Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Tomas Romeika, sekretoriaujant Rasai Rutienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Skaistei Jautakienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui G. M. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad šalių bendras gyvenimas dėl atsakovo pasirinkto gyvenimo būdo sutuoktinių bendras gyvenimas nesusiklostė, atsakovas santuokos metu buvo teistas už sunkų nusikaltimą, taip pat, ieškovės žiniomis, atsakovas turi nesantuokinę dukrą. Ieškovė teigė, jog su atsakovu santuokinio gyvenimo nebegyvena ir nebendrauja beveik dvidešimt metų, todėl prašo neskirti termino susitaikymui. Mano, jog atsakovas pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo, nes jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas – paliko šeimą, visiškai ja nesirūpino, nutraukė šeimos santykius, buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą. Taip pat nurodė, jog santuokos metu dalintino nekilnojamojo ir privalomo registruoti kilnojamojo turto neįgijo, šalys bendrai neturėjo jokių turtinių prievolių.

Ieškovė teismo posėdyje, apie kurį jai pranešta įstatymų nustatyta tvarka (30 b. l.), nedalyvavo, ieškovės interesus atstovauja advokatė, todėl byla teismo posėdyje išnagrinėta ieškovei nedalyvaujant.

Atsakovas atsiliepimo į jam pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, teismo posėdyje, apie kurį pranešta įstatymo nustatyta tvarka (CPK 123 str. 3 d., 28, 32 b.l.), nedalyvavo todėl, atsižvelgiant į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, byla teismo posėdyje išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1986-10-23 Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 3881) tarp G. M. ir I. Z. (po santuokos sudarymo – M.) įregistruota santuoka (6 b. l.). Santuokoje šalys susilaukė dviejų vaikų: E. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. M., gim. (duomenys neskelbtini) (7, 9 b. l.), E. M. mirė (duomenys neskelbtini) (8 b.l.), R. M. bylos nagrinėjimo teisme metu yra pilnametis. Šalys santuokos metu nekilnojamojo turto, privalomo registruoti kilnojamojo turto neįgijo (11-14 b.l.). Ieškovė nurodė, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, kadangi santuokos metu atsakovas buvo teistas už sunkų nusikaltimą, smurtavo ieškovės atžvilgiu, turi nesantuokinę dukrą (34, 35-38 b.l.).

CK 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visiško rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama. Keli iš šių atvejų – kito sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, neištikimybė. Šios prezumpcijos yra nuginčijamos, tačiau sutuoktinis, kaltinamas dėl santuokos iširimo turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

Nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės nurodytas aplinkybes dėl jo kaltės dėl šeimos iširimo (CPK 185 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas santuokos metu buvo nuteistas už tyčinius nusikaltimus (34 b.l.), būdamas santuokoje atsakovas susilaukė nesantuokinės dukters K. K., gim. (duomenys neskelbtini), todėl pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Atsakovas apie santuokos nutraukimo bylą informuotas tinkamai (CPK 123 str. 3 d., 28 b. l.), atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje, apie kurį pranešta tinkamai (32 b.l.), nedalyvavo, todėl vertintina, kad įstatyme numatytos prezumpcijos atsakovas neginčijo. Todėl, esant nenuginčytai atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcijai, įvertinus ieškinyje nurodytas aplinkybes bei byloje esančius rašytinius įrodymus (34, 35-38 b. l.), darytina išvada, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.27 str. 1 d., 3.60 str., 3.62 str., CPK 177, 178, 197, 185, 186 str. str.).

Po santuokos nutraukimo ieškovės prašymu jai paliktina santuokinė pavardė – M., atsakovui paliktina prigimtinė pavardė – M. (CK 3.69 str.).

Po santuokos nutraukimo ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja, santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, todėl išlaikymas šalims vienai iš kitos nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Šalys nepilnamečių vaikų neturi (7-9 b.l.), todėl klausimai, susiję su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu ir išlaikymo priteisimu, nespręstini.

Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad šalys santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neįsigijo (11-14 b. l.), todėl šis klausimas nutraukiant santuoką nespręstinas.

Ieškinyje nurodyta, kad šalys, gyvendamos santuokoje, turtinių prievolių neįgijo, todėl klausimai, susiję su kreditorinių prievolių padalijimu po santuokos nutraukimo, nespręstini.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistina 41,99 Eur / 145 Lt bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis (19-21 b. l., CPK 93 str. 1 d.).

Iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 5,15 Eur / 17,80 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 92 str., 96 str., 2 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 384 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą 1986 m. spalio 23 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir I. Z. (po santuokos sudarymo M.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo G. M. kaltės.

Po santuokos nutraukimo I. M. palikti santuokinę pavardę – M., G. M. palikti prigimtinę pavardę – M..

Patvirtinti ieškovės I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo išlaikymo iš atsakovo G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisimo.

Priteisti iš atsakovo G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 41,99 Eur (keturiasdešimt vienas euras 99 euro centai) / 145 Lt (vienas šimtas keturiasdešimt penki litai) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 5,15 Eur (penki eurai penkiolika euro centų) / 17,80 Lt (septyniolika litų 80 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.