Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Green admin“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Green admin“ ieškinį atsakovei Z. B. dėl skolos už suteiktas administravimo, techninės priežiūros ir kt. paslaugas priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis, kuria ieškovei UAB „Green admin“ nustatytas terminas iki 2023 m. sausio 6 d. įskaitytinai pašalinti nutartyje nurodytus ieškovės UAB „Green admin“ ieškinio atsakovei Z. B. dėl 884,06 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo trūkumus – nurodyti atsakovės asmens kodą, kad teismas galėtų pats naudodamasis registrais gauti duomenis apie atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą ar jos darbovietę, arba nurodyti kitą žinomą adresą, kuriuo būtų galima įteikti atsakovei procesinius dokumentus.

10. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti CPK 115 straipsnio 2 dalis ar 4 dalis.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo teisėjos 2022 m. lapkričio 17 d. rezoliucija priimtas ieškovės UAB „Green admin“ ieškinys atsakovei Z. B., kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės 884,06 Eur įsiskolinimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

12. Ieškinyje ieškovė nurodė atsakovės vardą ir pavardę – Z. B., gimimo datą – (duomenys neskelbtini) ir ieškovei žinomą atsakovės gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini). Atsakovei adresu (duomenys neskelbtini) siunčiami teismo procesiniai dokumentai neįteikti, nurodant priežastį, jog neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą.

13. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi nutarė nustatyti ieškovei UAB „Green admin“ terminą iki 2023 m. sausio 6 d. įskaitytinai pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus – nurodyti atsakovės asmens kodą, kad teismas galėtų pats naudodamasis registrais gauti duomenis apie atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą ar jos darbovietę, arba nurodyti kitą žinomą adresą, kuriuo būtų galima įteikti atsakovei procesinius dokumentus.

14. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose nustatyta, jog kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente, be kita ko, turi būti: dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi); procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui būdas, adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui.

15. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti CPK 115 straipsnio 2 dalį (CPK 115 straipsnio 4 dalis). Teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų ir jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 2 dalis).

16. Taigi, vadovaujantis CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktu, procesiniame dokumente, įskaitant ieškinį, dalyvaujančių byloje asmenų asmens kodai turi būti nurodyti jeigu jie yra žinomi, tačiau fizinio asmens gyvenamoji vieta privalo būti nurodyta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba ją nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 straipsnio 2 dalis). Fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą; jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje (CK 2.17 straipsnio 3 dalis).

17. CPK 179 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys; jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka išreikalaujami teismo (CPK 198 straipsnio 1 dalis).

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalgoje Nr. AC-36-1 nurodyta, kad byloje dalyvaujančio asmens gyvenamosios vietos nenurodymas, jeigu ieškinį pateikiantis asmuo teigia ir pateikia įrodymus, kad nesėkmingai bandė tą gyvenamąją vietą nustatyti, nesudaro kliūčių priimti ieškinį, nes nežinant nuo ieškinio besiginančio asmens gyvenamosios vietos civilinė byla gali būti iškeliama pagal paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją ar jo turto buvimo vietą (CPK 30 straipsnio 1 dalis), o procesiniai dokumentai įteikiami viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis) . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo apžvalgos 4.2 punkte taip pat išaiškinta, kad, kai ieškovui nežinoma atsakovo (fizinio asmens) gyvenamoji vieta ar kiti galimi procesinių dokumentų įteikimo adresai arba šiais adresais siųsti procesiniai dokumentai neįteikiami, ieškovas turi teisę procesiniame dokumente nurodyti, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta nėra deklaruota, faktinė gyvenamoji vieta ar kiti procesinių dokumentų įteikimo adresai nežinomi, ir prašyti teismo procesinius dokumentus įteikti teisme (CPK 127 straipsnis), kuratoriui (CPK 129 straipsnis), viešo paskelbimo (CPK 130 straipsnis) ar kitais būdais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347–393).

19. Iš kartu su ieškiniu pateiktų priedų matyti, kad atsakovei ieškovės ir kitų asmenų išrašytose sąskaitose yra nurodomas atsakovės adresas (duomenys neskelbtini). Sutartis iš kurios kildinama atsakovės skola ieškovei pasirašyta tarp ieškovės ir DNSB „Istorinis namas“, kurios buveinės adresas (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškinyje nurodo, kad kartu su ieškiniu pateikia Nekilnojamojo turto išrašą (priedas Nr. 7), tačiau tokio priedo su ieškiniu nebuvo pateikta. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kartu su ieškinyje minimoje Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-6175-445/2022 pateiktu ieškovės pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo buvo pateiktas VĮ Registrų centras 2022 m. rugpjūčio 19 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, kad Z. B., gimusiai (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-6175-445/2022, kuriuo ieškovės naudai iš atsakovės buvo priteistos visos prašomos sumos, 2022 m. spalio 3 d. nutartimi buvo panaikintas dėl to, kad teismo įsakymas atsakovei taip pat nebuvo įteiktas.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu minėtos aplinkybės niekaip nepatvirtina, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Vienas iš būdų nustatyti asmens gyvenamąją vietą yra gauti informaciją iš Gyventojų registro, kuriame yra kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečius, taip pat ir jų gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovė viešame registre nebūtų deklaravusi savo gyvenamosios vietos ar kad būtų deklaravusi savo gyvenamąją vietą ieškovės nurodytu adresu ar kitu adresu. Ieškovė taip pat nepateikė duomenų, kad kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl atsakovės gyvenamosios vietos nustatymo ir kad ieškovė tokių įrodymų negalėjo gauti. Be to, tokių įrodymų ieškovė neprašė išreikalauti ir teismo. Ieškovė apskritai neteigė ir nepateikė įrodymų, kad bandė nustatyti atsakovės gyvenamąją vietą. Taigi, byloje nėra duomenų, kad ieškovė išnaudojo visas galimybes nustatyti atsakovės gyvenamąją vietą ir apskritai kuo remiantis atsakovės gyvenamąją vietą nustatė.

21. Pažymėtina ir tai, kad iš tiesų Lietuvos teismai per Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO turi prieiga prie Gyventojų registrų informacijos, tačiau vykdant informacijos paiešką yra būtina įvesti asmens kodą. Tuo tarpu ieškovė kreipdamasi į teismą atsakovės asmens kodo nenurodė, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytu argumentu, kad teismas pagal ieškovės pateiktus duomenis neturi galimybės gauti informacijos iš Gyventojų registro.

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai įpareigojo ieškovę nurodyti atsakovės asmens kodą, kad teismas galėtų pats naudodamasis registrais gauti duomenis apie atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą ar jos darbovietę, arba nurodyti kitą žinomą adresą, kuriuo būtų galima įteikti atsakovei procesinius dokumentus.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.