- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-05
- Bylos Nr.
- 1-2577-1015/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22895-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- V. T.
- Nukentėjusysis
- T. K.
- Advokatai
- Anna Grinevič
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. T. (V. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, dirbantis, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. T. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent, jis 2017 m. balandžio 30 d., apie 19.00 val., Vilniuje, prie Baltojo tilto, Goštauto ir J. Tumo-Vaižganto gatvių sankryžoje, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, kas pasireiškė tuo, kad matant pašaliniams asmenims, iš chuliganiškų paskatų, be priežasties, užpuolė nukentėjusįjį T. K., kuriam tyčia ranka sudavė smūgį į kairę akį, po ko dešine ranka bandė suduoti smūgį į kairę akį, tačiau nukentėjusiajam T. K. spėjus pasilenkti, smūgio pavyko išvengti, tuo savo veiksmais nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu kairės akies apatiniame voke, daliniu 1-o viršutinio danties iš kairės vainiko nuskilimu.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Paaiškino, kad tada buvo dar šviesu, bet jau temo, jis su Evaldu ir Igoriu ėjo per tiltą iš Universalinės parduotuvės, vienas iš jų paprašė nukentėjusiojo, kad nufotografuotų, bet nukentėjusysis reagavo neadekvačiai, kilo su juo žodinis konfliktas, jie bandė jį nuvaryti, bet jis sekė iš paskos, mosikavo rankine, provokavo žodžiais visokiais, rusiškais, norėjo jam (kaltinamajam) trenkti, bet jis pasitraukė ir nukentėjusiajam trenkė dešine ranka. Nukentėjusysis nubėgo į Goštauto gatvės pusę, jie – kaltinamasis su draugais – jį vijosi, dviratininkai juos išskyrė ir nukentėjusysis pasišalino, o kaltinamąjį sulaikė pareigūnai. Taip pat paaiškino, kad tada jis (kaltinamasis) buvo daug išgėręs, gali būti, kad dėl girtumo visko neprisimena, nežino, ko įsižeidė nukentėjusysis, kai jo paprašė pafotografuoti, nurodė, jog gali būti, kad jo smūgis sukėlė tas pasekmes, kurios nurodytos kaltinamajame akte. Įvykį galėjo matyti daug žmonių, nes buvo daug žmonių ant tilto. Kai jis trenkė nukentėjusiajam, draugai buvo toliau, išsibarstę, jis trenkė iš savigynos paskatų, anksčiau yra užsiėminėjęs boksu, gal kelis mėnesius.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. K. dėl savo pareikšto civilinio ieškinio nurodė, kad prašo 900 eurų neturtinės žalos, atsižvelgdamas į teismų praktiką, nes patyrė nepatogumus, sutriko darbas, pirko vaistus, jautė perštėjimą, trukdė susikaupti. Dėl turtinės žalos paaiškino, kad sudėjo ankstesnį savo darbo užmokestį ir išvedė vidurkį, gavosi 969 eurai, bet kadangi pajamos nepastovios, išvedė vidurkį, sumą sumažino iki 500 eurų. Paaiškino, kad dėl įvykio negalėjo vykdyti paslaugų apie mėnesį laiko – visą gegužės mėnesį ir birželio pradžią, negalėjo dalyvauti konferencijose, seminaruose, teikti teisines paslaugas, nes ant veido buvo nubrozdinimas, mėlynė, akis buvo užtinusi, laiką leido namuose. Dėl to ėjo ir pas psichologą, neurologą, gydymo ir gijimo procesas truko 6 savaites. Pas gydytoją nėjo, nes jam būtų reikėję mokėti už paslaugas, ėjo savarankiškai į vaistinę ir pirko vaistus, kai kuriuos čekius turi, kai pajuto perštėjimą – ėjo pas gydytoją, kad išrašytų receptą, į gydytoją kreipėsi 2017 m. gegužės 20 d. Taip pat paaiškino, kad praktikos vadovą pakeitė iki įvykio – 2017 m. balandžio 27 d. jo veiklą sustabdė advokatūra, o balandžio 30 d. įvyko įvykis. Tam, kad susirasti naują praktikos vadovą, būtų reikėję eiti į susitikimus, o jis visą mėnesį po įvykio nesusitikinėjo su žmonėmis.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis davė išsamius parodymus, jam sutinkant, prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, V. T. