Kauno apygardos teismo nutarimas

2018-09-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-418-175/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-09-26
Bylos Nr.
AN2-418-175/2018
Teisminio proceso Nr.
4-09-3-00126-2018-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algerdas Urbšys
Pažeidėjas
J. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-418-175/2018Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00126-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.11.11 (S)
Kauno apygardos teismasNutarIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos J. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo J. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. K. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta 1 000 Eur bauda už tai, kad ji, būdama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dalininke ir juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu nuo 2017 m. birželio 9 d. dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigose nesudariusi rašytinės darbo sutarties, nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

2. Alytaus apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad faktinės aplinkybės byloje nustatytos teisingai, J. K. kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo įrodyta byloje surinktais įrodymais ir abejonių nekelia.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde J. K. prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba nesant galimybės pripažinti civilines paslaugų sutartis tinkamomis santykiams tarp viešosios įstaigos ir vadovo sureguliuoti, pakeisti nutarimą ir neskirti administracinės nuobaudos arba paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, nuobaudą.

3.1. Skunde teigiama, kad teisės aktuose nėra imperatyviai nurodyta, kad su viešosios įstaigos vadovu negali būti sudaroma atlygintinė paslaugų teikimo sutartis ar bet kuri kita sutartis, pvz. savanoriškos veiklos. Atsižvelgiant į viešosios įstaigos vadovo specifiką bei jo funkcijas, įstaigos veikimo ypatumus, keliamus tikslus, vykdomas užduotis, finansinę situaciją ir kitas aplinkybes, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl galimybių įstaigos vadovui dirbti kitokiu, negu darbo sutarties, pagrindu. Visais atvejais būtina išsiaiškinti ir išnagrinėti susiklosčiusius santykius siekiant konstatuoti, jog yra susiformavę ne civiliniai veiklos, o darbo teisiniai santykiai.

3.2. Skunde J. K. nurodo, kad dirbdama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktore su įstaiga buvo sudariusi civilines atlygintinų paslaugų teikimo sutartis. Šis sprendimas buvo nulemtas įstaigos vykdomos veiklos, jos ypatumų siekiant išvengti netikslingo darbo sutarties sudarymo, t. y. darbo sutarties sudarymo „dėl akių“. Viešosios įstaigos veikla yra edukacinio pobūdžio, veikla vykdoma ne nuolatos. Jos atliekami veiksmai nebuvo tęstinio pobūdžio, buvo susiję su konkretaus rezultato pasiekimu. Šiuo atveju ji suteikė nematerialaus pobūdžio intelektines paslaugas, kurių teikimas aiškiai apibrėžtas laike. Įstaigoje su kitais darbuotojais yra sudarytos darbo sutartys, jų veiksmai yra tęstinio pobūdžio, susiję su konkrečių darbo funkcijų atlikimu.

3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad viešosios įstaigos veikla buvo vykdoma nuostolingai, joks darbo užmokestis nebuvo mokamas, todėl nenustatytas darbo atlygintinumo požymis, kurio nustatymas yra būtinas norint darbą pripažinti nelegaliu. Todėl visiškai nepagrįsti ir nesusiję su šia byla yra teismo nutarime cituojami teiginiai iš teismų praktikos. Civilinėse sutartyse sutarties vykdytojas taip pat gauna atlygį už savo darbą, tačiau tai nėra darbo užmokestis. Pagrindinis skirtumas tarp atlyginimo ir užmokesčio yra toks, kad darbo užmokestis mokamas sistemingai ir mokėjimas turi tęstinumą. Tačiau teismas nutarime nepasisakė dėl šiuo atveju numatyto užmokesčio ar atlygio, jo periodiškumo. Buvo formaliai konstatuota, kad atlygio klausimas aptartas. Toks konstatavimas prieštarauja teismo pareigai argumentuoti priimamus sprendimus, išsklaidyti abejones dėl priimamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo atveju viešoji įstaiga laikosi teisės aktų reikalavimų, kadangi dėl su kitais darbuotojais sudarytų darbo sutarčių Valstybinė darbo inspekcija jokių priekaištų neturėjo.

