- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-02
- Bylos Nr.
- 2-1259-567/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Ieškovas
- Restruktūrizuojamos UAB „BA prekyba“
- Atsakovas
- „Swedbank lizingas“, UAB priešieškinį ieškovui Restruktūrizuojamai UAB „BA prekyba“
- Kategorijos
- 50.10pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Restruktūrizuojamos UAB „BA prekyba“ ieškinį atsakovui „Swedbank lizingas“, UAB dėl turto išpirkimo įmokų grąžinimo bei lizingo sutarčių iš dalies pripažinimo negaliojančiomis bei pagal atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB priešieškinį ieškovui Restruktūrizuojamai UAB „BA prekyba“ dėl įpareigojimo įvykdyti prievolę pagal lizingo sutartis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas RUAB „BA prekyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:
1) Priteisti iš atsakovo 2699062,38 Lt sumokėtų turto išpirkimo įmokų:
- pagal 2005-04-26 Lizingo sutartį Nr. LT017552 – 2151648 Lt;
- pagal 2005-12-15 Lizingo sutartį Nr. LT026560 – 96098,87 Lt;
- pagal 2005-12-23 Lizingo sutartį Nr. LT015879 – 67089,28 Lt;
- pagal 2006-01-31 Lizingo sutartį LT028160 – 119339,20 Lt;
- pagal 2006-05-15 Lizingo sutartį LT033007 – 37290,58 Lt;
- pagal 2006-07-25 Lizingo sutartį Nr. LT036520- 142895 Lt;
- pagal 2006-07-25 Lizingo sutartį Nr. LT36522 – 21006,35 Lt;
- pagal 2007-05-03 Lizingo sutartį Nr. LT051570-63695,10 Lt;
2) Pripažinti 2005-04-26 Lizingo sutarties Nr. LT 017552 11.3 p., 2005-12-15 Lizingo sutarties Nr. LT026560 11.3 p., 2005-12-23 Lizingo sutarties Nr. LT026879 11.3 p., 2006-01-31 Lizingo sutarties LT028160 11.3 p., 2006-05-15 Lizingo sutarties Nr. LT033007 11.3 p., 2006-07-25 Lizingo sutarties Nr. LT036520 11.3 p., 2006-07-25 Lizingo sutarties Nr. LT36522 11.3 p., 2007-05-03 Lizingo sutarties Nr. LT051570 11.3 p. negaliojančiais ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp UAB „BA prekyba“ ir AB „Swedbank“ buvo sudarytos lizingo sutartys. 2010-05-26 raštu Nr. 01-30-5769 AB „Swedbank“ informavo ieškovą apie vienašališką sutarčių nutraukimą, kuriame buvo reikalaujama grąžinti turtą. RUAB „BA prekyba“ kreipėsi į teismą dėl nepagrįsto lizingo sutarčių nutraukimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-06-27 nutartimi paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2011-12-22 sprendimą, kuriuo atmestas RUAB „BA prekyba“ ieškinys dėl nepagrįsto lizingo sutarčių nutraukimo. Lizingo sutartys buvo vienašališkai nutrauktos, nes RUAB „BA prekyba“ iš esmės pažeidė sutartis. Ieškovas teigia, jog tais atvejais, kai lizingo sutartyje nuosavybės tesės perėjimas lizingo gavėjui nenumatytas, nutraukus sutartį dvišalė restitucija negalima, nes lizingo gavėjo gauta nauda pagal tokią sutartį - tai galimybė valdyti ir naudotis daiktu, kuria jis jau pasinaudojo iki sutarties nutraukimo, todėl to grąžinti kitai šaliai neįmanoma. Kitaip yra, kai lizingo sutartyje buvo numatytas nuosavybės teisės perėjimas ir atitinkamai – lizingo gavėjas mokėjo įmokas ne tik už naudojimąsi daiktu, bet ir išpirkdamas daikto vertę. Esant minėtai sutarčiai, dvišalė restitucija galima dėl tos įmokų dalies, kuriomis buvo išperkama lizinguojamo daikto vertė. Tais atvejais, kai lizingo sutartyje nenustatyta lizingo gavėjo teisė įgyti lizingo dalyką nuosavybėn, vienašalis restitucijos taikymas, nutraukus sutartį, yra logiškas ir teisingas, tačiau lizingo sutarties su teise įgyti daiktą nuosavybėn sudarymo atveju vienašalė restitucija reiškia dvigubos civilinės atsakomybės taikymą lizingo gavėjui. Tai neatitinka savo paskirties - grąžinti šalis į tą padėtį, kurioje jos buvo iki sutarties sudarymo (LR CK 4.229 str., 6.156 str. 1 d., 6.222 str., 6.567 str. 1 d., 6.574 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas atmesti ieškinį, kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad, nutraukus sutartis, RUAB „BA prekyba“ neteko šių sutarčių dalykų valdymo ir naudojimosi teisių, o „Swedbank lizingas“, UAB įgijo teisę reikalauti grąžinti nuosavybės teise priklausantį turtą. Sutartys buvo vienašališkai nutrauktos, nes ieškovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Pažymėjo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta, jog sutartys nutrauktos teisėtai ir pagrįstai. Tuo atveju jeigu grąžintino turto vertė atitinka lizingo davėjo nuostolius, pagrindo taikyti sutartyje nustatytą lizingo gavėjo atsakomybę - negrąžinti jam sumokėtų turto išpirkimo įmokų nėra, nes ir be šios sąlygos civilinės atsakomybės tikslai bus pasiekti. Negrąžinęs turto atsakovui ir neatlyginęs dėl priešlaikinio sutarčių nutraukimo atsakovo patirtų nuostolių, ieškovas neturi teisės reikalauti grąžinti