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad 2017 m. balandžio 30 d. jis su draugu E. L. šventė draugo I. K. trumpalaikes atostogas, Vilniuje. Tą vakarą aplankė daug barų, vartojo daug alkoholinių gėrimų. Vakare, tikslaus laiko nepamena, ėjo Baltuoju tiltu link Goštauto - J. Tumo-Vaižganto sankryžos, esančios viešojo transporto sustojimo „Kražių“, kadangi buvo susitarę su draugu ten susitikti. Einant Baltuoju tiltu, kažkuris iš jų, tiksliai nepamena kuris, ar I. K., ar E. L., vaikino paprašė juos nufotografuoti, tačiau vaikinas sureagavo į tokį draugo prašymą piktai, agresyviai, pradėjo keiktis, vartodamas rusiškus keiksmažodžius, su jais kalbėjo pakeltu tonu, mosikavo rankomis. Jis nežino, dėl kokios priežasties jis taip reagavo į tokį prašymą, tačiau jis asmeniškai vaikinui nieko nesakė ir niekaip įžeisti jo negalėjo. Jie, supratę, kad vaikinas jų nenufotografuos, nuėjo toliau, link viešojo transporto sustojimo „Kražių“. Vaikinas kažką bambėdamas ėjo jiems iš paskos. Netrukus vaikinas susilygino su juo. Jis tuo metu ėjo dešine tilto pusė, o jis iš kairės jį pasivijo. Jie su vaikinu apsižodžiavo, jis pradėjo jį įžeidinėti, o jis jam tiesiog atsakinėjo. Koks būtent buvo kontekstas, pasakyti negali, tiesiog nepamena. Netikėtai vaikinas savo dešine ranka, užsimojęs jam trenkė į kairę veido sritį, tačiau smūgis buvo nestiprus, kadangi spėjo pasitraukti. Tačiau vis tik nuo vaikino jam suduoto smūgio skaudėjo, juto fizinį skausmą. Tuo metu ant Baltojo tilto buvo daug žmonių. Jis spontaniškai, gindamasis nuo vaikino dešine ranka trankė jam atgal į veido sritį. Jis nematė, kur pataikė vaikinui. Po šio jo suduoto smūgio, vaikinas pasileido bėgti link Goštauto - J. Tumo-Vaižganto sankryžos. Jis nežino, ar jo draugai matė vaikino suduotą jam smūgį. Jis leidosi vytis vaikiną. Matė, kad jo draugai bėga kartu, norėdami pavyti jam trenkusį vaikiną. Kažkuris iš jų, tačiau nematė kuris, pavijo ties Goštauto - J. Tumo-Vaižganto sankryžos paminėtą vaikiną. Kažkas iš jo draugų laikė vaikiną. Tuomet sustojo tamsios spalvos automobilis, iš kurio išlipę ne mažiau trijų vaikinų, juos atitraukė nuo vaikino. Vaikinas iš karto pasišalino. O jie paaiškino vaikinams, išlipusiems iš automobilio šią situaciją, po ko jie įsėdę išvažiavo. Jis su draugais nusileido prie upės, kur juos ir sulaikė policijos pareigūnai, kurie visus pristatė į PK. Atvykę į PK, pamatė, kad komisariate jau yra tas pats vaikinas, kuris jam smūgiavo pirmas ant Baltojo tilto. Dėl kokios priežasties vaikinas jam sudavė pirmas smūgį į veido sritį, paaiškinti negali, jis jo tikrai niekaip įžeisti negalėjo, o taipogi nebandė jam suduoti smūgio, kurio jam pavyko išvengti. Visą laiką jie tą vaikiną bandė varyti nuo savęs, kadangi jis, eidamas paskui juos, įžeidinėjo juos necenzūriniais žodžiais, taip provokuodamas konfliktą. Jam susidarė įspūdis, kad vaikinas yra neadekvatus, kadangi elgėsi labai keistai. Jis ėjo visą kelią jiems iš paskos, keikėsi, įžeidinėjo. Nori pabrėžti, kad vaikiną jie visi trys bandė nuvyti, nenorėjo, kad jis sektų jiems iš paskos. Jis nežino, dėl ko jis sekė jiems iš paskos, tačiau jiems tai nepatiko. Vaikino jie nepersekiojo, atvirkščiai, bandė jo atsikratyti (t. 1, b. l. 118-119).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. K. parodė, kad 2017 m. balandžio 30 d., apie 19.00 val., jis ėjo Baltuoju tiltu link centro. Ant tilto jis sustojo pasigrožėti upės vaizdu ir sustojęs išgirdo, kad už jo eina grupė žmonių, kalbančių necenzūriniais žodžiais, neprisimena, kokius jie vartojo keiksmažodžius. Vienas iš asmenų, kuris buvo vėliau sulaikytas, pastūmė jį iš nugaros, o kitas, praeidamas iš kairės pusės nuo upės, stuktelėjo į galvą. Tada jie vaikščiodami aplink jį kažką kalbėjo, bet ką jis nesuprato, kadangi jie kalbėjo nerišliai, pusiau lietuviškai, pusiau rusiškai. Jis paklausė jų, kodėl jie stumdosi. Tada jie pradėjo artėti prie jo, mano, norėdami jį sumušti, ir neleido jam pasišalinti, kai jis norėjo pro juos praeiti. Jie aiškino, kad jį sumuš ir agresyviai nusiteikę vaikė jį po tiltą, norėdami sumušti, tačiau jis nuo jų stengėsi atitrūkti, laikėsi atokiau. Po to jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 ir iškvietė policiją, apibūdino, kaip atrodo užpuolikai. Per tiltą ėjo daug žmonių, tačiau jie nekreipė į tai dėmesio, tiesiog viską pasyviai stebėjo. Paskambinus policijai, vienas iš asmenų, jo manymu iš jų vyriausias, pasišalino link viešbučio „Radisson Blu“, esančio Upės gatvėje. Visi keturi asmenys ir toliau jį vaikė, bandė priartėti. Asmuo, kuris anksčiau stuktelėjo jam į galvą, užblokavo jam praėjimą link perėjos nuo Baltojo tilto ir neleido pasišalinti. Tada