- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-28
- Bylos Nr.
- e2-1778-905/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32874-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Abramovičius
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- biudžetinei įstaigai Lietuvos standartizacijos departamentui
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui biudžetinei įstaigai Lietuvos standartizacijos departamentui dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“.
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 302,51 Eur skolos už suteiktas paslaugas ir penkių procentų procesines palūkanas. Ieškovo teigimu, jis nuo 2013 m. atlikinėja atsakovo užsakymus verčiant su geležinkelių infrastruktūra susijusius tarptautinius standartų ir standartizacijos leidinius iš anglų į lietuvių kalbą. Už suteiktas paslaugas atsakovas atsiskaitinėjo atlygį pervesdamas į ieškovo sąskaitą banke, tačiau atsakovas neatsiskaitė už 2015 metais suteiktas eksperto paslaugas verčiant standartą LST EN 50367. Ieškovas nurodė, kad jis paslaugas atsakovui teikė pagal žodinius susitarimus ir atsakovas nereiškė pretenzijų dėl suteiktų paslaugų. Ieškinio sumą ieškovas apskaičiavo pagal anksčiau suteiktų analogiškų paslaugų įkainius, kai vieno puslapio įkainis 13 Eur, todėl už 22,27 puslapio vertimą atlygis 302,51 Eur. Ieškovo nuomone, šalis siejo sutartiniai atlygintinų paslaugų teikimo santykiai, todėl iš atsakovo priteistina nurodyta skola už kokybiškai suteiktas paslaugas.
Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovo, jis 2015 m. balandžio 29 d. paskelbė supaprastinto atviro konkurso sąlygas dėl standartų vertimo paslaugų pirkimo. Pagal viešojo pirkimo sąlygas tiekėjas privalėjo vadovautis perkančiosios organizacijos direktoriaus 2015 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-46 „Dėl standartų ir standartizacijos leidinių vertimo Lietuvos standartizacijos departamente taisyklių patvirtinimo“. Nurodytose taisyklėse nustatyta, kad viešuosius pirkimus laimėjusio paslaugos tiekėjo (turi būti) paskirti atsakingi vykdytojai: vertėjas, dalyko ekspertas ir redaktorius. Atsakovas pažymėjo, kad jis sudarė paslaugų sutartį su viešuosius pirkimus laimėjusiu tiekėju ir su juo atsiskaitė, todėl atsakovas nepirko ir neketino pirkti vertimo ekspertizės paslaugų iš ieškovo. Atsakovo teigimu, ieškovas ankstesnes paslaugas teikė ne pagal žodinius susitarimus, o pagal atsakovo ir atitinkamų darbo grupių sudarytas autorines sutartis (ieškovas buvo įtraukiamas į šias darbo grupes). Atsakovas pabrėžė, kad jis negali būti atsakingas už technikos komiteto galimas klaidas ir jis neprisiėmė atsakomybės už darbo grupių darbo organizavimą ir jų darbų pasiskirstymą.
Trečiasis asmuo prašė pašalinti jį iš bylos. Anot trečiojo asmens, jo ir ieškovo darbo santykiai nutrūko 2017 m. sausi 6 d.; teikdamas vertėjo (vertimo eksperto) paslaugas ieškovas negalėjo jų teikti kaip AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojas, nes ieškovo tuometiniuose pareiginiuose nuostatuose tokios veiklos nebuvo nurodyta. Trečiojo asmens nuomone, šiuo atveju ieškovas veikė kaip technikos komiteto darbo grupės narys.
Iš Lietuvos standartizacijos departamento direktoriaus 2013 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-35 patvirtintų Lietuvos standartizacijos departamento technikos komiteto nuostatų (T. 1, p. 118-124) 3 punkto matyti, kad technikos komitetas nėra juridinis asmuo ir savo veikloje naudojasi Lietuvos standartizacijos departamento, kaip juridinio asmens, vardu. Ši aplinkybė, kad technikos komitetas savo veikoje naudojasi Departamento vardu, teismo vertinimu, paneigia atsakovo argumentus, kad atsakovas neva neprisiima atsakomybės už technikos komiteto veiksmus, be kita ko, už darbo grupių sudarymą ir jų darbą, darbų paskirstymą. Taigi vien tik ta aplinkybė, kad Departamentas delegavo darbo grupių sudarymą technikos komitetui (nuostatų 9.10 punktas), nepašalina ir nepaneigia Departamento atsakomybės už technikos komiteto veiksmus sudarinėjant darbo grupes bei organizuojant jų darbą, nes technikos komitetas veikia Departamento vardu (nuostatų 3 punktas).