visas sumokėtas turto išpirkimo įmokas (LR CK 6.249 str. 1 d., 6.574 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas RUAB „BA prekyba“ pateikė dubliką, nurodydamas, jog lizinguojamo turto grąžinimo procese visada elgėsi sąžiningai, siekė bendradarbiauti ir susidariusią situaciją išspręsti derybų keliu. Tuo tarpu atsakovo elgesys negali būti pripažintas sąžiningu. RUAB „BA prekyba“ neatsisako grąžinti turtą pagal lizingo sutartis atsakovui ir pripažįsta atsakovo teisę gauti lizingo objektu buvusį turtą. Ieškovas teigia, jog nagrinėjamu atveju nėra būdų paskaičiuoti grąžintinų įmokų sumą, nes UAB „BA prekyba“ iškelta restruktūrizavimo byla. Nuostoliai gali ir privalo būti paskaičiuoti, atsižvelgiant į perduodamo turto vidutinę rinkos vertę, paskaičiuotą kvalifikuotų turto vertintojų. Pareiga atlyginti nuostolius atsiranda tik tada, kai asmuo, turtintis teisę į nuostolių atlyginimą, pasinaudoja savo teise jų reikalauti. Nuostolius paskaičiuoti ir juos pagrįsti privalo prašančioji šalis. Atsakovas nėra paskaičiavęs nuostolių. Ieškovas pažymėjo, kad, sprendžiant klausimą dėl lizingo sutarčių 11.2.3 ir 11.3 p. pripažinimo negaliojančiais, būtina atsižvelgti į tikrąją lizingo sutarčių šalių padėtį ir galimybes pilnai išreikšti savo valią santykiuose bei vadovautis konstituciniais teisingumo, protingumo ir kitais principais (LR CK 6.163 str., 6.186 str., 3 d., 6.193 syt., 6.228 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB pateikė tripliką, prašydamas ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad daikto sulaikymo teise gali pasinaudoti tik teisėtas daikto valdytojas. Ieškovas nėra teisėtas turto valdytojas, nes jo teisė pasibaigė 2010-05-26, t.y. po vienašalio sutarties nutraukimo. Ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą, nes jo reikalavimai nepagrįsti. Atsakovas ketina ir siekia atsiimti bei parduoti turtą tretiesiems asmenims, kadangi tik pardavus turtą, atsižvelgiant į turto pardavimo kainą, galima bus apskaičiuoti nuostolius. Teisės atsiimti ir parduoti turtą atsakovas nerealizavo būtent dėl paties ieškovo nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų, vengiant grąžinti turtą. Derybos dėl sudaromų sutarčių sąlygų su potencialiais klientais vyksta nuolat, tačiau sudarytų sutarčių sąlygos keičiamos, jei potencialus klientas inicijuoja derybas (LR CK 1.5 str., 6.222 str., 6.574 str.).
Šalies argumentai
Atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB pateikė priešieškinį, prašydamas įpareigoti RUAB „BA prekyba“ įvykdyti prievolę, t. y. per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti „Swedbank lizingas“, UAB šį turtą: automobilį VW JETTA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį BMW 730D, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį BMW X3, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); automobilį VOLVO XC90, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); krovininį automobilį su manipuliatoriumi MAN 26.414, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekabą SCHMITZ PR18, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); autokrautuvą LVOV 40181, identifikavimo Nr. 118; dujinį krautuvą MITSUBISHI FG25T, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); skardos rulono išvyniojimo įrenginį, skardos lyginimo liniją, skardo pjovimo įrenginį, skersinio pjovimo giljotiną, skardos valymo įrenginį, skardos suvyniojimo įrenginį (specifikacija pagal 2005-04-18 komercinį pasiūlymą) ir priteisti iš RUAB „BA prekyba“ „Swedbank lizingas“, UAB, naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas lizingo sutarčių pagrindu RUAB „BA prekyba” turtą valdo nuo pat sutarčių sudarymo. Nors sutartys vienašališkai buvo nutrauktos 2010-05-26 pranešimu Nr. 01-30-5769, tačiau lizingui valdytas turtas nėra grąžintas. Sutartimi atsakovas įsipareigojo iš ieškovo nurodytų pardavėjų nupirkti jo nurodytą turtą ir perduoti jį naudoti ir valdyti ieškovui verslo tikslais, o ieškovas įsipareigojo sutartyse numatytais terminais mokėti sutartines įmokas bei vykdyti kitas prievoles. Ieškovas savo prievoles vykdė netinkamai, nuolat vėluodavo atlikti mokėjimus. 2010-01-19 ieškovui buvo išsiųsta pretenzija Nr. 01-20-26941, reikalaujant sumokėti susidariusį įsiskolinimą bei įspėjant jį dėl sutarčių nutraukimo. Ieškovas įsiskolinimo nesumokėjo, todėl atsakovas 2010-05-26 pranešimu Nr. 01-30-5769 vienašališkai nutraukė sutartis bei pareikalavo iki 2010-06-30 grąžinti atsakovui sutarčių pagrindu valdytą ir naudotą turtą. RUAB „BA prekyba“ įsiskolinimas sutarčių nutraukimo metu buvo 242773,11 Lt (LR CK 6.38 str., 6.59 str., 6.63 str., 6.189 str., 6.217 str., 6.256 str. 6.567, 6.574,).
