Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-06-08 · Administracinė byla Nr. eI-3211-790/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-08
Bylos Nr.
eI-3211-790/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01157-2017-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Egidija Puzinskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
E. S.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Simona Šarkauskaitė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-3211-790/2017Proceso Nr. 3-61-3-01157-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Puzinskaitės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Simonai Šarkauskaitei, atsakovo atstovei Elinai Petrauskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja E. S. kreipėsi į teismą skundu (I t., b. l. 1-8), prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2017 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-316 ,,Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos pilietei E. S.“; 2) įpareigoti atsakovą Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos E. S. prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Nurodo, kad UAB ,,Insoliacija“ nuo 2016 m. aktyviai vykdė veiklą jos akcininkei S. P. pradėjus teikti informacinių technologijų (toliau – IT) paslaugas. 2016 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais akcijas lygiomis dalimis įsigijo pareiškėja, I. K. ir V. K., nuo 2016 m. spalio 4 d. naujųjų akcininkų sprendimu numatytas naujas valdymo organas – valdyba, pareiškėja paskirta jos nare. Pareiškėja įmonėje ketino eiti IT teisės specialistės pareigas, 2016 m. spalio 11 d. su ja buvo sudaryta darbo sutartis. Pareiškėja savo ateitį siejo su gyvenimu ir darbu Lietuvoje, todėl 2016 m. lapkričio 24 d. pateikė Departamentui prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi) išdavimo Lietuvoje vykdomos teisėtos veiklos pagrindu skubos tvarka. 2017 m. sausio 13 d. Departamentas išsiuntė pareiškėjai pranešimą Nr. (15/4-12)10K-2075, kuriame nurodė, kad jos prašymas bus nagrinėjamas bendra tvarka ir kvietimą Nr. (15/4-12)10K-2099, kuriame nurodė, kad ji kviečiama ne vėliau kaip iki 2017 m. vasario 13 d. asmeniškai atvykti į apklausą Departamente. Pareiškėja į apklausą atvykti negalėjo, prašė atlikti apklausą Lietuvos Respublikos konsulinėje įstaigoje Rusijos Federacijoje, tačiau toks prašymas nemotyvuotai patenkintas nebuvo. Buvo sutarta, kad į apklausą atvyks kiti bendrovės akcininkai, tačiau jiems buvo nurodyta raštu atsakyti į formalius klausimus, nereikšmingus faktus buvo reikalaujama žinoti atmintinai. Kadangi apklausa buvo neinformatyvi, akcininkai pateikė papildomų dokumentų ir paaiškinimų, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta. 2017 m. kovo 28 d. pareiškėjai įteiktas skundžiamas 2017 m. kovo 23 d. Departamento sprendimas Nr. (15/4-1)31-316 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos pilietei E. S.“ (toliau – Sprendimas), kuriuo pareiškėjos prašymas netenkintas. Departamentas Sprendimą iš esmės grindė tuo, kad pareiškėjos kartu su prašymu pateikti dokumentai nepatvirtina, kad bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo realiai vykdė veiklą Lietuvoje ir šioje bendrovėje faktiškai dirba Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) reikalaujamas skaičius darbuotojų, pareiškėja neva pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės veiklą ir joje dirbančius darbuotojus, todėl laikytina, kad bendrovė yra fiktyvi. Šios Departamento išvados yra neobjektyvios, priimtos turint išankstinį nusistatymą ir neįsigilinus į pareiškėjos pateiktą informaciją, todėl yra nepagrįstos ir neteisėtos. Pareiškėja pateikė daug su bendrovės tiesioginiais klientais sudarytų sutarčių, jų pagrindu atliktus mokėjimus pagrindžiančius įrodymus, bendrovės finansinius dokumentus, verslo planus, vykdomos bendrovės veiklos aprašymus ir kitus su bendrovės veikla susijusius dokumentus, iš kurių matyti, kad bendrovė ne mažiau kaip 6 pastaruosius mėnesius realiai vykdė veiklą, t. y. teikė IT ir personalo atrankos bei nuomos paslaugas. Iš finansinių bendrovės dokumentų matyti, kad bendrovė gavo pajamas, uždirbo pelno, samdė darbuotojus, mokėjo mokesčius valstybei, dėl to negalima daryti išvados, kad bendrovė yra fiktyvi bei realiai nevykdė ir nevykdo jokios veiklos, tačiau atsakovas šiais dokumentais nesivadovavo. Tam tikrų bendrovės klientų veiklos adresų sutapimas, sutarčių sudarymas, kitų sprendimų priėmimas bendrovės akcininkams nesant fiziškai Lietuvoje ar