jis greitai bėgo link Goštauto g. pusės, už baro „Spot restobar“, esančio Upės gatvėje. Jam iš paskos ėjo tie asmenys. Už baro „Spot restobar“, ant Baltojo tilto tie asmenys jį pasivijo. Trys asmenys priartėjo prie jo. Jis gindamasis, vienam iš jų silpnai įspyrė, kad jie atsitrauktų nuo jo ir nepersekiotų. Viskas vyko prie tilto turėklų. Suprato, kad įvykus muštynėms, muštynių metu gali iškristi nuo tilto į upę, greitai nuėjo link Goštauto g. Visi asmenys toliau jį persekiojo. Galiausiai kiti jaunuoliai paliko jį ramybėje, tačiau jaunuolis plika galva toliau jį persekiojo ir provokavo abipuses muštynės. Jis jam garsiai pasakė, kad kovos vyksta bokso ringuose ir kad viešoje vietoje nesimuš. Tuo metu praplikęs jaunuolis netikėtai smogė jam į kairę veido pusę, tai galėjo įvykti apie 19.15 val. ar 19.20 val. Po smūgio kairės pusės galvos nejautė apie 30-60 sekundžių, bet nenukrito, ir nuėjo link Goštauto g. pusės, tačiau nepaisant to jaunuolis plika galva provokavo jį muštis, sakė, jog jis bailys, artėjo link jo. Atstumas tarp jų buvo apie 30-40 metrų. Jis ėjo toliau link Goštauto g. ir netikėtai jį pradėjo vytis dideliu greičiu jaunuoliai, t. y. jaunuolis plika galva, kuris jam smogė, ir kitas jaunuolis, kuris stuktelėjo į galvą. Jis puolė bėgti, kad išvengti abipusių muštynių. Jis bebėgdamas pametė savo kreditinės korteles iš inercijos, teko sustoti ir grįžti pamestų kortelių. Tuo metu jį sulaikė paminėti du jaunuoliai, vienas iš jų plika galva, o kitas aukštas trumpais plaukais ir lieknas. Jį laikė aukštesnis jaunuolis, o praplikęs toliau bandė smūgiuoti į tą pačią akį, bet nuo smūgio jam pavyko išsisukti. Tuomet netikėtai įsikišo du pro šalį bėgę bėgikai, kurie tuos vaikinus nustūmė nuo jo. Tada tie patys vaikinai puolė prie bėgikų. Įvyko muštynės tarp bėgikų ir užpuolikų. Bėgikai gynėsi, dėl ko buvo grupė jaunuolių sužaloti, sužalojimus patyrė trys ar keturi užpuolikai. Bėgikai nubėgo toliau, o jam patarė kviesti policiją. Tuomet visi užpuolikai jį paliko ir ramiai nuėjo link Restobaro spot, Upės g. ir laiptais nusileido prie pat baro. Jis ėjo iš paskos užpuolikų ir pasiliko stovėti prie Restobaro spot, Upės g. Netrukus atvyko pareigūnai, kurie jį ir tris jaunuolius pristatė į komisariatą. Į komisariatą atvyko greitoji, kuri jam suteikė pirmąją pagalbą. 2017 m. gegužės 4 d. jis kreipėsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybą atlikto jo apžiūrą (t. 1, b.l. 28-29).
Nukentėjusysis T. K., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad prie savo anksčiau duotų parodymų nori papildyti, kad vaikinai, kurie jį užpuolė, buvo 3, anksčiau jų matęs nėra, jų nepažįsta. Prie jo minėti vaikinai, jo manymui, prisikabino iš chuliganiškų ir savanaudiškų paskatų, kadangi jis stovėjo į juos nugara, todėl niekaip negalėjo jų įžeisti ar išprovokuoti konflikto. Vienas vaikinas, kuris buvo apie 175 cm ūgio, apie 27 metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, plika galva, apsirengęs šviesios spalvos marškinėliais ir tamsesnės spalvos džinsais, jį atpažinti galėtų. Jis nestipriai, užgauliodamas jį, stumtelėjo į nugarą, fizinio skausmo nejuto, tik pažeminimą. Kitas vaikinas buvo iki 25 metų amžiaus, apie 1.86 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, trumpų tamsių plaukų, sportiškai apsirengęs. Šį vaikiną atpažinti galėtų. Jis, užgauliodamas, stuktelėjo j į kairės pusės galvos sritį, fizinio skausmo nejuto, tik pažeminimą, nes tai vyko visų žmonių akivaizdoje, kurie tuo metu buvo ant Baltojo tilto. Trečias vaikinas jo nelietė ir neužgauliojo, tačiau bandant jam pasišalinti nuo jų, visi trise to neleido padaryti. Plika galva vaikinas jam sekė iš paskos ir provokavo abipuses muštines, vadindamas jį bailiu. Vaikinui priartėjus prie jo, jam netikėtai sudavė vieną stiprų smūgį ranka, galimai kaire, į jo kairę akį. Jis pajuto stiprų fizinį skausmą, apie 30-60 sek. po smūgio jis nejautė kairės pusės veido. Pagavę jį vaikinai, aukštas vaikinas jį laikė už sprando, o vaikinas plika galva galimai dešine ranka bandė suduoti smūgį į kairės pusės akį, tačiau jam pasilenkus smūgio pavyko išvengti. Jam padėjusių bėgikų kontaktinių numerių neturi, jų nepažįsta, todėl suteikti apie juos informacijos negali (t. 1, b.l. 42).
