- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-01
- Bylos Nr.
- Ik-874-414/2011
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- L. Ž., A. Ž.
- Atsakovas
- Prienų rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjai L. Ž., nedalyvaujant A. Ž., dalyvaujant Prienų rajono savivaldybės administracijos atstovei Vytautei Draugelytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. Ž. ir A. Ž. patikslintą skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. Ž. prašė priteisti iš Prienų rajono savivaldybės administracijos abiem pareiškėjams po 6000lt. moralinės žalos atlyginimo. Ji paaiškino, kad vadovaujantis Prienų rajono savivaldybės Urbanistikos ir architektūros tarnybos 2006-08-03 išduotu statybos leidimu Nr.L-66, (duomenys neskelbtini), šalia jų gyvenamojo namo buvo nutiesta požeminė elektros kabelinė linija. Kabelinės linijos statybos projektą pagal bendrovės VST 2006-01-03 parengtas technines sąlygas parengė uždaroji akcinė bendrovė „Elektros darbai", parengtas projektas 2006-05-18 buvo apsvarstytas Prienų rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos posėdyje. Savivaldybės nuolatinės statybos komisija rekomendavo statybos leidimą išduoti (2006-05-18 protokolas Nr. KP-67). Pažymėjo, kad 2006-05-18 protokolą suderino AB“VST“ Prienų skyriaus inžinierius G. M., nors tokių įgalinimų jis neturėjo, nebuvo sumokėta 100lt. įmoka už statybos leidimą, todėl statybos leidimas Nr. L-66 išduotas nepagrįstai, neteisėta pati statyba ir 2006-11-29 elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktas-pažyma Nr. 6808 Šio energetinio inžinierinio statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą pasirašė taip pat įgalinimų neturintis R. K.. L. Ž. taip pat pažymėjo, kad Prienų rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisija, patikrinusi statytojo pateiktą projekto „Vandentiekio ir buitinio nuotakyno plėtra Jiezno mieste ir Strazdiškių kaime, Prienų rajono savivaldybėje" techninį projektą, 2010 m. birželio 16 d. protokolu Nr. KP-96 nusprendė išduoti statybos leidimą statiniams: vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklams Jiezno mieste ir nuotekų šalinimo tinklams Strazdiškių kaime, Prienų rajono savivaldybėje. Tačiau statytojas nesumokėjo 100lt. įmokos už statybos leidimą, nebuvo atlikta projekto ekspertizė, vandentiekio ir kanalizacijos linija turėjo eiti gatvės viduriu, visuomenės sveikatos centras turėjo nustatyti didesnę apsaugos zoną, statybos leidimui turėjo pritarti neįgaliųjų organizacija, todėl 2010-06-16 statybos leidimas Nr. L-96 buvo išduotas nepagrįstai. Pabrėžė, kad išduodant statybos leidimą Nr. L-96 turėjo būti atsižvelgta į tai, jog už kelio važiuojamosios dalies jau yra patiestas 10 kV požeminis kabelis PVC vamzdyje, statybos metu kabelis buvo gniuždomas, galėjo būti pažeista jo izoliacija prie geležinių vartų pareiškėjų namų valdoje. Pareiškėja nurodė, kad dėl tokių neteisėtų veiksmų išduodant statybos leidimus Nr. L-66 ir L-96 pareiškėjai negali naudotis vandeniu, yra nesaugūs, sutrikdyta jų sveikata.