užsieniečių vadovavimas įmonėms, kurioms bendrovė teikė paslaugas, niekaip nepatvirtina menamo bendrovės veiklos fiktyvumo, nepagrįstai keliamos abejonės dėl bendrovės klientės – Honkonge įsikūrusios įmonės. Departamentui teiktuose paaiškinimuose nurodyta, kad bendrovė yra sudariusi nuomos sutartį su UAB „Renegus“ dėl patalpų įrengimo (duomenys neskelbtini), Vilnius. Kadangi remonto darbai užtruko, bendrovė šiuo metu yra įsikūrusi kitose nuomojamose patalpose (duomenys neskelbtini), Vilnius, šiose patalpose turi iškabą, visas reikiamas darbo priemones, tai patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai. Departamentas privalėjo kilus abejonėms kreiptis į pareiškėją dėl papildomos informacijos pateikimo, tačiau to nepadarė. Departamentas kelia nepagrįstas abejones dėl bendrovės veiklos teisėtumo ir realumo, remdamasis bendrovės ir UAB „Ekofotonas“ panašumu. Pareiškėjos, akcininkų ir kitų valdybos narių Departamentas neklausė apie bendrovės ir UAB „Ekofotonas“ ryšius, bendrovės ir UAB „Ekofotonas“ dalyviai neslėpė, kad yra pažįstami. Departamentas, priimdamas Sprendimą, nesilaikė teisės aktuose įtvirtinto gero administravimo ir objektyvumo principo, netinkamai vykdė pareigą bendradarbiauti. Sprendime nepagrįstai teigiama, kad pareiškėja realiai nevykdė jokios veiklos bendrovėje, o jos atvykimo į Lietuvą tikslas nėra teisėtos veiklos vykdymas. Pareiškėjai tapus bendrovės valdybos nare, bendrovė jau vykdė veiklą ir turėjo galiojančių vykdytinų sutarčių su klientais, garantuojančių pajamas ir verslo plėtrą. Siekiant dar labiau motyvuoti bendrovės valdybos narius, su jais, įskaitant pareiškėją, buvo sutarta, kad jie gaus ne tik darbo užmokestį, bet ir 50 proc. įmonės pelno tantjemų pavidalu. Bendrovės akcininkai ir valdybos nariai, įskaitant pareiškėją, sprendė einamuosius bendrovės klausimus, kurie apima kainodarą, investicijas, strategijas, plėtrą, esmines sutartis ir jų sąlygas, sprendimai priimami laisva forma, kaip tai įprasta bendrovių veikloje (el. paštu, internetinėmis programėlėmis), telefonu, nesiekiant specialiai kurti fiktyvių raštų. Nuo bendrovės įsigijimo įmonė pasiekė veiklos rezultatų: bendrovės darbuotojų skaičius išaugo beveik dvigubai, dirba 7 Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių bendras darbo užmokesčio fondas siekia beveik 3 500 Eur į mėnesį, pasirašyta sutarčių dėl bendrovės paslaugų, gauta užsakymų, pagal kuriuos pajamos turėtų siekti 200 000 Eur, 2016 m. grynasis pelnas – 13 600 Eur, priskaičiuota beveik 2 500 Eur pelno mokesčio. Aplinkybė, kad darbo sutartis su pareiškėja buvo pasirašyta ir Sprendimas priimtas jai ir bendrovės akcininkams realiai nesant Lietuvoje nepagrindžia fakto, kad pareiškėja kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo neužsiėmė teisėta veikla Lietuvoje, darbo sutartis pasirašyta nuotoliniu būdu, toks dokumentų sudarymo būdas nėra draudžiamas. Pareiškėja pradės dirbti tik po leidimo laikinai gyventi gavimo, todėl darbo sutartimi nebuvo bandoma inicijuoti darbo santykių tarp pareiškėjos ir įmonės, pareiškėja aiškiai nurodė, kad Lietuvoje sutarties sudarymo metu nebuvo. Prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo metu bendrovėje dirbo 3 darbuotojai, šiuo metu bendrovėje dirba 7 darbuotojai. Visi darbuotojai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, su jais yra sudarytos ir visa apimtimi vykdomos darbo sutartys. Bendrovės vykdoma veikla (personalo nuoma) atitinka teisės aktų reikalavimus. Bendrovė yra įtraukta į Valstybinės darbo inspekcijos skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, kaip tai numato Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo 11 straipsnis. Bendrovės su darbuotojais sudarytas darbo sutartis, jų įdarbinimą vertino Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pagal Departamento prašymą ir pažeidimų nenustatė. Darbuotojai neprivalo lankytis bendrovės biure, neprivalo žinoti kitų bendrovės darbuotojų ar kitų panašių aplinkybių, nes nuolat dirba pas bendrovės klientus pagal bendrovės su klientais (darbo naudotojais) sudarytas paslaugų teikimo sutartis. Bendrovė visiškai atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepimu į skundą (II t., b. l. 1-9) su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėja 2016 m. lapkričio 24 d. tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – Migracijos valdyba) pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi skubos tvarka. Kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėja pateikė savo asmens tapatybę