Papildomai apklaustas nukentėjusysis T. K. parodė, kad prie savo anksčiau duotų parodymų nori papildyti, kad 2017 m. balandžio 30 d. apie 19.00 val. ant Baltojo tilto jį užpuolė keturi vaikinai, vienas iš kurių iš karto pasišalino ir jo persekiojime nedalyvavo. Kitus tris vaikinus ankstesnėse apklausose apibūdino bei atpažino. Nori patikslinti, kad vienas iš vaikinų, kurį 2017 m. lapkričio 10 d. asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu pažino (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai yra E. L.) jį kartą nestipriai stuktelėjo į galvą, nuo šio jo smūgio fizinio skausmo nejuto, o tik pažeminimą, kadangi tuo metu ant Baltojo tilto buvo daug nepažįstamų jam žmonių. Antras vaikinas, kurį 2017 m. lapkričio 10 d. asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu pažino (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai yra I. K.) jį tik persekiojo ir jo atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo. Būtent vaikinas, kurį 2017 m. lapkričio 10 d. asmens parodymo atpažinimo iš nuotraukų metu pažino (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai yra V. T.), ant Baltojo tilto nestipriai tris kartus jį pastūmė, šis jo veiksmas jam sukėlė pažeminimą, jis neleido jam pasišalinti nuo Baltojo tilto, provokavo muštynes, netikėtai ir labai staigiai sudavė jam vieną smūgį į kairę veido pusę. Būtent nuo šio vaikino suduoto smūgio juto stiprų fizinį skausmą. Jam šalinantis link Goštauto g. sankryžos jį pavijęs vaikinas (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai buvo E. L.) laikė jį už sprando, o kitais vaikinas (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai buvo V. T.) bandė jam suduoti smūgį į kairės pusės veido sritį, tačiau jam pasilenkus, šio smūgio išvengė. Būtent nuo šio vaikino (V. T.) veiksmų jis patyrė fizinį bei moralinį skausmą. Po šio vaikino suduoto smūgio jam dar ilgai skaudėjo kairės pusės veido pusė, juto diskomfortą, negalėjo dirbti (t. 1, b. l. 66-67).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja U. J. parodė, kad 2017 m. balandžio 30 d. apie 19:00 val. ji ėjo namo iš mišių, vykusių Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje. Eidama Juozo Tumo - Vaižganto g., ji pastebėjo prie Baltojo tilto vykstančias muštynes. Mušėsi du vaikinai, šalia jų stovėjo trys vaikinai. Viso buvo penki vaikinai. Jie buvo maždaug iki 25 metų amžiaus, visi buvo apsirengę tamsiais drabužiais, individualių vaikinų požymių neįsidėmėjo, atpažinti negalėtų. Matė, kad vienas iš vaikinų buvo laikomas dviejų kitų, iš šono, už abiejų rankų. Kokiu tikslu vaikinai laikė kitą vaikiną, pasakyti negali. Muštynių eigoje, vienas iš vaikinų, kurio nurodyti negali, išskyrė besimušančius kitus du vaikinus. Tačiau muštynės netrukus vėl tęsėsi. Tuomet ji nutarė apie tai pranešti pagalbos telefonu 112. Pranešus apie įvykį, apytiksliai iki 5 min., pamatė atvykstančius greitosios pagalbos automobilį ir policijos ekipažą, todėl pasišalino. Nori pabrėžti, kad besimušančių vaikinų atpažinti negalėtų, matė tik vieną suduotą smūgį, tačiau kas kuriam smūgiavo ir dėl ko pasakyti negali, t. y. matė tik patį faktą. Ji nežino, dėl ko kilo konfliktas. Daugiau nieko pasakyti apie įvykį negali (t. 1, b. l. 69-70).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja – policijos pareigūnė B. V. parodė, kad 2017 m. balandžio 30 d. ji dirbo nuo 7.30 iki 20.30 val., auto patruliu 1733, kartu su vyriausiuoju patruliu A. S.. Apie 19.30 val. gavo iš VPK OVS budėtojo iškvietimą, jog Goštauto g., prie Baltojo tilto, vyksta muštynės. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko vyras, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo nukentėjusysis T. K., kuris paaiškino, kad prie jo priėjo grupelė vaikinų, ko pasekoje vienas iš vaikinų trenkė jam į veidą. Praeiviai, pastebėję vyksiančias muštines, jį apgynė, vaikinai pabėgo. Praeivių kontaktų jis neturėjo. T. K. jiems nurodė vaikinus, kurie su jo konfliktavo prie Baltojo tilto. Ji dabar nepamena, ar nurodė jam trenkusį vaikiną. Visi trys vaikinai stovėjo po Baltuoju tiltu. Juos visus sulaikė. Sulaikymo metu vaikinai buvo ramūs, nesipriešino. Visus sulaikytuosius pristatė tolimesniam įvykio aiškinimuisi į 3 PK. Sulaikyti vaikinai neneigė, kad įvyko muštynes su nukentėjusiuoju, tačiau savo veiksmų nekonkretizavo (t. 1, b. l. 76).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. S. parodė, kad 2017 m. balandžio 30 d. jis dirbo nuo 7.30 iki 20.30 val., auto patruliu 1733, kartu su vyriausiąja patrule B. V.. Apie 19.30 val., gavo iš VPK OVS budėtojo iškvietimą, jog Goštauto g., prie Baltojo tilto, vyksta muštynės. