- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-10-16
- Bylos Nr.
- 1-1125-771/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01487-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Kaltinamasis
- Ž. P.
- Advokatai
- Lionė Musteikienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorei Erikai Girgždienei, kaltinamajam Ž. P., jo gynėjai – advokatei Lionei Musteikienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, besimokantis Šiaulių suaugusiųjų mokyklos 12 klasėje, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ serviso darbuotoju ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. P. 2014 m. rugsėjo 11 d. apie 02.20 val. Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro kelių patrulių kuopos tarnybiniame automobilyje VW JETTA, v.n. (duomenys neskelbtini) su skiriamaisiais ženklais siūlė nuo 500 iki 1000 litų kyšį valstybės tarnautojams – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos būrio kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiesiems patruliams Ž. S. ir T. B., tokiu būdu siekdamas paperkamų valstybės tarnautojų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, tai yra siekė išvengti administracinės atsakomybės už padarytą KET pažeidimą.
Kaltinamasis Ž. P. kaltu prisipažino visiškai bei parodė, kad 2014-09-11 ties (duomenys neskelbtini) gatve jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie pranešė, kad jo automobilio posūkiai iškritę. Patikrinę jo blaivumą nustatė, kad jis apsvaigęs. Sėdėdamas policijos tarnybiniame automobilyje ant užpakalinės sėdynės, prašė ant priekinių sėdynių sėdinčių policijos pareigūnų nerašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo. Siūlė už administracinio teisės pažeidimo protokolo nerašymą vėliau po atlyginimo su jais atsiskaityti. Gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., nutraukė įrodymų tyrimą, kadangi įvykio aplinkybės yra pakankamai aiškios. Su sutrumpintu įrodymu tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras ir gynėjas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Be kaltinamojo Ž. P. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais: apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad policijos automobilio VW Jetta valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinėje dalyje, dešinėje pusėje ant sėdynės yra pritvirtintas užrašas „DĖMESIO. Automobilyje veikia vaizdo ir garso įranga“ (3-5 b. l.); Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiųjų patrulių Ž. S. ir T. B. tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, kad 2014-09-11, jiems kartu dirbant ekipaže „(duomenys neskelbtini)“, apie 02.17 val. iš Šiaulių AVPK OVS buvo gautas pranešimas ((duomenys neskelbtini)), kad nuo (duomenys neskelbtini) link Šiaulių važiuoja automobilis Audi 80, v.n. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas gali būti neblaivus. Minėtas automobilis sustabdytas ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža. Automobilį Audi 80, v.n. (duomenys neskelbtini) vairavo Ž. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Testą pirštu paliesti nosies galą atlikti nesugebėjo. Alkotesteriu nustatytas vidutinis girtumo laipsnis 1,68 promilių. Ž. P. buvo surašytas ATP protokolas (duomenys neskelbtini), pagal LR ATPK 126 str. 4 d. Įforminant Ž. P. padarytą administracinį pažeidimą, jis nuolat prašė neatimti vairuotojo pažymėjimo, nerašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo arba surašyti administracinį teisės pažeidimo protokolą už pažeidimą, kurio sankcijoje nėra numatytas teisės atėmimas. Vairuotojas Ž. P. už protokolo nesurašymą siūlė 500 litų, kai gaus atlyginimą. Vėliau pasiūlė 1000 litų (vartodamas žodžius „štuką“ litų), kai gaus atlyginimą. Minėjo, kad jis atsiskaitys su jais paskambindamas į mobilųjį telefoną (norėjo susikeisti telefono numeriais). Pristatant Ž. P. į Šiaulių AVPK OVS patalpas, Ž. P. pradėjo minėti žodžius, kad jis labai mėgsta juokauti ir viską, ką sakė automobilyje, tai buvo tik juokai. Apie bandymą papirkti policijos pareigūną, siekiant išvengti atsakomybės, informuotas Šiaulių AVPK OVS. Ž. P. pristatytas į Šiaulių AVPK OVS laikino sulaikymo patalpas. Automobilyje yra informacinės lentelės apie tai, kad automobilyje yra sumontuota vaizdo ir garso įrašymo įranga. (7, 8 b. l.). Objektyviosios pusės požymiai pasireiškė siūlymu duoti kyšį, siekiant paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus. Nusikalstamos veikos sudėtis formali, nereikalaujanti pasekmių. Kvalifikuojantis požymis – kyšio vertė viršija 1 MGL, tačiau neviršija 250 MGL. Subjektyvioji pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d.
Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Teisiamojo posėdžio metu iš kaltinamojo Ž. P. ir galimos laiduotojos D. M. buvo gautas prašymas nutraukti baudžiamąją bylą pagal laidavimą be užstato.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. numatyta: „Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.“
Ž. P. padarė apysunkį nusikaltimą, anksčiau baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (19-22 b. l.), neteistas (23 b. l.), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ serviso darbuotoju ir UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis jokių kitų nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų nepadarė, todėl esant tokioms bylos aplinkybėms yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismas, vertindamas aukščiau paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad yra visuma sąlygų, numatytų LR BK 40 str., leidžiančių atleisti Ž. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
D. M. anksčiau neteista, darbdavio AB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojama teigiamai, gali daryti įtaka kaltinamajam, kad jis daugiau nenusižengtų įstatymams, yra verta teismo pasitikėjimo, todėl gali būti kaltinamojo laiduotoja.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokant ją per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo Ž. P. taikytina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Nagrinėjant bylą, kaltinamajam Ž. P. buvo skirta gynėja advokatė Lionė Musteikienei. Byloje gauta Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurios matyti, kad už Ž. P. suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 80 Lt. LR BPK 106 straipsnio 1 dalis, nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkinamas (LAT nutartis Nr. 2K-322/2014).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bylą nutraukti.
Ž. P. perduoti D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal laidavimą 1 (vienų) metų laikotarpiui be užstato.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Ž. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) arba 376,51 Eurų (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 51 ct) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo Ž. P. taikyti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.