įrodančius dokumentus, UAB „Insoliacija“ sudarytas sutartis, kitus dokumentus. Nagrinėjant pareiškėjos dokumentus, Departamentui kilo pagrįstų abejonių dėl UAB „Insoliacija“ fiktyvumo bei pareiškėjos ketinimų vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje realumo, todėl Departamentas 2017 m. sausio 13 d. išsiuntė pareiškėjai kvietimą iki 2017 m. vasario 13 d. atvykti apklausai bei papildomų dokumentų pateikimui. Į Departamentą atvykus UAB ,,Insoliacija“ akcininkams bei juos apklausus, atsakovas nutarė neorganizuoti pareiškėjos apklausos, nes buvo surinkta pakankamai duomenų Sprendimui priimti bei įvertino pareiškėjos su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateiktą paaiškinimą. Departamentui pagrįstos abejonės dėl UAB „Insoliacija“ teisėtos veiklos kilo dėl bendrovės panašumų su kita įmone, kurioje teisėtos veiklos vykdymo pagrindu leidimus laikinai gyventi siekė gauti 9 užsieniečiai (3 akcininkai ir 6 valdybos nariai) – UAB „Ekofotonas“, nes bendrovės įsteigtos 5 dienų skirtumu, vienodas įstatinis kapitalas, registruotos tuo pačiu adresu (laikino veiklos vykdymo adresas taip pat tas pats), identiška valdymo organų struktūra, beveik vienodo dydžio nuosavas kapitalas, pinigai balanse ir pardavimo pajamos, nė viena bendrovė neturi ilgalaikio turto, deklaruojamas iš esmės tų pačių paslaugų teikimas (IT paslaugos ir personalo nuoma), UAB „Ekofotonas“ teikė (teikia ar teiks) paslaugas mažiausiai 5 toms pačioms įmonėms kaip ir bendrovė, t. y. UAB „SIDC LT“, UAB „Tarptautinis edukacijos centras“, UAB „CreditFirm“, UAB „Gustum“, Honkongo įmonei Dempshire Corporation Limited. Abejonių kėlė ir tai, kad Honkongo įmonė nusprendė bendradarbiauti su dviem Lietuvos Respublikoje registruotomis, ypač mažomis, bendrovėmis, kurios abi pagal sutartis teiks IT paslaugas, kad į abiejų bendrovių banko sąskaitas 2016 m. rugsėjo pabaigoje pervedė po daugiau nei 50 000 Eur iš Latvijos Respublikos banke esančios sąskaitos už dar nesuteiktas paslaugas. Google paieškos sistemoje nepavyko rasti Honkongo įmonės internetinės svetainės, informacijos apie šios įmonės veiklą. Tai, kad Honkongo įmonė atsidariusi sąskaitą Latvijoje, bet neturi ten filialo, atstovybės, nereiškia, kad ta įmonė realiai užsiima kokia nors veikla. Departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateikti dokumentai ir papildomai pateikti dokumentai savaime nepatvirtina ne mažiau kaip 6 pastaruosius mėnesius iki minėto užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo bendrovės veiklos realumo, dokumentais tik siekiama imituoti bendrovės vykdomą veiklą, t. y. bendrovės veikla ir finansinės atskaitomybės rezultatai iš esmės grindžiami besidubliuojančiomis paslaugomis, kurias toms pačioms įmonėms teikė ir UAB „Ekofotonas“, bei su Honkongo įmone sudaryta didelės apimties sutartimi, pagal kurią paslaugos dar net nebuvo suteiktos. Nėra duomenų, kas realiai teikė bendrovės paslaugas pagal pateiktas sutartis su UAB „SIDC LT“, UAB „Tarptautinis edukacijos centras“ ir UAB „CreditFirm“, kadangi iki 2016 m. rugpjūčio 23 d. bendrovėje, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenis, dirbo tik A. S., iki 2016 m. lapkričio mėnesio dirbęs ne visą darbo laiką (2016 m. rugpjūčio 23-26 d. buvo įdarbintos trys darbuotojos, tačiau jos buvo išnuomotos kitoms įmonėms). Aplinkybė, jog bendrovėje įdarbinti darbuotojai formaliai šioje įmonėje gauna darbo užmokestį, savaime nepatvirtina, kad UAB „Insoliacija“ atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Todėl Departamentas Sprendime pagrįstai konstatavo, kad UAB „Insoliacija“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, ir pareiškėjai leidimas laikinai gyventi negali būti išduotas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu. Pateiktos sutartys, sąskaitos faktūros savaime nepatvirtina realios įmonės veiklos vykdymo – turi būti vertinamas pateiktų dokumentų turinys ir kitos susijusios aplinkybės. UAB „Insoliacija“ yra trys akcininkai – sutuoktinių pora bei dar vienas asmuo, kurie taip pat pateikė prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi. Bendrovėje taip pat yra sudaryta valdyba iš 6 asmenų užsieniečių, kurie kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi, tačiau Departamentui nebuvo pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių, kad minėti asmenys, kaip teigia pareiškėja skunde, yra IT specialistai, todėl pareiškėjos skundo teiginiai šiuo aspektu yra deklaratyvūs ir neatitinkantys tikrovės, laikytina, kad pareiškėja neturi tinkamos