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko vyras, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo nukentėjusysis T. K., kuris paaiškino, kad prie jo priėjo grupelė vaikinų, kilo žodinis konfliktas, ko pasėkoje, vienas iš vaikinų trenkė jam į veidą. Praeiviai, pastebėję vykstančias muštynes, jį apgynė ir pabėgo. Praeivių kontaktinių duomenų neturėjo. Kadangi praeiviai pasišalino iki jiems atvykstant, jų duomenų neįrašė į tarnybinį pranešimą. T. K. jiems nurodė vaikinus, kurie su juo konfliktavo prie Baltojo tilto. Dabar nepamena, ar nurodė jam trenkusį vaikiną. Vaikinai buvo trys, stovėjo po Baltuoju tiltu. Jie juos sulaikė. Sulaikymo metu vaikinai buvo ramūs, nesipriešino. Visus sulaikytuosius pristatė tolimesniam įvykio aiškinimuisi į 3 PK. Sulaikyti vaikinai neneigė, kad įvyko muštynės su nukentėjusiuoju, tačiau savo veiksmų nekonkretizavo (t. 1, b. l. 78).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas E. L. parodė, kad 2017 m. balandžio 30 d. jis su draugu V. T. šventė draugo I. K. trumpalaikes atostogas Vilniuje. Tą vakarą aplankė daug barų, vartojo daug alkoholinių gėrimų. Vakare, tikslaus laiko nepamena, jiems trims būnant ant Baltojo tilto, pokštavo. Tą vakarą, ant Baltojo tilto buvo daug žmonių. Jie sugalvojo pokštauti, t. y. praeinančių žmonių prašyti juos nufotografuoti, linksminosi. Praeinantys žmonės į tokį jų prašymą reagavo geranoriškai, sutikdavo juos nufotografuoti. Jam priėjus prie vaikino, kuris tuo metu stovėjo ant Baltojo tilto, paprašė jį su draugais nufotografuoti, tačiau vaikinas sureagavo į prašymą piktai, su jais kalbėjo pakeltu tonu, mosikavo rankomis. Jis negali pasakyti, dėl kokios priežasties jis taip reagavo į jo prašymą, tačiau vaikino jis niekaip įžeisti negalėjo. Vaikinas, kažką sakydamas jiems, pradėjo šalintis link prekybos centro „CUP“, esančio adresu Vilniuje, Upės g. 9. Jis nepamena, ką būtent tas vaikinas jiems sakė, tačiau jam pasirodė, kad jis juos įžeidinėjo. Jie ėjo paskui jį, norėdami išsiaiškinti kas jam nepatiko. Norėjo priartėti prie vaikino, tačiau jis vis šalindavosi nuo jų, stengėsi išlaikyti atstumą. Jis dabar nepamena visų savo bei draugų veiksmų, kadangi buvo neblaivus. Pamena tik tiek, kad tarp jų kompanijos ir vaikino vyko žodinis konfliktas. Jis nepamena, kokiu momentu, kas, kuriam ir kur smūgiavo. Savo veiksmų, nukreiptų prieš vaikiną, patikslinti negali, kadangi buvo neblaivus. Konfliktas vyko gan trumpai. Pamena, kad jie lakstė paskui vaikiną ant Baltojo tilto, norėdami išsiaiškinti, ką jis jiems sakė. Visą įvykį pamena labai miglotai. Atsimena dar, kad netikėtai atvyko policijos pareigūnai, kurie dėl to, kad jie neblaivūs kabinėjosi prie vaikino, juos sulaikė ir pristatė į PK. I. K. šiuo metu yra išvykęs į Didžiąją Britaniją, kur dirba ir gyvena ir nežino, kada jis planuoja atvykti į Lietuvą. Su I. K. bendrauja tik „Facebook“ paskyroje, jo „nikas“ yra I. K.. Mano, kad konfliktą pradėjo jie, paprašydami juos nufotografuoti (t. 1, b. l. 85-86).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1377/2017(01) konstatuota, kad T. K. padaryta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairės akies apatiniame voke, dalinis 1-o viršutinio danties iš kairės vainiko nuskilimas, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-04-30). Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 41).
2017 m. lapkričio 10 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis T. K. iš jam pateiktų penkių asmenų nuotraukų atpažino vieną kaip asmenį, apie kurį jis davė parodymus, t. y. V. T., iš veido formos, akių formos, beveik plikos galvos; nukentėjusysis nurodė, kad būtent šis asmuo jį nestipriai stumtelėjo ne mažiau trijų kartų bei sudavė vieną stiprų smūgį į veidą, jį įžeidinėjo, neleido šalintis nuo Baltojo tilto, vijosi, provokavo muštynes (t. 1, b. l. 56-59).
Apžiūrėjus vaizdo įrašą, surašytas 2018 m. gegužės 16 d. Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kaip Baltuoju tiltu, link Upės g., atsukęs nugarą į minėtą gatvę, eina ikiteisminio tyrimo metu nustatytas nukentėjusysis T. K., link jo eina trys vaikinai (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad vaikinas, vilkintis mėlyna striuke, yra E. L., juodos spalvos striuke – V. T., ir raudonos spalvos striuke – I. K.); minėti trys vaikinai eina link nukentėjusiojo T. K.; T. K., eidamas veidu į vaikinus, juos visą laiką stebi, bando išlaikyti saugų atstumą; I. K. gestikuliuodamas ranka kažką sako nukentėjusiajam T. K.; tuo metu Baltuoju tiltu eina praeiviai (t. 1, b. l. 71-72).