Atsiliepimas
Ieškovas RUAB „BA prekyba“ pateikė atsiliepimą į priešieškinį, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad, nutraukus lizingo sutartis, daiktai, nuosavybės teise priklausantys lizingo bendrovei, turi būti grąžinti savininkui, jeigu lizingo davėjas to reikalauja. Dėl to tarp šalių ginčo nėra, tačiau šiuo atveju daiktai pas ieškovą yra todėl, kad ieškovas pasinaudojo sulaikymo teise, o ne todėl, kad jis nevykdo sutartinių įsipareigojimų - nutraukus lizingo sutartis, negrąžina savininkui turto. Atsakovo teisė, kylanti iš sutartinių santykių, nėra pažeista, todėl jis vienareikšmiškai gina teisme tas teises, kurios dar nėra pažeistos (LR CPK 4.232 str.).
Atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB pateikė dubliką, prašydamas priešieškinį tenkinti visa apimtimi. Nurodė, kad ieškovas pripažįsta, jog turi pareigą grąžinti atsakovui lizingo sutarčių pagrindu valdytą ir naudotą turtą, tačiau faktinės bylos aplinkybės liudija, jog ieškovas piktybiškai šios pareigos nevykdo. RUAB „BA prekyba“ neturi teisės pasinaudoti savigyna ir sulaikyti atsakovui priklausantį turtą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012 patvirtina, jog lizingo sutarties nutraukimo atveju dvišalė restitucija nėra privaloma, o yra tik galima esant tam tikroms aplinkybėms, taip pat patvirtina atsakovo poziciją, kad lizingo gavėjas įgyja teisę reikalauti taikyti dvišalės restitucijos taisykles tik po to, kai grąžina lizingo davėjui lizingo dalyką (LR CK 6.222 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas RUAB „BA prekyba“ pateikė tripliką, nurodydamas, jog atsakovo argumentai dėl ieškovo teisės pasinaudoti savigyna ir sulaikyti atsakovui priklausantį turtą neturi jokios teisinės reikšmės, nes yra įsiteisėjusi nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB pateikė teismui prašymą leisti atsiimti byloje pareikštą priešieškinį dėl turto išreikalavimo, grąžinti visą 1296 Lt sumokėtą žyminį mokestį, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, jog po priešieškinio pateikimo ir laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo ieškovas RUAB „BA prekyba“ grąžino lizingo sutarčių pagrindu valdytą turtą.
Ieškovas RUAB „BA prekyba“ pateikė rašytinį sutikimą dėl priešieškinio atsiėmimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Lizingo (finansinės nuomos) sutartimi lizingo davėjas įsipareigoja įgyti nuosavybės teise lizingo gavėjo nurodytą daiktą iš trečiojo asmens ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais, o lizingo gavėjas – naudoti daiktą pagal paskirtį bei mokėti periodines įmokas. Pagal CK 6.567 straipsnio 1 dalyje nustatytą lizingo sąvoką šios sutarties šalys – lizingo davėjas ir lizingo gavėjas tikslu įvykdyti prisiimtas prievoles turi sudaryti kitus lizingo santykių subjektams privalomus arba papildomus sandorius. Lizingo davėjas, kuris lizingo sutarties sudarymo momentu nėra daikto (šios sutarties dalyko) savininkas, turi šį daiktą įsigyti iš trečiojo asmens. Šis įsigijimas privalomas, todėl ir tokio turto pirkimo-pardavimo sutartis lizingo davėjui privaloma. Pirkimo-pardavimo sandoris lizingo santykiuose yra ,,lydintis“ sandoris, sudaromas vykdant lizingo sutartį, ir dėl tokios savo paskirties turi tam tikrų specifinių bruožų palyginus su atskira pirkimo - pardavimo sutartimi.
Kiekvieno lizingo gavėjo esminė pareiga yra mokėti lizingo įmoką. Paprastai (kaip ir šiuo atveju) šią įmoką sudaro dvi dalys: pirma, palūkanos – atlygis lizingo gavėjui už suteiktą finansinę paslaugą, ir, antra, mokėjimas lizingo objekto vertei dengti, t. y. lizingo davėjo išlaidoms įsigyjant lizingo gavėjo pageidautą turtą kompensuoti. Tinkamai įvykdžius šalių sudarytas lizingo sutartis, atsakovas būtų gavęs numatytas palūkanas, taip pat jam būtų padengta turto įsigijimo kaina, o pastarasis pereitų lizingo davėjo nuosavybėn. Nutraukus lizingo sutartis ir atsakovui susigrąžintą lizinguotą turtą pardavus kitiems asmenims mažesne kaina nei neišpirkta (sumokėtomis lizingo įmokomis nepadengta) turto vertė, atsakovas gali patirti tiesioginius nuostolius, nes jis jau buvo nupirkęs turtą. Nagrinėjamu atveju teismas nevertina argumentų dėl nuostolių dydžio, nes byloje nėra pareikšti reikalavimai priteisti nuostolius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.574 straipsniu, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį.
Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Taigi, lizingo gavėjui nevykdant sutartinių prievolių, lizingo davėjas turi pasirinkimo teisę: reikalauti sumokėti visas pagal sutartį priklausančias įmokas prieš terminą arba nutraukti sutartį, susigrąžinti turtą, išsiieškoti sumas, kurias lizingo gavėjas privalėjo sumokėti iki lizingo sutarties nutraukimo dienos bei faktiškai patirtus lizingo davėjo nuostolius, kurių jam, nors ir sąžiningai bei protingai besielgiant, nepavyko išvengti.
Nagrinėjamu atveju atsakovas yra pasirinkęs antrąjį variantą, t.y. sutarčių nutraukimą ir lizingo dalyko atsiėmimą, nes reikalavimai dėl to, ar lizingo davėjas turi teisę reikalauti iš lizingo gavėjo sumokėti sumas, kurias lizingo gavėjas privalėjo sumokėti iki lizingo sutarties nutraukimo dienos ir dėl nuostolių atlyginimo, gali būti sprendžiami po to, kai bus realizuotas lizingo dalyku esantis turtas, kitoje byloje, jeigu šalys nesudarys taikos sutarties abipusių nuolaidų būdu.
Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės.
2005-04-26 UAB „BA prekyba“ ir UAB „Hansa lizingas“ (dabar „Swedbank lizingas“, UAB) sudarė Lizingo sutartį Nr. LT 017552 dėl naujo skardos rulono išvyniojimo įrenginio - 570551,44 eurų sumai (1 t., b.l. 15-25).
2005-04-26 UAB „BA prekyba“ ir UAB „Hansa lizingas“ pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LT017552/PPS dėl naujos skardos rulono išvyniojimo įrenginio (1 t., b.l. 29-31).
2005-04-26 UAB „BA prekyba“ ir UAB „Hansa lizingas“ pasirašė susitarimą dėl tarpusavio įskaitymo (1 t., b.l. 28).
2005-09-20 UAB „BA prekyba“ ir UAB „Hansa lizingas“ pasirašė turto priėmimo-perdavimo aktą prie Lizingo sutarties Nr. LT017552 (1 t., b.l. 27).
2005-12-15 UAB „BA prekyba“ ir UAB „Hansa lizingas“ pasirašė Lizingo sutartį Nr. LT026560 dėl 1 naudoto automobilio BMW X3, 2004 m. – 29452,88 eurų sumai (1 t., b.l. 34-35).
2005-12-15 UAB „BA prekyba“, UAB „Hansa lizingas“ ir UAB „Krasta Auto“ pasirašė turto priėmimo-perdavimo aktą prie Lizingo sutarties Nr. LT026560 (1 t., b.l. 37).
2005-12-19 priėmimo-perdavimo aktu UAB „Krasta Auto“ perdavė, o UAB „BA prekyba“ priėmė automobilį BMW X3i (1 t., b.l. 36).
2005-12-23 UAB „BA prekyba“ ir UAB „Hansa lizingas“ pasirašė Lizingo sutartį Nr. LT026879 dėl 1 naudoto autokrautuvo LVIV 40181, kėbulo Nr. 118 - 17000 eurų sumai (1 t., b.l. 46-51).
2005-12-23 UAB „BA prekyba“, UAB „Hansa lizingas“ ir SIA VILLA pasirašė turto priėmimo-perdavimo aktą prie Lizingo sutarties Nr. LT026879 (1 t., b.l. 54).
2005-12-23 UAB „Hansa lizingas“ ir SIA VILLA pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LT026879/PPS dėl autokrautuvo LVIV 40181, kėbulo Nr. 118 (1 t., b.l. 55-58).
2006-05-15 UAB „BA prekyba“ ir UAB „Hansa lizingas“ pasirašė lizingo sutartį Nr. LT033007 dėl 1 naudoto dujinio krautuvo MITSUBISHI FG25T, 2003 m. - 9928,46 eurų sumai (1 t., b.l. 71-76).
2006-05-15 UAB „Hansa lizingas“ ir UAB „ELKLITA“ pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LT033007/PPS dėl naudoto dujinio krautuvo MITSUBISHI FG25T, 2003 m. (1 t., b.l. 77).
2006-05-15 UAB „BA prekyba“ ir UAB „Hansa lizingas“ pasirašė susitarimą dėl tarpusavio įskaitymo (1 t., b.l. 80).
2006-05-15 UAB „BA prekyba“, UAB „Hansa lizingas“ ir UAB „ELKLITA“ pasirašė turto priėmimo-perdavimo aktą prie lizingo sutarties Nr. LT033007 (1 t., b.l. 81).
2006-07-25 UAB „BA prekyba“ ir UAB „Hansa lizingas“ pasirašė Lizingo sutartį Nr. LT036520 dėl 1 naudoto krovininio automobilio su manipuliatoriumi MAN 26.414, 1993 m., - 39769,56 eurų sumai (1 t., b.l. 87-89).
2006-07-25 UAB „BA prekyba“ ir UAB „Hansa lizingas“ pasirašė Lizingo sutartį Nr. LT036522 dėl 1 naudotos priekabos SCHMITZ PR18,1994 m. - 5792,40 eurų sumai (1 t., b.l. 94-99).