3.4. Pasak apeliantės, teismas taip pat netinkamai individualizavo jai skirtiną nuobaudą. Nebuvo atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą, veiksmų, kurių buvo imtasi, visumą, į tai, kad viešosios įstaigos vykdoma veikla yra edukacinio pobūdžio, įstaiga yra maža ne pelno siekianti organizacija. Paskirta administracinė nuobauda nebuvo tinkamai individualizuota, ji visiškai neatitinka nutarime aprašyto administracinio nusižengimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijaus. Šiuo atveju turi būti atsižvelgta į tai, kad civilinių sutarčių sudarymas parodo, kad buvo siekiama išspręsti susiklosčiusią situaciją teisinėmis priemonėmis, atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, nepažeisti galiojančių teisės aktų nuostatų. J. K. pažymi, kad augina du mažamečius vaikus, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, turi įsipareigojimų kredito įstaigai, administracine tvarka nebausta. 1000 Eur bauda atrodo akivaizdžiai neproporcinga, per griežta, trečdaliu padidinanti esamą įstaigos vykdomos veiklos nuostolį ir tampa nepakeliama našta tiek finansine, tiek emocine prasme.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. J. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, <....>, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis – administracinio nusižengimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės.

7. Skundžiamu nutarimu J. K. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nubausta už nelegalų darbą, kuris šiuo atveju pasireiškė darbo sutarties nesudarymu ir nepranešimu apie įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui prieš vieną darbo dieną iki darbuotojo darbo pradžios.

8. Administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. birželio 5 d. visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu „Dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įstatų papildymo ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovo skyrimo“ nuspręsta J. K. skirti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktore (b. l. 9). Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme (Toliau – Viešųjų įstaigų įstatymas) nurodyta, kad viešoji įstaiga turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – viešosios įstaigos vadovą (Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju minėta įstatymo nuostata buvo įgyvendinta atitinkamus įstaigos organus numatant VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose (b. l. 6–8) ir priimant sprendimą dėl vienasmenio valdymo organo – įstaigos vadovo (direktoriaus) skyrimo visuotiniame dalininkų susirinkime.

9. Nagrinėjamoje byloje yra aktuali Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostata, numatanti, kad visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo viešosios įstaigos vardu sudaro darbo sutartį su įstaigos vadovu ir ją nutraukia. Ši įstatymo nuostata suponuoja pagrįstą manymą, kad su viešosios įstaigos vadovu (direktoriumi), priešingai, negu teigia J. K., turi būti sudaryta darbo sutartis, kadangi kitos rūšies sutarčių, įforminančių viešosios įstaigos ir vienasmenio valdymo organo santykius, sudarymo galimybė minėtame įstatyme nenumatyta.

10. Darbo sutarties su J. K. nesudarymo faktas, taip pat nesilaikymas reikalavimo ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną apie asmens įdarbinimą pranešti VSDFV, nagrinėjamu atveju abejonių nekelia, šios aplinkybės skundžiamame nutarime nustatytos teisingai. Tačiau šiuo konkrečiu atveju aukštesniajam teismui kyla abejonių dėl atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį subjekto. Pagal aptariamo ANK straipsnio dispoziciją administracinėn atsakomybėn už nelegalų darbą traukiamas darbdavys ar kitas atsakingas asmuo. Vertinant šią normą Viešųjų įstaigų įstatymo kontekste darytina išvada, kad darbo sutartį su J. K. turėjo sudaryti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo, kuris taip pat privalėjo pranešti apie asmens įdarbinimą VSDFV nustatyta tvarka. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dalininkėmis yra J. K. ir D. T.. Visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimo, iš kurio būtų galima matyti, kuris asmuo buvo įpareigotas įforminti darbo teisinius santykius su J. K., paskirta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktore, bylos medžiagoje nėra. Pati J. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad abi dalininkės, ji ir D. T., abipusiu sutarimu priėmė sprendimą darbo sutarties su J. K. nesudaryti, jos atliekamą darbą įforminti civiline paslaugų teikimo sutartimi. Civilinė paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta tarp J. K. ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos D. T., veikiančios pagal sprendimą (b. l. 40). Teismo posėdyje J. K. nurodė, kad nors buvo apsispręsta darbo sutarties nesudaryti, sudaryti civilinę sutartį su J. K. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo įpareigota D. T., dėl to buvo priimtas sprendimas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nesant sprendimo, kuriuo sudaryti darbo sutartį būtų įpareigota kita dalininkė D. T. ir laikant, kad darbo sutarties sudarymas būtų nenaudingas J. K. dėl gaunamų išmokų, konstatavo, kad administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį būtent J. K. surašytas pagrįstai. Tačiau tokia teismo išvada yra paremta tik prielaidomis, kurių jokie objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina, o prielaidomis grįsti išvadas dėl administracinio nusižengimo požymių ir asmens kaltės nėra galima.

11. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, įvertinus įstatymų leidėjo už jo padarymą numatytos nuobaudos griežtumą, laikytinas pavojingu nusižengimu, todėl šio administracinio nusižengimo sudėties požymių nustatymas ir įrodytumas, asmens kaltės klausimai neturi kelti jokių pagrįstų abejonių. Griežtos atsakomybės už nelegalų darbą įtvirtinimas (bauda nuo 1000 Eur iki 5000 Eur, o esant pakartotiniam nusižengimui – bauda nuo 5000 Eur iki 6000 Eur) suponuoja nusižengimus tiriančių ir bylas nagrinėjančių institucijų pareigą imtis visų priemonių, kad nekiltų jokių pagrįstų abejonių nei dėl administracinio nusižengimo fakto, nei dėl administracinį nusižengimą padariusio asmens (atsakomybės subjekto) ir jo kaltės. Nagrinėjamu atveju nei iš administracinio nusižengimo protokolo, nei iš skundžiamo nutarimo motyvų nėra aišku, kokiais įrodymais remiantis buvo padaryta išvada, kad būtent J. K. buvo atsakinga už darbo sutarties tarp jos, kaip direktorės ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sudarymą ir pareigos pranešti apie asmens įdarbinimą VSDFV. Kaip minėta, teismas išvadą dėl to, kad tai buvo J. K. pareiga, grindė aplinkybėmis, kad darbo sutarties sudarymas, teismo vertinimu, J. K. nebuvo naudingas, o sprendimo, kad sutartį turėjo sudaryti kita dalininkė, byloje nėra. Tačiau tokia prielaidomis grįsta išvada negali būti teisiniu pagrindu pripažinti asmenį kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo.

12. Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad tiek apylinkės teismo išvados, tiek ir administracinio nusižengimo protokole nurodytos aplinkybės neleidžia šiuo metu administracinio nusižengimo byloje priimti pagrįstą, teisėtą ir teisingą sprendimą, todėl esant abejonei dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį subjekto bylos medžiaga grąžintina administracinį nusižengimą tyrusiai ir administracinio nusižengimo protokolą surašiusia institucijai. Nors teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta, šiuo konkrečiu atveju aukštesnysis teismas sprendžia, kad bylą tikslinga grąžinti ne pirmosios instancijos teismui, o administracinio nusižengimo protokolą surašiusia institucijai, kuriai iš ANK 608, 609 straipsniuose įtvirtintų nuostatų kyla pareiga ištirti galimai padaryto administracinio nusižengimo faktines aplinkybes, nustatyti administracinį nusižengimą galimai padariusį asmenį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant galutinį sprendimą dėl administracinio nusižengimo fakto ir šį nusižengimą padariusio asmens kaltės.

13. Nustatęs apylinkės teismo procesinio sprendimo panaikinimo pagrindą apygardos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, tačiau Institucija, o esant reikalui ir apylinkės teismas, tirdami bei nagrinėdami šią bylą iš naujo, privalo įvertinti ir patvirtinti arba paneigti visas tiek J. K. apeliaciniame skunde, tiek ir šiame nutarime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą ir priimti naują procesinį sprendimą – J. K. administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo tirti administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai – Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjas Algerdas Urbšys