turtas esantis Panemunėje, (duomenys neskelbtini) susideda iš medinio namo ir tvarto, archyvo 1997-12-18 pažymėjimas Nr.K-371 patvirtina turto sudėtį, tačiau pažymėjime nėra duomenų apie turto valdymo teisę ir jos atsiradimo pagrindą.

Pareiškėja pareiškimuose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodė, kad jos patėvis P. K. iki žemės nacionalizavimo turėjo 1000 kv.m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) , tačiau nenurodė konkretų nuosavybės teisės įgijimo pagrindą. Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. K. miręs 1957-02-26 iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teisės pagrindu valdė 1000 kv.m. žemės (duomenys neskelbtini) (b.l.63).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005m. gruodžio 29d. nutarime Nr.56 ,, Dėl teisės normų reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, taikymo teismų praktikoje 10.2p. išaiškinta, kad pareiškime dėl žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo pareiškėjas privalo nurodyti konkretų nuosavybės teisės įgijimo pagrindą ir patvirtinti jį leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Jeigu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu ieškovas nurodo sandorį, sandorio sudarymo faktas turi būti įrodinėjamas laikantis sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojusių materialiosios teisės normų, nustatančių tokio sandorio galiojimo sąlygas.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad apklausti teismo posėdyje liudytojai patvirtino pareiškėjos atstovo paaiškinimą, jog žemės savininkas P. K. mirė iki nacionalizacijos ir jo turtą paveldėjo sūnus P. K.. Taip pat, teismas nurodė sprendime, kad tai, jog P. K. šeimoje iki nacionalizacijos buvo tik P. K., jo žmona S. K. ir jos dukra E. I. Z. patvirtina archyvo pažymėjimas b.l.13. Tačiau su tuo sutikti negalima.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja H. B. G. gim. 1934m.(b.l.76) nurodė, kad ji nežino kada mirė žemės savininkas, jo nematė, iki nacionalizacijos jo nebuvo, po jo mirties viską paveldėjo jo sūnus P. K.. Liudytojas R. V. J. gim. 1928 m. paaiškino, kad jam teko girdėti, jog sklypas buvo giminės ir priklausė seneliui, kuris sklypą paliko savo sūnui P. K., kada mirė senelis liudytojas nežino, kai jis atsikraustė 1940 m. vasarį į (duomenys neskelbtini) gatvę, jo jau nebuvo. Liudytojas nematė pareiškėjos patėvio tėvo ir žemės sklypo paveldėjimo dokumentų, nežino kokio dydžio buvo žemės sklypas. Apie tai, kad pareiškėjos patėvis žemės sklypą paveldėjo kalbėjo žmonės. Archyvo pažymėjime (b.l.13) Nr. R4-2502 nurodyta, kad Lietuvos statistikos valdybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo 1942-05-27 žiniose Kauno mst., (duomenys neskelbtini) gyventojo K. P. buto ūkio lape įrašyti : K. P., šeimos galva, saldainių fabriko ,, Tilka,, darbininkas, žmona K. S., vyro išlaikoma, duktė Z. (vardas nenurodytas). Tokiu būdu nei vienas iš paminėtų teismo sprendime įrodymų nepatvirtina fakto, jog buvęs žemės sklypo savininkas mirė iki nacionalizacijos, liudytojai taip pat negalėjo paaiškinti kokio dydžio žemės sklypą valdė miręs asmuo bei valdė (paveldėjo) pareiškėjos patėvis. Buvusio savininko P.M. K. mirties fakto ir žemės sklypo paveldėjimo fakto taip pat nepatvirtina archyvo pažymėjimas, kadangi šiame pažymėjime surašyti duomenis atitinka 1942-05-27 žinias, o ne duomenis iki 1940m. liepos 22d. Be to nurodytas pažymėjime K. P. žmonos vardas yra S. pavardė K., tuo tarpu pareiškėjos motinos vardas yra S., pavardė K., pareiškėjos pavardė Z., nors pažymėjime nurodyta Z. (b.l.13). Todėl nurodyti teismo sprendime įrodymai, nepatvirtina kolegijos nuomone, jog žemės savininkas P. K. mirė iki nacionalizacijos ir jo turtą paveldėjo sūnus P. K.. Nepateikus byloje įrodymų apie buvusio žemės savininko P. M. K. mirtį ir nuosavybės teisių atsiradimo laiką, nėra pagrindo nustatyti žemės sklypo valdymo faktą.