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
V. T. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, kuris numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taigi nurodytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali – t. y. nurodytais veiksmais (įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiojantis arba vandališkais veiksmais, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai) turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Be to, pažymėtina, kad tiek atitinkami veiksmai yra įvardyti kaip alternatyvūs, tiek ir numatytos alternatyvios pasekmės.
Iš jau minėtų duomenų, kurie buvo surinkti įstatymo nustatyta tvarka bei bylą nagrinėjant teisme buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nustatytos tokios faktinės aplinkybės: 2017 m. balandžio 30 d., apie 19.00 val. Vilniuje, prie Baltojo tilto, Goštauto ir J. Tumo – Vaižganto gatvių sankryžos, įvyko konfliktas, kurio metu V. T. ranka sudavė smūgį nukentėjusiajam T. K. į kairę akį, taip padarydamas pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Šios aplinkybės yra neabejotinai nustatytos remiantis tiek paties kaltinamojo parodymais teisiamojo posėdžio metu, tiek ir nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu: teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis neneigė, kad jis sudavė nukentėjusiajam į veidą, dėl ko galėjo kilti kaltinamajame akte nurodytos pasekmės (nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), savo ruožtu nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu detaliai parodė, kad ant Baltojo tilto, nurodytu laiku ir vietoje, vienas iš užpuolusių asmenų, o būtent – V. T. (jį nukentėjusysis atpažino ikiteisminio tyrimo metu, kas užfiksuota asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole), sudavė jam galimai kaire ranka stiprų smūgį į veidą – į kairę akį. Konkretų sužalojimo laipsnį – nežymų sveikatos sutrikdymą, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G1377/2017(01), kurioje detaliai nurodyti padaryti sužalojimai, t. y. padaryta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairės akies apatiniame voke, dalinis 1-o viršutinio danties iš kairės vainiko nuskilimas, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-04-30), sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ir jie nėra būdingi vienkartiniam griuvimui.
Pažymėtina, kad nors kaltinamasis pripažino esminę kaltinimui reikšmingą aplinkybę – t. y. kad jis nurodytu laiku ir vietoje sudavė nukentėjusiajam smūgį į veidą, vis dėlto jis nurodo kitokias konflikto kilimo priežastis, o būtent, nurodė, kad būtent nukentėjusysis jį išprovokavo minėtam smūgiui, elgdamasis neadekvačiai, ir kad nukentėjusysis norėjo jam (kaltinamajam) smogti, tačiau kaltinamajam pavykus išvengti smūgio, galimai instinktyviai (gindamasis) jis ir sudavė smūgį nukentėjusiajam. Vis dėlto teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis (nuoseklius nukentėjusiojo parodymus, iš dalies ir paties kaltinamojo nurodytas aplinkybes), sprendžia, kad byloje surinkti duomenys paneigia tokią jo nurodytą įvykių versiją (apklaustų liudytojų parodymai, vaizdo medžiaga ir kt.), iš kitos pusės – nagrinėjamu atveju susiklosčiusioje situacijoje (nukentėjusysis buvo vienas, savo ruožtu kaltinamasis įvykio vietoje buvo su dar dviem draugais, pažymėtina, visi jie buvo, kaip patys pripažino, pakankamai neblaivūs) minėta versija iš esmės neįtikinama, juolab tai jokiais aspektais negali būti vertinama kaip aplinkybė, šalinanti kaltinamojo kaltę. Šiuo atveju akcentuotina ir paties kaltinamojo pripažįstama aplinkybė, kad jis buvo neblaivus, dėl ko, kaip nurodė, gali būti, kad ne visas aplinkybes atsimena. Šią aplinkybę patvirtina alkotesterio kvitas, kuriame užfiksuota, kad 2017 m. balandžio 30 d., 20.15 val. (t. y. nuo įvykio praėjus dar šiek tiek laiko), V. T. buvo nustatytas 2,46 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 103). Kaip jau minėta, teismo vertinimu nukentėjusiojo aprodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo nuoseklūs ir detalūs, todėl atsižvelgiant į tai, kad tam tikrais aspektais juos patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys (pvz., minėto vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad būtent nukentėjusysis, laikydamasis saugaus atstumo, bandė pasišalinti nuo tilto, savo ruožtu kaltinamasis su dviem savo draugais iš esmės jį persekiojo), teismas nemato pagrindo jais abejoti, todėl vadovaujasi darydamas atitinkamas išvadas – taip pat ir tai, jog nukentėjusiojo parodymai patvirtina ir kaltinime nurodytą aplinkybę, kad be jau minėto suduoto smūgio nukentėjusiajam, kaltinamasis bandė dar kartą suduoti nukentėjusiajam, tačiau pastarajam pavyko išvengti šio smūgio.
