Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-05-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-361-193/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-05-27
Bylos Nr.
1S-361-193/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Gilys
Nukentėjusysis
V. Š.

Įžanginė dalis

Nr.1S-361/2008Procesinio sprendimo(S)kategorija : 2.11.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2008 m. gegužės 27 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ričardas Gilys,sekretoriaujant Editai Šinkūnienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. Š.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs nukentėjusiosios V. Š. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008-05-10 nutarties

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2008-02-13 protokolu-pareiškimu V. Š., būdama J. V. įgaliota valdyti ir tvarkyti visą jai priklausantį turtą, kreipėsi į policijos įstaigą nurodydama, kad 2008-01-24 nuvykusi į jos motinai J. V. priklausantį mišką, esantį Panevėžio r., Miežiškių sen., Raguvėlės vnk., pasigedo 65 vnt eglių, 5 vnt. beržų, 10 vnt. drebulių, 14 vnt. baltalksnių, 20 vnt. juodalksnių, 6 vnt. pušų, 1 ąžuolo, viso 121 vnt. medžių. 2008-02-13 nutarimu V. Š. pripažinta byloje nukentėjusiąja. 2008-03-20 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo nutrauktas nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d. požymių. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad yra nustatyti asmenys, kurie išpjovė ir išvežė bei panaudojo statyboms medieną, tačiau šiuos veiksmus pastarieji atliko turėdami visus reikiamus dokumentus iš kompetentingų institucijų. Nutarime nurodoma, kad netinkamas kertamo miško ribų sužymėjimas gali būti traktuojamas kaip netinkamas pareigų atlikimas, tačiau padaryta žala nepriskirtina prie didelio mąsto, kadangi iškirsta tik maža dalis valdomo nuosavybės teise miško ploto, todėl nėra padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 229 str. požymių. 2008-04-11 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos nutarimu V. Š. skundas dėl 2008-03-20 nutarimo atmestas. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje atliktas pilnai ir objektyviai, visi ikiteisminio tyrimo veiksmai atlikti, nebėra kuo ikiteisminio tyrimo medžiagą papildyti, pažeidimų priimant nutarimą bei pagrindų jį naikinti, nėra. 2008-05-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi ikiteisminio tyrimo teisėja atmetė V. Š. skundą, kuriuo ji prašė panaikinti minėtus nutarimus bei atnaujinti ikiteisminį tyrimą byloje dėl vagystės, motyvuojant, kad tiek 2008-04-11 vyriausiojo prokuroro pavaduotojos nutarimas, tiek 2008-03-20 prokurorės nutarimas yra teisėti ir pagrįsti, todėl nutarimų naikinti nėra pagrindo. Nutartis motyvuojama tuo, kad nenustatyta, jog skunduose nurodytų asmenų veiksmuose būtų kokių nors nusikalstamų veikų požymių, nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pagrįstai konstatuota, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Skundu V. Š. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-05-10 nutartį, Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2008-03-20 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos 2008-04-11 nutarimą atsisakyti tenkinti jos skundą ir pavesti Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrai baudžiamojoje byloje organizuoti ikiteisminį tyrimą dėl V. M., R. J. ar kitų asmenų galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 str., 182 str., 229 str., pabaigus ikiteisminį tyrimą, kaltinamąjį aktą kartu su bylos medžiaga perduoti teismui. Skunde teigiama, kad Panevėžio m. apylinkės teismo 2008-05-10 nutartyje visiškai neaptartos jos skunde išdėstytos aplinkybės, kurios patvirtina, kad nurodyti asmenys galimai įvykdė nusikalstamas veikas, nenurodyti motyvai, kodėl jos skundas laikomas nepagrįstu.

Skunde teigiama, kad prokuroro 2008-03-20 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje nurodyta, jog asmenų atlikti veiksmai, t.y. medžių iškirtimas, išgabenimas, medienos panaudojimas, nėra vertinami kaip vagystė, kaip nusikalstami veiksmai, numatyti BK 229 str. 1 d., o padaryta žala įvertinta kaip nedidelė. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas tikslus savininkui bei gamtai padarytos žalos dydis. Ji, apklausta kaip liudytoja pagal įgaliojimą (ko nėra numatyta baudžiamojoje teisėje), nurodė tik apytikslią žalą, kuri buvo padaryta miško savininkei J. V. (6000 Lt), tačiau ikiteisminį tyrimą atlikęs pareigūnas privalėjo nustatyti visą padarytą žalą, kurią sudaro žala ne tik savininkui, bet ir gamtai. Be to, ikiteisminio tyrimo metu turėjo būti apklausta pati miško savininkė ir tik ji pati galėjo nurodyti jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį, tačiau ji apklausta nebuvo. Net ir darant prielaidą, kad J. V. padaryta žala yra 6000 Lt dydžio, ji turi būti vertinama kaip labai didelė, atsižvelgiant į tai, kad J. V. yra senyvo amžiaus, pensininkė, neįgali, nedarbinga, jai reikalingas išlaikymas, jos mėnesines pajamas sudaro tik 600 Lt pensija, todėl 6000 Lt yra beveik visos jos metinės pajamos. Skunde tvirtinama, kad buvo iškirsta net 30 proc. sklype esančių medžių, todėl prokuroro teiginys, kad buvo iškirsta tik nedidelė nuosavybės teise valdomo miško sklypo dalis, yra neteisinga. Prokuroras, priimdamas nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, vertino tik miško savininkei padarytą žalos dydį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad neteisėtus veiksmus atliko valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, turėjo būti nustatyta padaryta žala gamtai, kurią turėjo įvertinti Panevėžio miškų urėdijos darbuotojai, į kuriuos ikiteisminio tyrimo pareigūnas net nesikreipė. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo aiškinamasi ar R. J. ir V. M. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 182 str. sudėties, kadangi R. J., organizuodama neteisėtą kirtimą žinojo, jog kerta ne savo mišką, nes jai buvo žinoma, kad J. V. ir A. R. sklypus skiria auganti ,,sukilėlių“ pušis, šalia jos yra pastatytas kryžius, A. R. sklype yra iškirsta viena biržė, kurios kirtimas ir atriboja J. V. sklypą. Siekiant išsiaiškinti tyrimui svarbias aplinkybes, būtina apklausti R. J. samdytus asmenis, atlikti parodymų patikrinimą įvykio vietoje, siekiant nustatyti sklypų ribų matomumą, akivaizdumą bei papildomai apžiūrėti įvykio vietą.