2007-05-03 UAB „BA prekyba“, UAB „Hansa lizingas“ pasirašė Lizingo sutartį Nr. LT051570 dėl 1 naudoto automobilio Volvo XC90, 2005 m. - 35632,26 eurų sumai (1 t., b.l. 105-109).
2007-07-02 UB „BA prekyba“ ir AB bankas Hansabankas pasirašė Veiklos nuomos sutartį Nr. LT055688 dėl 1 automobilio VW JETTA COMFORTLINE 1.6 FSI, 2007 m. – 14971,88 eurų sumai (1 t., b.l. 150-162).
2007-07-03 UAB „Hansa lizingas“ ir UAB „Transalda“ sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LT055688/PPS dėl automobilio VW JETTA COMFOTLINE 1.6 FSI, 2007 m. (1 t., b.l. 163-164).
2007-07-03 UAB „Hansa lizingas“ ir UAB „BA prekyba“ pasirašė Turto priėmimo-perdavimo aktą prie veiklos nuomos sutarties Nr. LT055688 (1 t., b.l. 165).
2011-01-15 UAB „BA prekyba“ ir UAB „Hansa lizingas“ pasirašė Lizingo sutartį Nr. LT028160 dėl 1 naudoto automobilio BMW 730 D, 2004 m. - 44000 eurų sumai (1 t., b.l. 59-64).
2011-10-06 Šiaulių apygardos teismo nutartimi UAB „BA prekyba“ iškelta restruktūrizavimo byla, administratoriumi paskirtas UAB „Valentas“ (leidimo teikti restruktūrizavimo administravimo paslaugas Nr. 26) (1 t., b.l. 11-14).
2013-07-03 UAB „BA prekyba“ kreipėsi į UAB „Swedbank lizingas“ su prašymu grąžinti UAB „BA prekyba“ įmokas, kuriomis buvo apmokėta turto vertė. Bendrovės paskaičiavimais ši suma sudaro 2699062,38 Lt (1 t., b.l. 126-128).
2013-07-16 RUAB „BA prekyba“ ir „Swedbank lizingas“, UAB pasirašė Turto priėmimo-perdavimo aktą dėl automobilio VW JETTA COMFORTLINE 16 FSI (2 t., b.l. 9).
2013-10-01 antstolio T. U. patvarkymu Nr. 0136/13/02321-SO22838 nutarta įpareigoti RUAB „BA prekyba perduoti ieškovui „Swedbank lizingas“, UAB saugoti - automobilį VW JETTA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį BMW 730D, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį BMW X3, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); automobilį VOLVO XC90, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); krovininį automobilį su manipuliatoriumi MAN 26.414, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekabą SCHMITZ PR18, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); autokrautuvą LVOV 40181, identifikavimo Nr. 118; dujinį krautuvą MITSUBISHI FG25T, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); skardos rulono išvyniojimo įrenginį, skardos lyginimo liniją, skardo pjovimo įrenginį, skersinio pjovimo giljotiną skardos valymo įrenginį, skardos suvyniojimo įrenginį (2 t., b.l. 14).
2014-01-06 „Swedbank lizingas“, UAB ir A. V. pasirašė Turto priėmimo-perdavimo aktą dėl skardos išvyniojimo įrenginio ir kt. (2 t., b.l. 89).
2014-01-17 „Swedbank lizingas“ ir A. D. pasirašė Turto priėmimo-perdavimo aktą dėl automobilio BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 86).
2014-02-17 „Swedbank lizingas“, UAB ir Z. J. pasirašė Turto priėmimo-perdavimo aktą dėl naudoto dujinio krautuvo MITSUBISHI FG25T (2 t., b.l. 90).
2014-02-17 „Swedbank lizingas“, UAB ir Z. J. pasirašė Turto priėmimo-perdavimo aktą dėl naudoto krovininio automobilio MAN 26.414, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 91).
2014-02-17 „Swedbank lizingas“, UAB ir Z. J. pasirašė Turto priėmimo-perdavimo aktą dėl naudotos priekabos SCHMITZ PR18, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 92).
2014-01-17 Kilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 14/01-008, kurioje nurodyta, jog turto: metalo linija, automobilio BMW X3, autokrautuvo LVOV, BMW 730D, dujinio krautuvo MITSUBISHI FG25T, sunkvežimio MAN 26.414, priekabos SCHMITZ, automobilio Volvo XC90 rinkos vertė sudaro 410200 (2 t., b.l. 93-107).
2014-01-21 „Swedbank lizingas“, UAB ir B. Z. pasirašė Turto priėmimo-perdavimo aktą dėl automobilio BMW 730 D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 86).
2014-01-21 „Swedbank lizingas“, UAB ir B. Z. pasirašė Turto priėmimo-perdavimo aktą dėl naudoto trauktuvo LVOV 40181, identifikacinis Nr. 118 (2 t., b.l. 87).
2014-01-21 „Swedbank lizingas“, UAB ir B. Z. pasirašė Turto priėmimo-perdavimo aktą dėl naudoto automobilio Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 88).
2014-02-06 antstolė R. A. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 37-14-01, reg. Nr. 6.14-90 (2 t., b.l. 121-152a) dėl automatizuotos technologinės linijos.