kvalifikacijos ir patirties užsiimti šia veikla. Departamentas surinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja, siekdama gauti leidimą laikinai gyventi, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis: pateiktas 2016 m. spalio 4 d. Vilniuje priimtas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, priimtas trijų UAB „Insoliacija“ akcininkų, kurie tuo metu Vilniuje nesilankė. Su bendrovės akcininkais ir valdybos nariais Vilniuje buvo sudarytos darbo sutartys tuo metu, kai jų nebuvo Lietuvos Respublikoje. Migracijos valdyba 2017 m. sausio 25 d. nuvyko adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini), patikrinti, ar bendrovė vykdo veiklą. Buvo rastos patalpos, ant kurių durų yra lentelė su pavadinimu „Insoliacija“, tačiau patalpų nepavyko apžiūrėti, kadangi biure nieko nebuvo. Pateiktose bendrovės darbuotojų, Lietuvos Respublikos piliečių, kurie yra nuomojami kitoms įmonėms, darbo sutartyse nėra nuostatos dėl darbuotojų laikinojo įdarbinimo (nuomos). UAB „Gustum“ išnuomotos darbuotojos UAB „Insoliacija“ jokių funkcijų nevykdo, o realiai darbą atlieka kitoje bendrovėje; pagal pateiktus dokumentus UAB „Gustum“ padengia visas su išnuomoto darbuotojo išlaikymu susijusias išlaidas, kurias perveda iš savo lėšų pareiškėjos įmonei, kuri iš gautų pagal sutartį lėšų ir išmoka savo darbuotojams atlyginimą. Todėl Departamento vertinimu, tokia situacija, kai bendrovėje įdarbinti darbuotojai iš tikrųjų dirba ir funkcijas atlieka kitoje įmonėje, neatitinka įstatymų leidėjo tikslų ir negali būti pripažinta tinkamu Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų aiškinimu, darbuotojai turi būti įdarbinti ir dirbti pačioje įmonėje, o ne būti komandiruojami. Įmonė gali verstis personalo nuoma, tačiau išskyrus papildomus nuomojamus darbuotojus, įmonėje, siekiant atitikti tuo metu galiojusios Įstatymo redakcijos reikalavimus, turi dirbti ne mažiau trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat gyvenančių užsieniečių, kurių pagrindinis darbas ir funkcijų atlikimas yra bendrovėje, kuri juos įdarbino, o ne bendrovėje, kuriai jie buvo išnuomoti. Nurodytų aplinkybių visuma leido daryti pagrįstą išvadą, kad egzistuoja ne vienas Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Aprašas) 100 punkte įtvirtintas veiksnys, dėl kurio gali atsirasti pagrindas manyti, kad bendrovė yra fiktyvi: pateikti bendrovės steigimo dokumentuose nurodytos vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentai neįrodo, kad ši bendrovė realiai vykdo veiklą (Aprašo 100.4 punktas), bendrovė neturi tinkamų (pritaikytų) patalpų, kurios reikalingos pateiktuose bendrovės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti (Aprašo 100.6 punktas), yra kitų požymių, kad bendrovė yra fiktyvi (Aprašo 100.12 punktas). Įvertinus pareiškėjos nesąžiningumą, piktnaudžiavimą leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra, Departamentas Sprendime pagrįstai konstatavo, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė. Aplinkybė, kad pareiškėja yra UAB „Insoliacija“ akcininke, nepaneigia pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmės – surinktų duomenų visuma patvirtina, kad pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o abejonės dėl pareiškėjos atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo yra pagrįstos.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė skundo reikalavimus palaikė, prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad bendrovėje dirbo vadovas, kiti darbuotojai buvo nuomojami. Pareiškėja turi reikiamą kvalifikaciją veiklai bendrovėje vykdyti, yra dirbusi IT teisės konsultante. Prašyme nurodė, kad turi teisinį išsilavinimą, teikia IT teisines konsultacijas. Bendrovės teikiamos paslaugos susideda iš dviejų grupių – IT paslaugos, jas planuoja teikti pareiškėja, su kuria sudaryta darbo sutartis, įsigaliosianti po leidimo laikinai gyventi gavimo, ir personalo nuoma, už kurią atsakingas bendrovės vadovas. Su Honkongo įmone sutartis kol kas nevykdoma, nes tokio pobūdžio paslaugas numato teikti pareiškėja įsigaliojus darbo sutarčiai. Atsakovo atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, kad įdarbinti darbuotojai iš tikrųjų neketino dirbti bendrovėje, savęs su ja nesiejo. Toks įdarbinimo būdas neatitinka Įstatymo reikalavimų, bendrovė tik formaliai perveda darbo užmokestį. Apklausa atlikta pagal nustatytus klausimynus. Siekiant operatyvumo, apie apklausos atlikimą pareiškėja informuota telefonu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

