- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-22
- Bylos Nr.
- I-3567-426/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01749-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) skunde teismo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, (toliau – ir Lukiškių TI-K, po reorganizacijos atsakovės atstovas – Vilniaus pataisos namai (toliau – Vilniaus PN) 250 000 (du šimtus penkiasdešimt tūkstančių eurų) Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–3).
1.1. Skunde teigia, kad nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. buvo laikomas Lukiškių TI-K su kitu asmeniu (D. B.), kuris, pareiškėjo teigimu, sirgo nepagydoma, užkrečiama liga (duomenys neskelbtini). Su minėtu asmeniu jis taip pat lankė Dailės menų studiją ir žaidimų kambarį. Teigia, kad taip jam kilo pavojus sveikatai bei gyvybei. Akcentuoja, kad Dailės menų studijoje buvo daromi įvairūs darbai su elektriniais įrankiais, peiliais ir jie ne kartą buvo įsipjovę, pirštus bintuodavo. Nurodo, kad taip galėjo užsikrėsti pavojinga liga.
1.2. Teigia, kad jam tyčia buvo sukeltas pavojus sveikatai bei gyvybei, todėl prašo priteisti 250 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
1.3. Pareiškėjas taip pat pateikė atsiliepimą į Vilniaus PN pateiktą atsiliepimą ir nesutiko su jame išdėstyta pozicija. Akcentavo, kad Vilniaus PN bando nuslėpti informaciją, kad kartu su sergančiu asmeniu lankė Dailės menų studiją, kur dirbo su įvairiais įrankiais nuo 9.00 iki 17.00 val. kiekvieną darbo dieną.
2. Lietuvos valstybės atstovas atsiliepime į skundą teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 10–13).
2.1. Atsiliepime nurodo, kad nekaupiami duomenys, kurie konkretūs asmenys buvo laikomi toje pačioje kameroje. Pažymi, kad duomenų, jog D. B. serga nepagydoma liga Socialinės reabilitacijos skyrius neturėjo.
2.2. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) asmuo nėra ligonis, vertinant minėtos infekcijos plitimo kelius, nuo infekuota asmens (duomenys neskelbtini) užsikrėsti kasdieninių buitinių kontaktų metu nėra jokio pavojaus, todėl ypatingos saugumo priemonės nereikalingos.
2.3. Nurodo, kad D. B. su prašymais laikyti jį izoliuotai nuo kitų nuo kitų nuteistųjų, į įstaigos administraciją nesikreipė. Be to, duomenų apie minėto asmens sveikatos būklę įstaigos administracija neturėjo teisinio pagrindo teikti. Pažymi, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl skunde nurodytų aplinkybių, nesikreipė.
2.4. Atsakovės atstovo manymu, pareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindžia vien tik savo paaiškinimais, kurie jokiais įrodymais nepagrįsti, vertino kaip nesąžiningą norą pasipelnyti. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o Lukiškių TI-K neprieštaravo, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
4. Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Lukiškių TI-K (po reorganizavimo Vilniaus PN), 250 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuri, pareiškėjo nuomone, kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo 2017 m. birželio mėnesio iki 2018 m. gegužės mėnesio, kai jis buvo laikomas vienoje kameroje su nepagydoma liga sergančius asmeniu (D. B.), kartu su pastaruoju lankė žaidimų kambarį ir Dailės menų studiją.
5. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2017 m. birželio mėnesio buvo laikomas kameroje Nr. 221 (2017 m. birželio 1 d.), nuo 2017 m. birželio 2 d. iki 2018 m. gegužės 9 d. kameroje Nr. 68 (nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. kovo 14 d. vienas), nuo 2018 m. gegužės 10 d. perkeltas į kamerą Nr. 218 (b. l. 10, 17–19). Taip pat pateikti duomenys ir apie D. B. buvimą Lukiškių TI-K (b. l. (15–16). Taigi, teismas sutinka su skundo argumentais, kad pareiškėjas ir D. B. buvo laikomi Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu. Minėtas aplinkybes patvirtino ir Vilniaus PN tarnybiniame pranešime (b. l. 27).
6. Pareiškėjas teigia, kad laikymas su minėtu asmeniu jo gyvybei ir sveikatai kėlė tiesioginį pavojų ir administracija tai darė tyčia ir sąmoningai.
7. Byloje pateiktas tarnybinis pranešimas (b. l. 27) ir atsiliepime išdėstyta pozicija patvirtina, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.