Nagrinėjamu atveju netaikytini Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2012-11-12 nutarties Nr. 3K-3-472/2012 išaiškinimai, nes skiriasi faktinės bylų aplinkybės ir lizingo sutarčių objektai: nurodytoje kasacinės instancijos nutartyje – lizingo sutartys sudarytos dėl nekilnojamojo turto, o nagrinėjamoje byloje – dėl kilnojamojo turto, atsižvelgiant į skirtingas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto eksploatavimo pasekmes jo vertei.
Nagrinėjamu atveju prejudicinę reikšmę turi Vilniaus apygardos teismo 2011-12-22 sprendimas atmesti ieškinį (b.l. 114-117), priimtas civilinėje byloje Nr. 2-1985-565/2011 pagal UAB „BA prekyba“ ieškinį atsakovui „Swedbank lizingas“, UAB dėl lizingo sutarčių nutraukimo, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-27 nutartis Nr. 2A-503/2013, kuriomis konstatuota, kad lizingo sutartis atsakovas nutraukė teisėtai ir pagrįstai, nes ieškovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir nesiekė šias sutartis pakeisti.
Sutarčių laisvės principas suponuoja šalių teisę susitarti, kokiu būdu bus mokamas atlyginimas už naudojimąsi turtu. Nagrinėjamos bylos šalių sudarytos lizingo sutartys, numatančios kad atlyginimas už naudojimąsi kilnojamuoju turtu mokamas dvejopo pobūdžio įmokomis, nekeičia jų paskirties. Teismas konstatuoja, kad lizingo sutarčių vykdymas buvo tęstinis ir dalus, todėl pagal CK 6.222 straipsnio 2 dalį galima reikalauti grąžinti tik tai, kas buvo gauta po lizingo sutarčių nutraukimo, tačiau ieškovas (lizingo gavėjas) po sutarčių nutraukimo neatliko mokėjimų atsakovo naudai.
Teismas atmeta, kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad šalių lizingo sutarčių 11.3 punkto sąlygos suteikia atsakovui perdėtą pranašumą, ir daro išvadą, kad ieškovas neįrodė teisinio pagrindo tenkinti ieškinį dėl priteisimo iš atsakovo 2699062,38 Lt sumokėtų turto išpirkimo įmokų iki lizingo sutarčių nutraukimo, ir pripažinti ieškinyje nurodytų lizingo sutarčių 11.3 punktus negaliojančiais.
Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinį CK 6.228 straipsnio pagrindu, nes ieškovas neįrodė, kad jis negavo jokio turto pagal lizingo sutartis arba ieškovo gauta nauda buvo neproporcingai maža, atsižvelgiant į jo prievolę. Pagal CK 6.574 straipsnį bei 6.222 straipsnio 2 dalį, nutraukus lizingo sutartis, už lizinguojamo turto valdymą ir naudojimąsi juo sumokėtas atlyginimas lizingo gavėjui negrąžinamas. Teismas konstatuoja, kad ieškovas pagal lizingo sutartis gavo visa tai, ko siekė ir tikėjosi. Byloje nėra nustatyta lizingo sutarčių šalių įsipareigojimų disproporcija. Pažymėtina, kad ieškovas, būdamas juridiniu asmeniu, kuris pripažįstamas kvalifikuotu teisinių santykių dalyviu, dėl savo paties kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių (įgyti nuosavybės teises į lizinguojamą turtą), taip išvengiant nuostolių atsiradimo rizikos. Šiuo atveju teismas konstatuoja, kad atsakovas negali būti laikomas nepagrįstai praturtėjusiu (CK 6.242 straipsnio 3 dalis), nes byloje nėra šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatuoja, kad ieškovui buvo priimtinos atsakovo pasiūlytos lizingo sutarčių sąlygos, ieškovas, būdamas juridiniu asmeniu, turėjo galimybę dėl jų derėtis, prašyti jas keisti arba kreiptis į kitą finansavimo paslaugas teikiančią įmonę. Šalys, kaip juridiniai asmenys, veikiantys savo rizika, sudarė lizingo sutartis laisva valia. Teismas atmeta ieškovo reikalavimą dėl lizingo sutarčių 11.3 punkto pripažinimo negaliojančiu, nes šių lizingo sutarčių 11.3 punkto sąlygos pačios savaime nėra nesąžiningos, nes iš esmės atitinka įstatyme nustatytą reglamentavimą (CK 6.574 straipsnis).
Tarp šalių sudarytos lizingo sutartys yra atlygintinės. Šalys susitarė, kad dalis lizingo įmokų mokama lizingo davėjui, kaip atlyginimas už suteiktą finansavimą, kita – kaip lizingo davėjo išlaidų, įsigyjant lizingo dalyką, apmokėjimas, nes lizingo įmokos apibrėžtos šalių lizingo sutarčių 1.1 punkte, kaip šalių sutartos turto išpirkimo įmokos ir palūkanų įmokos. Nutraukus lizingo sutartis anksčiau termino dėl lizingo gavėjo kaltės, lizingo davėjas negauna viso turėto gauti pelno, taip pat nepadengiamos visos jo patirtos lizingo dalyko įsigijimo išlaidos, ir tai sudaro tiesioginius lizingo davėjo nuostolius, kuriuos ne visada gali kompensuoti daikto realizavimas. Teismas daro išvadą, kad tokiu atveju, remiantis CK 6.574 straipsniu, lizingo gavėjo sumokėtos įmokos lizingo dalyko vertei dengti iš esmės skiriamos lizingo davėjo nuostoliams kompensuoti.