byloje kyla ginčas dėl Departamento 2017 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-316 ,,Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos pilietei E. S.“.

Pareiškėja 2016 m. lapkričio 24 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (II t., b. l. 35-44). Prašyme nurodė, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, prašymą grindė tuo, kad ji yra Lietuvoje įregistruotos UAB ,,Insoliacija“ valdybos narė, pateikė savo paso kopiją, Juridinių asmenų registro išrašą su duomenimis apie UAB ,,Insoliacija“, UAB ,,Insoliacija“ įstatų kopiją, bendrovės banko sąskaitos išrašą, sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius, sutartis dėl paslaugų teikimo, kitus dokumentus (II t., b. l. 45-119)

Departamentas kreipėsi į Migracijos valdybą dėl UAB ,,Insoliacija“ veiklos patikrinimo. Migracijos valdyba atliko patikrinimą ir 2017 m. vasario 17 d. raštu Nr. 10-S-30962(1.46-10-27) pateikė Departamentui patikrinimo metu surinktus duomenis ir dokumentus (b. l. 124-133).

Departamentas 2017 m. kovo 23 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, atsisakė išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi (II t., b. l. 135-143).

Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d., numatė, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis: 1) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo; 2) yra šios dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.

Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra sąlygos, nustatytos Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, kurios, be kitų, yra: duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Sisteminis aptartų teisės aktų nuostatų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar panaikintas jau išduotas leidimas laikinai gyventi. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tik Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad atsakovo išvada, jog pareiškėja, teikdama prašymą gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, pagrįsta.

Pareiškėja, teikdama prašymą, nurodė, kad yra UAB ,,Insoliacija“ valdybos narė, pateikė 2016 m. spalio 11 d. sudarytą darbo sutartį, pagal kurią ji UAB ,,Insoliacija“ priimama dirbti IT teisės specialiste, pradeda dirbti pagal darbo sutartį nuo leidimo laikinai gyventi gavimo dienos (II t., b. l. 196-205). Iš byloje esančio pareiškėjos Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimų sąrašo (II t., b. l. 121-122) matyti, kad minėtos darbo sutarties sudarymo metu pareiškėjos Lietuvos Respublikos teritorijoje nebuvo, nors sutartyje nurodyta jos sudarymo vieta – Vilnius.

Pareiškėjos pateiktame įmonės veiklos aprašyme nurodyta, kad UAB ,,Insoliacija“ užsiima informacinių technologijų, aukštos kvalifikacijos specialistų paieška, techninio personalo nuoma (II t., b. l. 54-57), pateikė bendrovės sudarytas sutartis dėl IT paslaugų teikimo su kitomis bendrovėmis, pvz., 2016 m. spalio 27 d. sutartį su UAB T3M-16 dėl konsultacijų IT klausimais, serverių priežiūros, sistemų administravimo ir saugumo užtikrinimo (pagal poreikį) (II t., b. l. 167-168). Iš UAB ,,Insoliacija“ banko sąskaitos išrašo (II t., b. l. 65) matyti, kad minėtas klientas pervedė UAB ,,Insoliacija“ 4 800 Eur pagal sutartį. Iš VSDFV 2016 m. lapkričio 24 d. duomenų apie UAB ,,Insoliacija“ dirbusius asmenis (II t., b. l. 214) matyti, kad įmonėje buvo 4 darbuotojai: direktorius A. S., kuris, kaip pats patvirtino papildomame paaiškinime apie bendrovės veiklą (II t., b. l. 230-231), užsiima įmonės administravimu, buhalterine apskaita, darbų sauga, sutarčių pasirašymu ir kitais administraciniais reikalais, Ž. B. (nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d.) – pakuotoja, N. Š. (nuo 2016 m. rugpjūčio 26 d.) – vairuotoja, A. G. (nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d.) – konditerė (II t., b. l. 186-195), kurios pagal bendrovės sudarytas sutartis dėl personalo nuomos darbines funkcijas vykdė kitose įmonėse. Departamentas iš bendrovės akcininkų V. K., I. K. ir S. R. apklausų nustatė, kad, jų teigimu, už IT paslaugų teikimą buvo atsakinga ankstesnė bendrovės akcininkė S. P., kuri taip pat A. S. sutuoktinė, bet ji nei bendrovėje, nei Lietuvos Respublikoje niekuomet nedirbo. Todėl nėra aišku, kas iki pareiškėjos prašymo leidimo laikinai gyventi padavimo UAB ,,Insoliacija“ teikė IT paslaugas, kadangi bendrovėje dirbančių žmonių, dirbusių IT srityje, nebuvo, pati pareiškėja pagal darbo sutartį, pagal kurią ji nebuvo pradėjusi dirbti, turėjo dirbti IT teisės specialiste.