Atsakovo atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Ji paaiškino, kad Prienų rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisija, patikrinusi statytojo pateiktą projekto „Vandentiekio ir buitinio nuotakyno plėtra Jiezno mieste ir Strazdiškių kaime, Prienų rajono savivaldybėje" techninį projektą, 2010 m. birželio 16 d. protokolu Nr. KP-96 nusprendė išduoti statybos leidimą statiniams: vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklams Jiezno mieste ir nuotekų šalinimo tinklams Strazdiškių kaime, Prienų rajono savivaldybėje. Visų institucijų, dalyvavusių šioje komisijoje, t. y., Prienų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus, Statybos ir ekonominės plėtros skyriaus, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus, Kauno visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno VSC Prienų skyriaus, AB „VST" Kauno regiono, AB „VST" Kauno regiono Prienų skyriaus, UAB „Prienų vandenys", AB „TEO LT", VĮ „Kauno regiono keliai", Jiezno seniūnijos atstovai pritarė minėto statinio statybai. Prienų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2010 m. birželio 16 d. minėtam statiniui išdavė Statybos leidimą Nr. L-96, galiojantį iki 2020-06-16. Pažymėjo, kad 2009 m. sausio 8 d. UAB „Statybos ekspertizė" projekto bendrosios ekspertizės akte Nr. 01-09/67 yra nurodyta, jog techninis projektas atitinka privalomuosius dokumentus ir statybos techninius reglamentus. Taip pat yra patvirtintas 2008 m. gruodžio 18 d. Projektavimo sąlygų sąvadas Nr. S1-209, kuriame yra nurodytos visos reikalingos atitinkamų institucijų pateiktos techninės sąlygos. Vandentiekio ir buitinio nuotakyno plėtros Jiezno mieste ir Strazdiškių kaime, Prienų rajono savivaldybėje darbai yra atliekami pagal parengtą statinio projektą ir išduotą statybos leidimą. Statybos darbai yra atliekami, teisėtai, laikantis visų saugos reikalavimų ir remiantis minėtais dokumentais, kurie priimti, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų. Vandentiekio ir buitinio nuotakyno plėtros Jiezno mieste ir Strazdiškių kaime, Prienų rajono savivaldybėje darbai yra vykdomi pagal 2010 m. birželio 16 d. išduotą statybos leidimą Nr. L-96, kuris yra galiojantis ir nenuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pareiškėjai nepagrindžia savo reikalavimų ir neįrodo, kad Prienų rajono savivaldybės administracijos veiksmai yra neteisėti ir jie sukėlė žalą pareiškėjams. Be to, pareiškėjai nepateikia įrodymų, patvirtinančių patirtos neturtinės žalos fakto.
Skundas netenkintinas.
CK 6.271 straipsnis, kaip specialioji norma bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu, reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.271 straipsnio 2 dalį terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą, taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis (CK 6.271 str. 2 d.).
Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6. 249 str.). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Vadinasi, viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2004; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A442-330/2008).
CK 6.246 straipsnis įtvirtina bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų – sampratą: civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Veiksmų neteisėtumas siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai ir t. t., išskyrus teismų nuosprendžius, sprendimus bei nutartis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sampratą, yra pažymėjęs, kad neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant administracinės teisės subjekto veiklos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiamos tam tikros veikos pasekmės savaime negali būti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1642/2005).
Teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovo neteisėtus veiksmus pareiškėjai sieja su jų manymu neteisėtai išduotu statybos leidimu Nr. L-66, kuriuo 2006-08-03 leista 10/0,4 kV kabelinės linijos statyba (duomenys neskelbtini) (bl. 11, 2t.) ir statybos leidimu Nr. L-96, kuriuo 2010-06-16 leista vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų plėtra Jiezno mieste ir Strazdiškių kaime, Prienų rajono savivaldybėje (bl. 117-121, 1t.).
Tačiau ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog teismas palieka skundą nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties administracinio ginčo. LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai A. Ž. ir L. Ž. jau anksčiau yra užvedę administracinę bylą Nr. I-1045-480-2011 atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš Prienų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos tarnybos išduoto statybos leidimo Nr. L-66. Tokiu būdu, būtų pagrindas skundą palikti nenagrinėtą, tačiau, kaip jau buvo minėta, pareiškėjai žalą kildina ir iš statybos leidimo Nr. L-96, kuriuo 2010-06-16 leista vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų plėtra Jiezno mieste ir Strazdiškių kaime, Prienų rajono savivaldybėje, todėl teismas šioje byloje pasisakys tik dėl stybos leidimo Nr. L-96.