Taigi įvertinęs minėtas nustatytas faktines aplinkybes veikos kvalifikavimo pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį aspektu, teismas pažymi, kad nustatyti objektyvieji nurodyto nusikaltimo požymiai kaltinamojo veikoje, o būtent – jis viešoje vietoje, tuo metu, kai nurodytoje vietoje buvo pakankamai daug pašalinių asmenų (tai patvirtina tiek paties kaltinamojo parodymai, tiek iš dalies ir vaizdo įrašo apžiūros protokolas), iš chuliganiškų paskatų, be priežasties užpuolė nukentėjusįjį, suduodamas jam smūgį į veidą (kairę akį), taip padarydamas pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą, atitinkamai nurodytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog tokiu savo įžūliu elgesiu, naudojant prieš iki tol nepažįstamą asmenį smurtą, kaltinamasis akivaizdžiai demonstravo nepagarbą aplinkiniams viešoje vietoje, dėl ko, pastebėtina, pagal parodymus, į kilusį konfliktą įsikišo ir pašaliniai asmenys, padėdami nukentėjusiajam (asmenys nebuvo nustatyti, tačiau šį faktą patvirtina tiek nukentėjusiojo parodymai, tiek ir pripažįsta pats kaltinamasis, nors, pastebėtina, nurodydami kitokias detales dėl to, kokie tai buvo asmenys), bei kiti pašaliniai asmenys (liudytoja U. J.) kreipėsi telefonu į Bendrąjį pagalbos centrą, pranešdami apie įvykį, kas rodo, kad įprasta visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdyta. Pažymėtina, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas atskirai nekvalifikuotinas, kadangi šią veiką apima BK 284 straipsnio norma. Teismas taip pat pripažįsta, kad nustatyta ir tiesioginė tyčia kaltinamojo veikoje – jis nurodytu būdu veikė, suvokdamas, tokios savo veikos pavojingumą ir pasekmes, ir būtent taip veikti bei tokių pasekmių norėjo.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei argumentus, teismas pripažįsta, kad V. T. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, yra neabejotinai įrodyta.
Dėl bausmės skyrimo
Už Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą numatyta sankcija – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausiai pažymi, kad padaryta nusikalstama veika viešajai tvarkai – tyčinis (tiesioginė tyčia) nesunkus nusikaltimas, nukentėjusiajam padaryta žala, kurią civiliniu ieškiniu jis prašo atlyginti, žala (jos dalis) nėra atlyginta. Byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (nors savo kaltę dėl reikšmingų veikai kvalifikuoti aplinkybių jis pripažino, vis dėlto nepripažintina, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p., nes nagrinėjamu atveju iš kaltinamojo parodymų teismas nemato pagrindo manyti, jog kaltinamasis tikrai nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, kadangi iš esmės jis teisina savo veiksmus), nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 str. 1 d. 9 p., kadangi kaltinamasis veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į kitas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – neteistas (b. l. 129), administracine tvarka baustas, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 131), dirba (b. l. 130).
Todėl atsižvelgdamas į konkrečią nusikalstamą veiką, jos pobūdį bei pavojingumą, taip pat kaltinamojo asmenybę, be to, vadovaujantis BK 55 straipsniu, teismas sprendžia, kad šiuo atveju V. T. skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos konkretų dydį, įvertinus jau minėtas aplinkybes, nustatant mažesnį nei galimos skirti šios bausmės rūšies vidurkis. Kaltinamajam, siekiant teigiamo elgesio pokyčio bei nukentėjusiojo interesais, skirtinos pareigos – visu bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (48 str. 6 d. 3 p.), per nustatytą laiką atlyginti nukentėjusiajam dalį priteistos neturtinės žalos (BK 48 str. 7 d.).
Kadangi kaltinamasis iš esmės prisipažino (t. y. pripažino esmines veikai kvalifikuoti reikšmingas aplinkybes), dėl ko byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų
T. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašo priteisti 900 eurų neturtinės žalos bei turtinę žalą – 500 eurų, susidariusią dėl negautų pajamų (t. 1, b. l. 35).
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.).
Nukentėjusysis iš kaltinamojo prašo priteisti 500 eurų turtinės žalos – negautų pajamų. Nurodė, kad dėl įvykio jis gydėsi, negalėjo bendrauti su žmonėmis, teikti paslaugų, kadangi prieš pat įvykį buvo sustabdyta jo praktika, atšaukus jo ankstesnį praktikos vadovą iš pareigų, o dėl padaryto sužalojimo jis negalėjo susirasti naujo praktikos vadovo – jį susirado tik vėliau (pateikė atitinkamus tai patvirtinančius duomenis). Konkretų prašomos negautų pajamų sumos dydį grindžia duomenimis apie gautas pajamas 2016 m. sausio mėnesį (1500 eurų), 2016 m. rugpjūčio mėnesį (550 eurų) ir 2016 m. rugpjūčio mėnesį (850 eurų).