Kolegija sutinka su apelianto motyvais, kad byloje nepašalintas prieštaravimas dėl žemės sklypo buvimo vietos. Apklausti teismo posėdyje liudytojai R. V. J. ir H. B. G. kalbėjo, jog žemės sklypas priklausantis P. K. buvo (duomenys neskelbtini) , IV Kauno mokesčių inspekcija 1938m. gegužės 27d. pažymoje Nr.2840 nurodė, kad pil. P. K. nekilnojamas turtas esantis (duomenys neskelbtini) susideda iš medinio namo ir tvarto. Archyvo 1997-12-18 pažymėjimas Nr.K-371 nurodyta, kad 1939-1940 metų mokesčių mokėtojų knygoje įrašytas K. P., mokėjęs mokesčius už nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) , nuo 1939m. I pusmečio. Turto sudėtis žemės sklypas 900 kv. m. (valdymo teisės nenurodytos), medinis 1 aukšto gyvenamasis namas ir sandėlis. Lietuvos generalinės srities finansų valdybos Kauno miesto mokesčių inspekcijos archyviniame fonde 1942m. spalio 21d. žiniose apie nekilnojamąjį turtą įrašyta, kad K. P. nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) susideda iš 1000 kv.m. žemės sklypo (valdymo teisės nenurodytos) ir medinio 1 aukšto 4 butų gyvenamojo namo bei lentų sandėlio. Testamente, kuris surašytas 1953m. pareiškėjos patėvis P. K. paliko visą turtą, kuris mirties dienoje jam priklausys, kur jis būtų ir iš ko jis susidėtų, tame skaičiuje namų valdą, priklausančią jam asmens nuosavybės teisėmis ir esančią Kaune Poželos rajone, kvartalas Nr.722 (septyni šimtai dvidešimt antras), sklypo eilės Nr.5a, prie (duomenys neskelbtini) pastatytą žemės sklype bendro ploto 995 kv.m., savo žmonai K. S. J. gyv. (duomenys neskelbtini) . Tuo atveju jeigu testatoriaus žmona mirs iki palaikų atsiradimo pagal šį testamentą tai visą savo turtą palikėjas, kuris mirties dienoje testatoriui priklausys jis paliko savo podukrai Z. E. d. L. gyv. (duomenys neskelbtini) .Todėl negalima sutikti su teismo išvadomis, kad žemės sklypo buvimo vieta nustatytina pagal testatoriaus gyvenamąją vietą nurodyta testamente, t.y. K. V. (duomenys neskelbtini), kadangi testatorius nurodė, jog paliko turtą, savo žmonai K. S., esantį prie (duomenys neskelbtini) , o ne (duomenys neskelbtini) gatvėje. Negalima sutikti su pareiškėjos atstovo paaiškinimu, jog nebūtina tiksliai nustatyti turto buvimo adresą, kadangi pareiškėja prašo išmokėti kompensaciją, o ne grąžinti žemę natūra. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str.1d. pasakyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtą žemę. Įstatymo leidėjas šiuo atveju įtvirtino nuostatą kuri įpareigoja tiksliai nustatyti savininko turėtos žemės buvimo faktą, todėl teismo sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis, nes tai draudžia įstatymas (CPK 263 str.).

Teismas, spręsdamas juridinę reikšmę turinčio fakto dėl nekilnojamojo turto valdymo iki nacionalizacijos pripažinimo klausimą, siekdamas atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, galėjo nustatyti nuosavybės teisės atsiradimo teisėtą pagrindą remiantis pareiškėjos pareiškime nurodytomis nuosavybės teisių atsiradimo aplinkybėmis. Šiuo atveju nuosavybės teisių atsiradimo aplinkybės pareiškėjos pareiškime nebuvo nurodytos. Todėl teismas negalėjo tinkamai nustatyti nuosavybės teisės atsiradimo teisėtą pagrindą ir kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas pagal iki 1940 m. atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus. Aiškinant aplinkybę dėl žemės sklypo į kurį pretenduoja atkurti nuosavybės teisę pareiškėja, buvimo vietos, reikšmingi yra rašytiniai įrodymai susiję su namų valda, šios namų valdos vietovės planai ir kiti rašytiniai įrodymai, kurie turi būti vertinami kartu su nurodyta paveldėjimo liudijime ir testamente žemės sklypo paženklinimo numeraciją ir namų valdos techninės apskaitos bylą. Šioms aplinkybėms nustatyti būtina atlikti visą eilę procesinių veiksmų, tame tarpe patikslinti pareiškėjos pareiškimą bei išreikalauti būtinus šiai bylai išnagrinėti rašytinius įrodymus. Minėti procesiniai veiksmai negali būti atlikti apeliacinės instancijos teisme. Netenkintinas pareiškėjos prašymas dėl apeliacinio proceso nutraukimo CPK 315 str.2d.3p. pagrindu, kadangi nenustatytas pagrindas šiam įstatymui taikyti. Apeliantas skundžia visą teismo sprendimą, tai neprieštarauja CPK 301 str. 1d. nuostatai. Paaiškėjus, jog neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, yra pagrindas apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, teismo sprendimą panaikinti ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK327 str.1d.2p.,329 str.1d.,326 str.1d.4p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 - 331 straipsniais,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 5d. sprendimą panaikinti ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Galina BlaževičKolegijos teisėjai Birutė BobrelEduardas Monkevičius