Teismo vertinimu, pagrįstų abejonių dėl įmonės veiklos realumo IT paslaugų srityje Departamentui sukėlė ir UAB ,,Insoliacija“ 2016 m. rugpjūčio 23 d. sutarties su Honkongo bendrove Dempshire Corporation Limited (II t., b. l. 149-151) sudarymas ir vykdymo aplinkybės. Departamentas nustatė, kad minėta Honkongo bendrovė tokio pat pobūdžio sutartį sudarė su kita bendrove – UAB ,,Ekofotonas“, kurios dalyviai užsieniečiai taip pat pateikė prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi, bendrovei už dar neatliktas paslaugas buvo pervesta 53 470 Eur suma iš sąskaitos, esančios Latvijos Respublikoje (II t., b. l. 63). Departamentas, naudodamasis interneto paieškos sistemomis, nerado jokių duomenų apie minėtos Honkongo bendrovės veiklą. Departamento abejonių pagrįstumą dėl sutarties su minėta Honkongo bendrove tikrumo patvirtina ir atsakovo į bylą pateiktas Departamento tarnautojų susirašinėjimas su Honkongo bendrovės Dempshire Corporation Limited atstovais elektroniniu paštu dėl UAB ,,Insoliacija“ veiklos ir sutarties vykdymo bei Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tarnautojo atsakymas, kad elektroninio pašto adreso, iš kurio buvo siųsti elektroniniai laiškai prisistatant Honkongo bendrovės Dempshire Corporation Limited atstovu, domeno vardas registruotas Australijoje, o WEB svetainė šiam adresui patalpinta Rusijoje, įmonėje, kuri yra Maskvoje (III t., b. l. 29-41).

Departamentas, be kita ko, nustatė UAB ,,Insoliacija“ ir UAB ,,Ekofotonas“ veiklos panašumus: bendrovės įsteigtos 5 dienų skirtumu, vienodas įstatinis kapitalas, registruotos tuo pačiu adresu, identiška valdymo organų struktūra, beveik vienodo dydžio nuosavas kapitalas, pinigai balanse ir pardavimo pajamos, nė viena bendrovė neturi ilgalaikio turto, deklaruojamas iš esmės tų pačių paslaugų teikimas, UAB ,,Ekofotonas“ teikė, teikia ar teiks paslaugas mažiausiai 5 toms pačioms įmonėms kaip ir UAB ,,Insoliacija“. Departamentas yra gavęs UAB ,,Ekofotonas“ direktoriaus, 3 akcininkų ir 6 valdybos narių prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi. Departamentui buvo pateikta 2016 m. lapkričio 2 d. sutartis su UAB ,,GCERT BALTIC“ dėl biuro patalpų subnuomos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau tai laikinas bendrovės veiklos vykdymo adresas, kuriame įrengta tik viena darbo vieta. Tuo tarpu pagal pareiškėjos pateiktą 2016 m. rugsėjo 21 d. su UAB ,,Renegus“ sutartį dėl biuro patalpų nuomos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (II t., b. l. 152-155), išnuomotose patalpose bendrovė veiklos nevykdo, patalpų remontas pagal minėtą sutartį turėjo būti atliktas iki 2017 m. sausio 31 d., tačiau neatliktas iki Sprendimo priėmimo (2017 m. kovo 23 d.). Bendrovė nuo 2015 m. gruodžio 9 d. iki 2016 m. rugsėjo 21 d. buvo registruota adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o šiuo adresu, pagal pareiškėjos pateiktą su skundu laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą (I t., b. l. 77-80) buvo registruotos iš viso penkios laikinojo įdarbinimo bendrovės. Iš minėto sąrašo taip pat matyti, kad laikinojo įdarbinimo paslaugas teikia ir UAB ,,Ekofotonas“ adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame turėtų būti vykdoma UAB ,,Insoliacija“ veikla pagal anksčiau minėtą patalpų nuomos sutartį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, visų šių aplinkybių visuma sudaro pagrįstą pagrindą abejoti, ar įmonė iš tiesų užsiima pareiškėjos deklaruota IT paslaugų teikimo veikla. Nors pareiškėja pateikė įmonės išrašytų sąskaitų-faktūrų, kasos pajamų orderių kopijas, kurios turėtų patvirtinti paslaugų teikimą, teismui pateikė 2017 m. kovo 20 d. antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (I t., b. l. 81-86), šie dokumentai nepaneigia prieštaringų faktų apie įmonės veiklą ir pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos atsakovui teiktos informacijos tikrumo bei realios bendrovės veiklos vykdymo pareiškėjos deklaruotose srityse pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.