Sutarčių teisėje sutarties sąlygos pagal jų reikšmę sutarties galiojimui skirstomos į esmines ir antraeiles (CK 6.162 straipsnis). Tais atvejais, kai esminė sutarties sąlyga pripažįstama negaliojančia, tai lemia visos sutarties negaliojimą, tačiau jeigu negalioja antraeilė sąlyga, sutartis galioja ir be jos, o teismas, atsižvelgdamas į sutarties pobūdį, užpildo šią atsiradusią sutarties spragą taikydamas dispozityviąsias teisės normas, papročius, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus.
Nagrinėjamoje byloje šalys lizingo sutartyse susitarė (pagal lizingo sutarčių 11.3 punktą) - jeigu sutartys nutraukiamos dėl lizingo gavėjo padaryto esminio pažeidimo, tai sutartinės įmokos, kurias lizingo gavėjas sumokėjo iki pirmalaikio sutarties nutraukimo, jam negrąžinamos, be to, lizingo gavėjas įsipareigoja atlyginti lizingo bendrovės patirtus nuostolius. Pastaroji sąlyga, suteikianti teisę atsakovui (lizingo davėjui) negrąžinti ieškovui sutartinių įmokų, kurias šis sumokėjo iki sutarties nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo, kvalifikuotina kaip antraeilė sutarties sąlyga, nes be jos šalių lizingo sutartys gali galioti ir šios sąlygos nesant, teismas galėtų taikyti CK 6.574 straipsnio nuostatas. Ginčijamos lizingo sutarčių 11.3 punkto sąlygos negrąžinti įmokėtų įmokų lizingo gavėjui kvalifikuojamos, kaip susitarimas dėl vienašalės restitucijos ir priskiriamos civilinės atsakomybės taikymui sutartį pažeidusiai šaliai.
Teismas nepripažįsta šios sąlygos negaliojančia, nes dispozityviosios teisės normos nedraudė sutarties šalims susitarti dėl jų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų ir dydžio, o sutarties sąlyga dėl įmokėtų sutartinių įmokų negrąžinimo nėra nesąžininga, įvertinus aplinkybę, kad įstatymas nedraudžia tokios sąlygos nustatymo. Teismas pažymi, kad CK 6.574 straipsnio nuostatą ginčo šalys perkėlė į Lizingo sutarčių 11.2.3 punktą. Tokiu susitarimu šalys nustatė civilinės atsakomybės ribas dėl sutarties nevykdymo kaltai šaliai. Lizingo davėjas, pasinaudojęs teise nutraukti lizingo sutartį, negali reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą, tačiau likusi nesumokėta įmokų suma reikšminga nustatant lizingo davėjo patirtų nuostolių dydį. Nagrinėjamoje byloje atsakovas (lizingo davėjas) nuostolių dydžio neįrodinėjo, atsižvelgiant į tai, kad reikalavimai dėl to, ar lizingo davėjas turi teisę reikalauti iš lizingo gavėjo sumokėti sumas, kurias lizingo gavėjas privalėjo sumokėti iki lizingo sutarties nutraukimo dienos ir dėl nuostolių atlyginimo, gali būti sprendžiami po to, kai bus realizuotas lizingo dalyku esantis turtas, kitoje byloje, jeigu šalys nesudarys taikos sutarties abipusių nuolaidų būdu. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo laukti, kol bus realizuotas lizingo dalyku esantis turtas, nes tai užvilkintų bylos nagrinėjimą ir neatitiktų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų. Teismas nesprendžia klausimo, ar atsakovo (lizingo davėjo) gauta nauda jam negrąžinus ieškovo (lizingo gavėjo) sumokėtų sutartinių įmokų ir pasilikus nuosavybėje lizingo dalyką, kurio išpirkimo įmokas mokėjo ieškovas, atitiks jo nuostolius, patirtus dėl sutarčių nutraukimo, nes byloje nėra pareikšti reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo ar nesumokėtų sutartinių įmokų priteisimo.
Ta aplinkybė, kad ieškovas yra restruktūrizuojama įmonė, savaime nereiškia, jog lizingo sutarčių sudarymo metu buvo viešasis interesas ir teismas jį turi ginti. Minėtos lizingo sutartys buvo sudarytos tarp dviejų juridinių asmenų, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jos buvo sudarytos priešingiems nei įmonės tikslai arba turint tikslą sumažinti įmonės mokumą. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra viešojo intereso ir, ieškovui neginčijant sutarytų sutarčių teisėtumo bendrais sandorių negaliojimo pagrindais, teismas negali peržengti ieškinio reikalavimo ribų. Todėl teismas bylą nagrinėja tik ieškinyje keliamų reikalavimų ribose.
Teismas pažymi, kad šis sprendimas neužkerta kelio šalims abipusių nuolaidų būdu, sprendžiant po lizingo dalyko pardavimo nuostolių atlyginimo klausimą, sudaryti taikos sutartį, nes šiuo atveju teismas nenustatė, kad šalių Lizingo sutarčių 11.3 punkto sąlyga, kurioje nustatyta lizingo davėjo teisė negrąžinti sumokėtų turto išpirkimo įmokų lizingo gavėjui, iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą ir dėl to turėtų būti netaikoma.