Teismo posėdyje V. Š. prašo skundą tenkinti..

Skundas tenkintinas.

Ikiteisminio tyrimo uždaviniai yra greitai ir išsamiai nustatyti visas reikšmingas nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatyti tą veiką galimai padariusį asmenį ir kt. Iš Konstitucijos prokurorams kyla pareiga organizuoti ikiteisminį tyrimą ir vadovauti jam taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veiką ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką. Ir tik kai įvykdomi ikiteisminio tyrimo iškelti uždaviniai, surenkami visi reikšmingi tiesai byloje nustatyti bei sprendimams priimti duomenys, ikiteisminis tyrimas baigiamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, pateiktą baudžiamąją bylą, skundžiamas nutartis V. Š. skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai, todėl nėra pagrindo tiek skundžiamos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, tiek prokurorų nutarimų pripažinti pagrįstais.

Pagal surinktus duomenis ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje nustatyta, kad buvo neteisėtai iškirstas J. V. priklausantis miškas. Padaryta veika buvo vertinama tik kaip vagystė, tačiau nebuvo vertinama tai, kad žala buvo padaryta ne tik miško savininkei, bet ir gamtai, ar neteisėtas miško kirtimas nepadarytas kitais baudžiamojo kodekso uždraustais veiksmais.

Prokuroras, nutraukdamas ikiteisminį tyrimą byloje, rėmėsi išimtinai tik R. J. ir V. M. parodymais, kad kertant A. R. priklausančius medžius, buvo neva netyčia pažeistos ribos, nurodytos miškotvarkos projekte. Tačiau šį faktą V. Š. ginčija, nurodydama, kad R. J. galėjo ir turėjo žinoti jos motinai priklausančio miško valdos ribas. Tyrimo metu nebuvo atlikti jokie veiksmai, kurie patvirtintų ar paneigtų R. J. ar V. Š. parodymus, nebuvo apklausti kiti asmenys, dalyvavę miško kirtime, nenustatytas bendras iš J. V. ir A. R. priklausančių miško valdų iškirstų medžių kiekis, nepilnai apžiūrėta įvykio vieta. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra pagrindinio dokumento-leidimo kirsti mišką, kurio pagrindu tik ir galima nustatyti, kaip ir kiek medienos buvo leista iškirsti ir iškirsta įvykio metu. Kita vertus, byloje esančiame A. R. miško miškotvarkos projekte (b.l. 29), grafose „iškertamas tūris pagal medžių rūšis“ iš viso nėra nurodytas ąžuolų ar klevų iškirtimas, visi jie (ąžuolai, klevai) nurodyti „paliekamų medžių“ grafoje, tuo tarpu iš V. Š. pateiktų duomenų, R. J. parodymų matyti, kad buvo iškirsti ir ąžuolai, klevai. Tokiu būdu, byloje iš viso netirta, ar teisėtai-turint leidimą miškui kirsti ir pagal jame nurodytus reikalavimus buvo atliktas miško kirtimas. Be to, byloje nenustatyta kas turėjo ir privalėjo užtikrinti teisingą kirstinių medžių paženklinimą ir teisingą biržės atrėžimą kirtimams, kas turėjo prižiūrėti, kad kirtimai būtu vykdomi neperžengiant miško valdų ribų, darbai atliekami pagal leidime kirsti mišką nurodytus reikalavimus ir tvarką.

Leidimo kirsti J. V. priklausantį mišką niekas neturėjo. Duomenų byloje, kad asmenys atlikdami veiksmus, kurių metu padaryta žala J. V., iš viso turėjo kokius nors leidimus kirsti mišką, nėra. Miškotvarkos projektai, miško žemės planai nėra duomenys, pavirtinantys atlikto miško kirtimo teisėtumą. Kaip jau minėta, byloje netgi yra duomenys, kad iškertant J. V. mišką, buvo atlikti veiksmai (iškirstos medžių rūšys), kurių atlikimas nebuvo numatytas byloje esančiame miškotvarkos projekte. Taigi ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatinėjama ir vertinama ar tokia veika neatitinka BK 270 straipsnio atitinkamą dalį, priklausomai nuo nustatytos žalos gamtai dydžio, ar iškertant mišką nebuvo pažeistos miško medienos išteklių naudojimo taisyklės, ar žala nukentėjusiajai nepadaryta kitokiais nusikalstamais veiksmais, t.y. atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo laikytasi Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2007-06-01 „Nusikalstamų veikų, kuriomis padaroma žala aplinkai tyrimo ir prokurorinės priežiūros tyrimo ir prokurorinės kontrolės būklės Lietuvoje apibendrinime“ Nr.7.7-16 duotų nurodymų apie tokios kategorijos ikiteisminiuose tyrimuose nustatinėtinas aplinkybes.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 10 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą:

2007-03-20 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 76-1-105-08 ir 2008-04-11 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos nutarimą, kurio atsisakyta panaikinti 2007-03-20 nutarimą, panaikinti ir bylą perduoti Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrai tolimesniam ikiteisminiam tyrimui atlikti.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Ričardas Gilys