Teismo vertinimu, Departamentas pagrįstai nustatė, kad bendrovė Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų neatitiko tuo aspektu, kad bendrovėje visą darbo laiką realiai nedirbo ne mažiau kaip trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Nors pagal VSDFV informacinės sistemos 2016 m. lapkričio 24 d. duomenis matyti, kad UAB ,,Insoliacija“ buvo 4 darbuotojai (II t., b. l. 214), tačiau tiesiogiai susijusia su bendrovės deklaruota ir steigimo dokumentuose nurodyta užsiėmė tik vienas jų – direktorius A. S., buvęs atsakingas už įmonės administravimą, buhalterinę apskaita, darbų saugą, sutarčių pasirašymą ir kitus administracinius reikalus (II t., b. l. 230-231). Tuo tarpu kiti darbuotojai: Ž. B. – pakuotoja, N. Š. – vairuotoja, A. G. – konditerė (II t., b. l. 186-195), realios veiklos, susijusios su bendrovės steigimo dokumentuose numatytų veiklos rūšių vykdymu neatliko, jos pagal bendrovės sudarytas sutartis dėl personalo nuomos darbines funkcijas vykdė kitose įmonėse (pvz., UAB ,,Gustum“). Teismo vertinimu, Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata dėl reikalavimo įmonėje įsteigti ne mažiau kaip tris darbo vietas, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, pirmiausia sietina su įstatymo leidėjo siekiu sugriežtinti fiktyvių įmonių, narystės kuriose pagrindu prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi teikiantys užsieniečiai tik formaliai siekia atitikti Įstatymo reikalavimus, kontrolę. Teismas pripažįsta, kad UAB ,,Insoliacija“ turi teisę užsiimti laikinojo įdarbinimo įmonės veikla, sudaryti sutartis dėl personalo nuomos, tačiau bendrovės atitikimo Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams prasme, be laikinai įdarbintų asmenų, kurie darbines funkcijas vykdo kitose bendrovėse pagal laikinojo įdarbinimo įmonės su jomis sudarytas sutartis, bendrovėje turėtų būti įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos būtent bendrovės steigimo dokumentuose nustatytai veiklai vykdyti, pvz., nagrinėjamu atveju – IT paslaugoms teikti ar personalo nuomos, žmogiškųjų išteklių paieškos paslaugoms teikti. Pažymėtina, kad pagal Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo 9 straipsnį įdarbinimo įmonės draudžia laikinuosius darbuotojus valstybiniu socialiniu draudimu Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, todėl minėtos darbuotojos ir buvo įtrauktos į VSDFV informacinės sistemos duomenų bazę kaip UAB ,,Insoliacija“ darbuotojos, tačiau nagrinėjamu atveju tai nesudaro pagrindo teigti, kad įmonė šiuo aspektu atitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, nors Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo misterijos ir nenustatė esminių Darbo kodekso pažeidimų UAB ,,Insoliacija“ veikloje.

Pagal Aprašo 100 punktą, jeigu leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas užsieniečiui Įstatymo 45 straipsnyje nustatytais pagrindais, tai įgaliotas Migracijos departamento ar migracijos tarnybos valstybės tarnautojas turi įvertinti, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra šis užsienietis, yra fiktyvi. Veiksniai, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad įmonė yra fiktyvi, yra: pateikti įmonės steigimo dokumentuose nurodytos vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentai neįrodo, kad ši įmonė realiai vykdo veiklą (pavyzdžiui, įmonė už suteiktas paslaugas negauna pajamų, nevykdo jokių finansinių operacijų) (Aprašo 100.4 punktas); įmonė neturi tinkamų (pritaikytų) patalpų, kurios reikalingos pateiktuose įmonės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti (pavyzdžiui, neįrengtos darbo vietos, patalpos nepritaikytos prekių laikymui, nesudaryta patalpų nuomos sutartis) (Aprašo 100.6 punktas); yra kitų požymių, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi (Aprašo 100.12 punktas). Nagrinėjamu atveju aukščiau minėtų aplinkybių visuma patvirtina, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad bendrovė, kurios dalyvė yra pareiškėja, fiktyvi.