Turtinės žalos samprata apibrėžta Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad tarp neteisėtų veiksmų (šiuo atveju – atitinkamos nusikalstamos veikos) ir kilusių padarinių (kilusios žalos) turi būti nustatytas priežastinis ryšys. Be to, sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo, turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis, kurį civilinis ieškovas turi pagrįsti bei įrodyti. Šiuo atveju nors nukentėjusysis grindė savo reikalavimą dėl turtinės žalos, o būtent – negautų pajamų, duomenimis apie jo profesinę veiklą, t. y. kad jis yra advokato padėjėjas bei kad dėl nusikaltimu jam sukelto sveikatos sutrikdymo negalėjo teikti paslaugų, negalėjo susirasti naujo praktikos vadovo ir pan., vis dėlto, teismo nuomone, nurodyta jo prašoma priteisti turtinė žala šiuo atveju nėra įrodyta. Pirmiausia pažymėtina, kad pagal pateiktus duomenis, ankstesnis jo praktikos vadovas dar iki įvykio pateikė Advokatų tarybai prašymą atšaukti jį iš advokato padėjėjo T. K. praktikos vadovo pareigų, kuris buvo tenkintas Advokatų tarybos pirmininko tik 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 368, atitinkamai būtent šis sprendimas pirmiausia ir lėmė, kad nukentėjusysis negalėjo teikti atitinkamų teisinių paslaugų bei gauti už tai pajamų. Nukentėjusysis nurodo, kad kaltinamojo nusikalstama veika sukelti padariniai – jam padarytas sveikatos sutrikdymas, sutrukdė jam operatyviai susirasti naują praktikos vadovą, ir su nauju praktikos vadovu susitarimas buvo sudarytas 2017 m. liepos 7 d. Tačiau vis dėlto pažymėtina, kad nors šios aplinkybės (dėl ankstesnio praktikos vadovo bei dėl susitarimo su nauju vadovu sudarymo) yra įrodytos pateiktais dokumentais, vis dėlto vertinant visumą pateiktų duomenų, teismo vertinimu, nėra įrodyta, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusysis negavo jo prašomo priteisti dydžio pajamų, kadangi, pirmiausia, nėra pateikta duomenų, kad nukentėjusysis, pavyzdžiui, turėjo (objektyviai būtų turėjęs) klientus, kuriems jis turėjo teikti atitinkamas paslaugas, tačiau būtent dėl padaryto sveikatos sutrikdymo negalėjo jų suteikti ir gauti už jas pajamų. Pažymėtina ir tai, jog nors, kaip nukentėjusysis nurodo, žalos dydį jis grindžia ankstesniais laikotarpiais gautomis pajamomis (išvedus vidurkį bei sumažinus sumą iki 500 eurų), vis dėlto pastebėtina, kad duomenys apie jo pajamas yra pateikti fragmentiški – už ankstesnį laikotarpį, nei įvykis, tai yra tris 2016 metų mėnesius (sausio, liepos ir rugpjūčio), nors įvykis įvyko 2017 m. balandžio 30 d. Be to, kaip minėta, susitarimas su ankstesniu praktikos vadovu buvo nutrauktas dar iki įvykio, t. y. nesusijęs priežastiniu ryšiu su šiuo nuosprendžiu konstatuota įvykdyta nusikalstama veika, o aplinkybė, jog tikėtina, kad nusikalstama veika sutrikdė tam tikru mastu nukentėjusiajam ieškoti naujo praktikos vadovo, vis dėlto negali būti laikoma susijusi pakankamu priežastiniu ryšiu su prašoma priteisti negautų pajamų suma, kuri, kaip jau minėta, iš esmės ir nėra įrodyta. Pastebėtina, kad atitinkami nepatogumai, kilę dėl to, jog dėl padaryto sveikatos sutrikdymo tam tikrą laikotarpį buvo apsunkintos nukentėjusiojo galimybės bendrauti su kitais asmenimis (taigi tuo aspektu sutrikdyta ir naujo praktikos vadovo paieška), vertintini sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo.
Nukentėjusysis taip pat prašo priteisti neturtinė žalą – 900 eurų. Nurodo, kad nusikalstama veika jam sukeltas sveikatos sutrikdymas sukėlė jam pasekmes – nepatogumus, skaudėjo, perštėjo, jis buvo pažemintas, be to, buvo apsunkintos bendravimo su kitais asmenimis galimybės.
Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina vadovautis, be kita ko, CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama neturtinės žalos sąvoka – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Būtina atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos nustatymo kriterijais, o būtent: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala – turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Teismas, vertindamas nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybes bei ja sukeltos žalos pobūdį, o būtent, žala buvo padaryta nukentėjusiojo sveikatai tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, kas, teismo nuomone, neabejotinai sukėlė atitinkamas neturtinio pobūdžio pasekmes – fizinį skausmą, išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo su kitais žmonėmis apsunkinimą (smūgis buvo suduotas į veidą – kairę akį, dėl ko, pagal nukentėjusiojo paaiškinimus, akis buvo ištinusi, buvo didžiulė mėlynė) ir pan., sprendžia, kad neturtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta. Sprendžiant klausimą dėl konkretaus priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina tiek į jau minėtas aplinkybes, tiek ir į teismų praktikoje priteisiamą neturtinės žalos dydį, todėl spręstina, kad nagrinėjamu atveju civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos yra tenkintinas ir iš kaltinamojo nukentėjusiajam T. K. priteistina 900 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2018 m. rugsėjo 10 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.16)NTP-7-5216, kurioje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą T. K., antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudarė 91 euro suma. Teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, nusprendžia šias išlaidas, susijusias su apmokėjimu už nukentėjusiojo atstovo – advokato suteiktas paslaugas, priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. T. (V. T.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį: 1) visu bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 48 str. 6 d. 3 p.); 2) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam dalį, t. y. ne mažiau nei 600 eurų, priteistos neturtinės žalos (BK 48 str. 7 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. T. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį: 1) visu bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 48 str. 6 d. 3 p.); 2) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam dalį, t. y. ne mažiau nei 600 eurų, priteistos neturtinės žalos (BK 48 str. 7 d.).
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Nukentėjusiajam T. K. priteisti iš kaltinamojo V. T. 900 (devynis šimtus) eurų neturtinės žalos, civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš kaltinamojo V. T. valstybės naudai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas – 91 (devyniasdešimt vieną) eurą
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.