Byloje nustatyta, kad Prienų rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisija, patikrinusi statytojo pateiktą projekto „Vandentiekio ir buitinio nuotakyno plėtra Jiezno mieste ir Strazdiškių kaime, Prienų rajono savivaldybėje" techninį projektą, 2010 m. birželio 16 d. protokolu Nr. KP-96 nusprendė išduoti statybos leidimą statiniams: vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklams Jiezno mieste ir nuotekų šalinimo tinklams Strazdiškių kaime, Prienų rajono savivaldybėje (bl. 11-113, 2t.). Visų institucijų, dalyvavusių šioje komisijoje, t. y., Prienų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus, Statybos ir ekonominės plėtros skyriaus, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus, Kauno visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno VSC Prienų skyriaus, AB „VST" Kauno regiono, AB „VST" Kauno regiono Prienų skyriaus, UAB „Prienų vandenys", AB „TEO LT", VĮ „Kauno regiono keliai", Jiezno seniūnijos atstovai pritarė minėto statinio statybai. Prienų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2010 m. birželio 16 d. minėtam statiniui išdavė Statybos leidimą Nr. L-96, galiojantį iki 2020-06-16. Pažymėtina, kad 2009 m. sausio 8 d. UAB „Statybos ekspertizė" projekto bendrosios ekspertizės akte Nr. 01-09/67 yra nurodyta, jog techninis projektas atitinka privalomuosius dokumentus ir statybos techninius reglamentus (bl. 36-38, 1t.). Taip pat yra patvirtintas 2008 m. gruodžio 18 d. Projektavimo sąlygų sąvadas Nr. S1-209, kuriame yra nurodytos visos reikalingos atitinkamų institucijų pateiktos techninės sąlygos (bl. 122-139, 1t.).
Kaip jau buvo paminėta, civilinei atsakomybei atsirasti yra būtini neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.). Pareiškėjai atsakovo neteisėtus veiksmus sieja su tuo, kad statytojas nesumokėjo 100lt. įmokos už statybos leidimą, nebuvo atlikta projekto ekspertizė, vandentiekio ir kanalizacijos linija turėjo eiti gatvės viduriu, visuomenės sveikatos centras turėjo nustatyti didesnę apsaugos zoną, statybos leidimui turėjo pritarti neįgaliųjų organizacija, todėl 2010-06-16 statybos leidimas Nr. L-96 buvo išduotas nepagrįstai. Pabrėžė, kad išduodant statybos leidimą Nr. L-96 turėjo būti atsižvelgta į tai, jog už kelio važiuojamosios dalies jau yra patiestas 10 kV požeminis kabelis PVC vamzdyje, statybos metu kabelis buvo gniuždomas, galėjo būti pažeista jo izoliacija prie geležinių vartų pareiškėjų namų valdoje.
Iš LITEKO duomenų matyti, jog Kauno apygardos administracinis teismas savo 2011-06-06 nutartimi byloje Nr.I-874-414-2100, 2011-09-07 nutartimi byloje Nr. I-1078-422-2011, 2011-09-07 nutartimi byloje Nr. I-1163-423-2011 pareiškėjų skundą dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos 2010-06-16 statybos leidimo Nr. L-96 panaikinimo laikė nepaduotu dėl skundo trūkumų nepašalinimo. Todėl konstatuotina, kad ABTĮ taikymo požiūriu pareiškėjų nurodytas Statybos leidimas negali būti laikomas neteisėtu. Tačiau teismas taip pat pažymi, kad valdžios institucijų akto neteisėtumas deliktinės atsakomybės, t.y. CK 6.271 straipsnio, taikymo prasme nėra tapatus su administracinio akto (sprendimo) neteisėtumu, numatytu ABTĮ. Tai matyti iš skirtingų akto (administracinio sprendimo) apibūdinimų, pateiktų atitinkamai CK 6.271 straipsnio 4 dalyje ir ABTĮ 89 straipsnio 1 dalyje. Be to, pats valstybės deliktinės atsakomybės institutas ir teismo vaidmuo jį taikant (ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p.) Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu suponuoja teismo pareigą (priedermę) objektyviai ir visapusiškai nustatytai visas, valstybės žalos atlyginimui būtinas aplinkybes, tarp jų ir valdžios institucijų veiksmų (aktų) neteisėtumą. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad (kalbant apie nagrinėjamos bylos situaciją) aplinkybė, jog pareiškėjai dėl netinkamai pasirinkto elgesio modelio nepasinaudojo galimybe ABTĮ nustatyta tvarka apskųsti nurodytą Statybos leidimą, savaime negali būti pripažinta pakankamu pagrindu pripažinti juos teisėtais aktais CK 6.271 str. taikymo prasme (pvz.: 2010 m. gruodžio 28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A143-1591/2010).
Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ABTĮ 57 str.). Pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, teismas vertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, tai pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Kaip matyti iš statybos leidimo Nr. L-96, vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų Jiezno mieste ir nuotekų šalinimo tinklų Strazdiškių kaime, Prienų rajono savivaldybėje statytojas ir užsakovas yra Prienų rajono savivaldybės administracija. Prienų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. T3-74 nuspręsta atleisti Prienų rajono savivaldybę nuo valstybės rinkliavos mokesčio už leidimų statybai išdavimą, kai statytojas ar užsakovas yra pati Savivaldybė (bl. 47-48, 2t.), todėl nepagrįsta pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kad statytojas nesumokėjo 100lt. įmokos už statybos leidimą. Taip pat nepagrįsta aplinkybė, kad nebuvo atlikta projekto ekspertizė, nes tokia ekspertizė buvo atlikta ir pateikta išvada, jog techninis projektas atitinka privalomuosius dokumentus ir statybos techninius reglamentus ir rekomenduojamas tvirtinti (bl. 36). Tokia ekspertizės išvada taip pat patvirtina, kad vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Jiezno mieste, tačiau ne Vilniaus gatvės viduriu, bet Vilniaus gatvės pusėje su porine namų numeracija (bl. 37-39, 153, 1t.), atitinka privalomuosius dokumentus ir statybos techninius reglamentus.
Kauno visuomenės sveikatos centro statinio projektavimo dokumentų vertinimo 2010-06-10 vertinimo pažymoje Nr. 67-831(15) nurodyta, kad projektuojamiems vandentiekio ir nuotekų tinklams nustatytos apsaugos zonos, kurių ribos atžymėtos brėžiniuose (po 5 m į abi puses nuo vamzdžio ašies). Pateikti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų brėžiniai atitinka reglamentuojamus reikalavimus. Pažymoje pateikta vertinimo išvada, jog techninis projektas atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus (bl. 115-116, 1t.). Teismas su tokia vertinimo išvada sutinka, nes Specialių žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, 196 punkte nurodyta, jog prie vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių priskiriami: vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos vamzdynai, kaupimo rezervuarai, sklendžių kameros, persiurbimo stotys, išleistuvai, vandentiekio bokštai, slėginiai rezervuarai, lietaus ir fekalinės kanalizacijos valymo įrenginiai, o 197 punkte nurodyta, jog vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona yra žemės juosta, kurios plotis po 5 metrus nuo vamzdynų ašies. Magistralinių vamzdynų, kurių skersmuo yra 400 milimetrų ir didesnis, apsaugos zona yra žemės juosta, kurios plotis po 10 metrų nuo vamzdynų ašies sausame grunte, o drėgname grunte – ne mažiau kaip po 25 metrus. Vandens rezervuarų, skaidrintuvų, kaupiklių apsaugos zonos plotis po 30 metrų, o vandentiekio bokštų ir kitų įrenginių – ne mažiau kaip po 15 metrų nuo išorinių sienelių.
Atsižvelgiant į tai, kad projektuojamos vandentiekio linijos skersmuo yra 110 milimetrų, o projektuojamos buitinių nuotekų linijos skersmuo yra 200 milimetrų (bl. 124-125, 1t.), darytina išvada, jog pagrįstai apsaugos zona buvo nustatyta po 5 metrus nuo vamzdynų ašies, nes akivaizdu, kad Vilniaus gatvė negali būti priskirta prie drėgno grunto teritorijos.
Pareiškėja teismo posėdžio metu taip pat teigė, jog statybos leidimo išdavimui turėjo pritarti neįgaliųjų organizacija, išduodant statybos leidimą Nr. L-96 turėjo būti atsižvelgta į tai, jog už kelio važiuojamosios dalies jau yra patiestas 10 kV požeminis kabelis PVC vamzdyje, statybos metu kabelis buvo gniuždomas, galėjo būti pažeista jo izoliacija prie geležinių vartų pareiškėjų namų valdoje, tačiau jokių konkrečių teisės aktais ar nustatytais faktais pagrįstų įrodymų, patvirtinančių nurodytų aplinkybių pagrįstumą, nepateikė.
Teismas konstatuoja, kad byloje nesurinkta įrodymų, pagrindžiančių atsakovo neteisėtus veiksmus išduodant statybos leidimą Nr. L-96, o nenustačius vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nekyla ir prievolė atlyginti žalą. Pažymėtina, jog nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, negali būti konstatuotas ir kitas deliktinės atsakomybės elementas – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir galimai atsiradusios žalos.
Taigi pareiškėjai civilinės atsakomybės sąlygų neįrodė, todėl jų reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestini kaip nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.