Nustačius Aprašo 100 punkte veiksnių ir įtarus, kad įmonė buvo įsteigta ar įsigyta nesiekiant vykdyti šios įmonės steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, o siekiant užsieniečiui, kuris yra šios įmonės dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, gauti leidimą laikinai gyventi, Departamento įgaliotas tarnautojas patikrinimo metu būtiną informaciją gali gauti apklausęs užsienietį, kuris yra įmonės dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, raštu (101.1 punktas). Užsienietis, kuris yra įmonės dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, iškviečiamas ir apklausiamas raštu – užpildo Departamento ar migracijos tarnybos parengtą apklausos lapą. Gali būti apklausiami ir įmonės steigėjas (-ai), verslo ir (ar) paslaugų partneriai Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio, kuris yra įmonės dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, atsisakymas būti apklaustam asmeniškai yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė yra fiktyvi. Remiantis minėtomis Aprašo nuostatomis, teismų praktika (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartis byloje Nr. A-3281-822/2015), užsieniečių apklausa pripažįstama kaip vienas pagrindinių būdų, metodų, leidžiančių įsitikinti užsieniečių tikslų realumu, taip pat padedančių nustatyti nelegalios migracijos grėsmę.

Kaip minėta, pareiškėja, teikdama prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, yra UAB ,,Insoliacija“ valdybos narė, pateikė darbo sutartį, iš kurios matyti, kad po leidimo laikinai gyventi gavimo ketino dirbti bendrovėje IT teisės specialiste po 8 val. per dieną, 5 dienas per savaitę (II t., b. l. 196-205). Pareiškėja į apklausą neatvyko, prašė ją apklausti konsulinėje įstaigoje, tačiau Departamentas priėmė sprendimą apklausti UAB ,,Insoliacija“ akcininkus. 2017 m. vasario 9 d. apklausos metu bendrovės akcininkai V. K., I. K. ir S. R. nurodė, kad už bendrovės IT paslaugų teikimą buvo atsakinga ankstesnė bendrovės akcininkė S. P., kuri niekada nedirbo nei bendrovėje, nei Lietuvos Respublikoje. Akcininkai negalėjo įvardinti nei bendrovės nuosavo kapitalo, nei išsamiai ir aiškiai aprašyti valdybos narių funkcijų. Departamentas nustatė, kad nė vienas iš akcininkų ir valdybos narių neturi IT srities išsilavinimo, nors teigia atvykstantys teikti IT paslaugų, pareiškėja nepateikė šias aplinkybes paneigiančių įrodymų. Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis apie bendrovę, pripažįsta, kad bendrovė nėra didelė, pagal pateiktus dokumentus, jos veikla susideda iš esmės iš dviejų sričių: IT paslaugų teikimo, personalo paieškos ir nuomos, tačiau bendrovės valdymo schema yra pakankamai sudėtinga – be akcininkų, direktoriaus, yra net 6 valdybos nariai. Taigi, teismas vertina, kad pareiškėjos prašyme ir bendrovės akcininkų apklausų metu pateikti duomenys yra prieštaringi, bendrovės akcininkai ir valdybos nariai, įskaitant pareiškėją, nėra įsitraukę į įmonės veiklą ir valdymą. Dėl nurodytų duomenų visumos teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas Sprendimu teisingai nustatė, kad pareiškėja siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, o ne gyventi ir vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka jos deklaruojamų tikslų, t. y. neatitinka tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos).

Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 ,,Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“ nustato, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, kai pareiškėja neužsiėmė ir neketino užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjos tikslo bei sąlygų, sąžiningo jos siekio dirbti UAB „Insoliacija“. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja neturi ilgalaikių socialinių, ekonominių ar kitų ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Pripažintina, kad pareiškėja UAB ,,Insoliacija“ valdybos nare tapo formaliai, Departamentui pateikė dokumentus, formaliai atitinkančius Įstatymo reikalavimus, todėl yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjos atžvilgiu atsakovas pagrįstai taikė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir šiuo pagrindu pagrįstai atsisakė jai išduoti leidimą laikinai gyventi.

Kadangi UAB ,,Insoliacija“ neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nevykdė steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, Departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu (užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu).

Teismas konstatuoja, kad skundžiamas Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjos E. S. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Marius BajorasEgidija PuzinskaitėRasa Ragulskytė-Markovienė