Teismas daro išvadą, kad tenkinti ieškinį nėra pagrindo, nes ieškovas, manydamas, jog jo teisės buvo pažeistos, gali rinktis kitus teisių gynimo būdus.
1) CK 6.574 straipsniu, nustatančiu, kad nutraukus lizingo sutartį, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, jei lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį;
2) Lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 11.2.2 punktus, pagal kuriuos lizingo davėjui nutraukus sutartį ir lizingo davėjui grąžinti turtą, sumokėti visas iki nutraukimo nesumokėtas sumas, netesybas, palūkanų įmokas pagal įmokų grafiką, apmokėti išlaidas, kurias sukėlė pirmalaikis sutarties nutraukimas bei kompensuoti turto rinkos vertės bei neišpirktos turto vertės skirtumą, atsiradusį dėl turto eksploatacijos arba kitų priežasčių;
3) Lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 11.2.3 punktu, pagal kurį lizingo gavėjas privalo grąžinti lizingo bendrovei turtą bei tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo bendrovę grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu klientas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Teismas pažymi, jog bendradarbiavimo principo turi laikytis ne tik atsakovas, bet ir ieškovas, kuris turi būti suinteresuotas tinkamų prisiimtų įsipareigojimų vykdymu. Teismas kritiškai vertina ieškovo argumentus, kad atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu, nes byloje nėra šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra duomenų, įrodančių priežastinį ryšį tarp kreditoriaus veiksmų, nutraukiant lizingo sutartis, ir skolininko (ieškovo) negalėjimo įvykdyti prievoles pagal lizingo sutartis, nes susidariusios ieškovo mokumo problemos neatleidžia ieškovo nuo pareigos įvykdyti prievoles. Teismas nevertina kitų argumentų ir rašytinių įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų byloje pareikštiems reikalavimams (LR CK 1.5 str., 6.1 str. - 6.4 str., 6.156 str. 1 d., 6.193 str., 6.200 str. 1 d., 6.222 str. 2 d., 6.567 str. 1 d., 6.574 str.; CPK 7 str., 8 str., 12 str., 177 str. - 179 str., 182 str. 2 p., 185 str.).
Atsakovo prašymas dėl priešieškinio atsiėmimo tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 139 straipsnyje numatyta šalies teisė atsiimti pateiktus reikalavimus, kol teismas neišsiuntė priešingai šaliai procesinių dokumentų. Vėliau byloje pareikštus reikalavimus atsiimti galima tik turint kitos šalies sutikimą.
Nagrinėjamu atveju teismas yra išsiuntęs priešieškinį ieškovui, kuris pateikė rašytinį sutikimą dėl priešieškinio atsiėmimo. Teismas konstatuoja, jog procesinių kliūčių tenkinti atsakovo pareikštą prašymą dėl priešieškinio atsiėmimo nėra, nes priešieškinio atsiėmimas neprieštarauja šalių teisėms ir teisėtiems interesams, imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 139 str. 1 d. nuostatomis, atsakovo priešieškinis paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 10 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemonių
Pagal LR CPK 87 str. 1 d. 8 p. sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl šalies kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad byla pagal priešieškinį baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl priešieškinio esmės ne dėl šalies kaltės, teismas daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas grąžinti atsakovui 100 % už priešieškinį sumokėto žyminio mokesčio, t.y. 1296 Lt žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2013-07-23 mokėjimo nurodymą Nr. 404 (1 t., b.l. 149), pavedant įsiteisėjusio sprendimo vykdymą šioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.
Patenkinus atsakovo prašymą dėl priešieškinio atsiėmimo, ieškovui sutinkant ir priešieškinį palikus nenagrinėtu, sprendimui įsiteisėjus, naikintinos Vilniaus apygardos teismo 2013-09-20 nutartimi (1 t., b.l. 176-190) pritaikytas RUAB „BA prekyba“ (j.a.k. 154806149) atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB (j.a.k. 111568069) priešieškinio reikalavimams užtikrinti.
Ieškinį atmetus, ieškovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir iš ieškovo priteistina valstybės naudai – 25,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo (1 t., b.l. 1a; 2 t., b.l. 1a) išlaidų (CPK 79 str., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 139 str. 1 d., 296 str. 1 d. 10 p., 259 str., 263 str., 270 str.,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Atsakovui „Swedbank lizingas“, UAB atsiėmus priešieškinį, palikti nenagrinėtą atsakovo „Swedbank lizingas“, priešieškinį ieškovui Restruktūrizuojamai UAB „BA prekyba“ dėl įpareigojimo įvykdyti prievolę pagal lizingo sutartis.
Grąžinti atsakovui „Swedbank lizingas“, UAB (j. a. k. 111568069) 1296 Lt žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2013-07-23 mokėjimo nurodymą Nr. 404, pavedant įsiteisėjusio sprendimo vykdymą šioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį pritaikytas RUAB „BA prekyba“ (j.a.k. 154806149) atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB (j.a.k. 111568069) priešieškinio reikalavimams užtikrinti.
Priteisti iš RUAB „BA prekyba“ (j.a.k. 154806149) 25,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.
Sprendimas, išskyrus dalyje dėl priešieškinio palikimo nenagrinėtu, per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.