8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 73 straipsnio 3 dalis nustato, kad izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, nuteistus užsieniečius, neįgaliuosius, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius nuteistuosius. Jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti šį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais (BVK 73 straipsnio 6 dalis).
9. Taigi, minėtų BVK nuostatų analizė rodo, jog asmenų, sergančių AIDS, privalomos izoliacijos teisinis reguliavimas neįtvirtina, o, esant rašytiniam tokio asmens prašymui, jis gali būti laikomas izoliuotu. Vilniaus PN teigia, kad D. B. tokio prašymo nebuvo teikęs. Taigi, šioje situacijoje minėto asmens įkalinimo įstaiga neturėjo teisinio pagrindo izoliuoti. Taip pat teisės aktai nenustato įstaigai pareigos informuoti kitą asmenį apie trečiojo asmens ligas. Šiuo atveju atsakovės atstovas pareiškėjo teisių nepažeidė.
10. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio, kuris nustato suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimo reikalavimus, 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad asmenys, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze, arba pagal gydytojų išvadas laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų (1 dalies 11 punktas). Pareiškėjas skunde nenurodė, jog buvo laikomas su asmeniu, kuris serga aktyvia plaučių tuberkulioze. Jokių kitų reikalavimų dėl suaugusių asmenų izoliavimo pagal sveikatos būklę, tame tarpe ir dėl infekuotų (duomenys neskelbtini), minėtame įstatyme taip pat nenustatyta.
11. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į nacionalinę teisę, taip pat į tarptautines rekomendacijas, savo jurisprudencijoje ne kartą yra pasisakęs, kad suimtojo ar nuteistojo laikymo su (duomenys neskelbtini) infekuotu asmeniu faktas savaime nėra pagrindas konstatuoti neteisėtus veiksmus (žr. nutartis administracinėse bylose: 2015 m. birželio 17 d. Nr. A-1826-624/2015, 2016 m. kovo 10 d. Nr. A-707-662/2016 ir kt.).
12. Vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), informacija apie asmens sveikatą nėra teikiama tretiesiems asmenims, jeigu nėra raštiško asmens sutikimo. Taigi, informacijos pareiškėjui Vilniaus PN neturėjo teisinio pagrindo teikti.
13. Be kita ko, pareiškėjas teigia, kad jis ne tik kameroje su D. B. buvo laikomas, bet ir kartu lankėsi žaidimų kambaryje bei Dailės menų studijoje. Kaip minėta, tokio asmens izoliuoti įstaiga neturėjo, todėl jis galėjo lankyti ir kitas veiklas. Nors pareiškėjas teigia, kad kilo pavojus jo sveikatai ir gyvybei, tačiau šių aplinkybių jis nedetalizavo. Ta aplinkybė, kad kartu su sergančius asmeniu, jis lankė tuos pačius užsiėmimus, savaime nepagrindžia, jog pareiškėjas dėl to patyrė žalą. Tik abstrakčiai pareiškėjas nurodė, kad galėjo susižaloti ir užsikrėsti šia liga, tačiau šių aplinkybių jis nedetalizavo ir duomenų nepateikė. Taigi, pareiškėjas turėjo pareigą individualizuoti ir pagrįsti minėtas aplinkybes, o šiuo atveju abstraktūs argumentai negali būti laikomi pagrįstais. Akcentuotina, kad pats pareiškėjas į administraciją su skundais, prašymais dėl skunde nurodytų aplinkybių nesikreipė.
14. Šioje situacijoje dėl Vilniaus PN administracijos veiksmų neteisėtumo (ar teisėtumo) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme būtų galima svarstyti tuo atveju, jei byloje būtų duomenų, kad pareiškėjas buvo laikomas vienoje kameroje su infekuotu (duomenys neskelbtini) asmeniu, kuris įstaigos administracijai buvo raštiškai pareiškęs norą būti izoliuotais nuo kitų asmenų arba kai dėl tokio asmens nesaugaus arba neatsargaus elgesio įstaigos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija priėmė sprendimą izoliuoti tokį asmenį. Byloje duomenų apie tokias aplinkybes nėra.
15. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.
16. Teismui nenustačius vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – valstybės valdžios institucijų ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra atmestinas. Kitos sąlygos šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingos, todėl nevertintinos.
17.Taip pat ir reikalavimas priteisti palūkanas negali būti tenkintas kaip išvestinis iš reikalavimo atlyginti žalą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.