Iš Lietuvos standartizacijos departamento technikos komiteto 43 Geležinkelių transportas 2015 m. kovo 16 d. susirinkimo protokolo (T. 2, p. 12-14) matyti, kad susirinkimo dalyviai pasiūlė rengiant Lietuvos standartų lietuviškųjų versijų projektus sudaryti darbo grupes, pakvietus techninius tekstus versti turinčius techninių žinių ir patirties vertėjus bei techninius ekspertus – atitinkamų sričių specialistus. Be to, šio komiteto narių įgaliotieji atstovai vienbalsiai pritarė pasiūlymui, kad A. Š., kaip AB Lietuvos geležinkeliai Geležinkelių infrastruktūros direkcijos Investicijų departamento projekto vadovas, būtų techniniu ekspertu ir atliktų Lietuvos standartų projektų PrLST EN 50367:2012 ir PrLST EN 50367:2012/AC:2013 lietuviškųjų versijų techninę ekspertizę (T. 2, p. 13). Svarbu ir tai, kad tame pačiame susirinkime buvo sudarytos darbo grupės nurodytiems Lietuvos standartų lietuviškųjų versijų projektams rengti ir pakviesti specialistai, tarp kurių nurodytas ir A. Š. (T. 2, p. 13). Susirinkime nutarta „pavesti techniniam ekspertui A. Š. atlikti Lietuvos standartų projektų PrLST EN 50367:2012 ir PrLST EN 50367:2012/AC:2013 lietuviškųjų versijų techninę ekspertizę“ (T. 2, p. 14). Be to, atsakovo technikos komiteto 2015 m. gruodžio 15 d. susirinkimo protokole (T. 2, p. 10) nurodyta, kad „LST TK 43 narių įgaliotųjų atstovų sprendimu būti ekspertu paskirtas Geležinkelių infrastruktūros direkcijos Investicijų departamento Investicinių projektų valdymo skyriaus Automatikos, ryšių ir elektros tiekimo projektų sektoriaus projekto vadovas A. Š.“. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad pateikti įrodymai pakankamai patvirtina, jog atsakovas (atsakovo technikos komiteto nutarimu) vis dėlto davė pavedimą ieškovui suteikti aptariamas paslaugas – atlikti vertimo techninę ekspertizę. Šios išvados kontekste pažymėtina ir tai, kad atsakovas nepateikė jokių argumentų ar juolab įrodymų, kurie paneigtų ieškovo nurodomas aplinkybes, jog suteikinėdamas ankstesnes paslaugas pagal autorines sutartis, ieškovas šių sutarčių nematydavo – ieškovo parašo nėra nė vienoje autorinėje sutartyje. Tai reiškia, kad ir šiuo atveju gaudamas pavedimą, ieškovas negalėjo žinoti jam teikiamo pavedimo teisinio pagrindo (ar tai pavedimas pagal autorinę sutartį, ar kitokiu pagrindu).
Vertindamas atsakovo argumentus apie sudarytą 2015 m. rugpjūčio 14 d. paslaugų teikimo sutartį, teismas, viena vertus, sutinka su atsakovo argumentais, kad Lietuvos standartizacijos departamento direktoriaus 2015 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-46 patvirtintų Standartų ir standartizacijos leidinių vertimo Lietuvos standartizacijos departamente taisyklių 6.1.2 punkte nurodyta, jog standartų vertimo procedūroje dalyvauja paslaugos teikėjo paskirtas atsakingas dalyko ekspertas. Kita vertus, tų pačių taisyklių 12 punkte nurodyta, kad Departamento planavimo, tikrinimo ir leidybos skyriaus vedėjas verčiamą standartą paslaugos teikėjui pateikia „tik gavęs iš paslaugos teikėjo vykdytojų sąrašą, kuris turi atitikti tvarkos 6.1 punktą“, t. y. tokiame vykdytojų sąraše turi būti nurodytas ir dalyko ekspertas. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie jam pateiktą paslaugos teikėjo vykdytojų sąrašą. Priešingai, atsakovo 2016 m. gegužės 12 d. rašte nurodyta, kad vykdant viešąjį pirkimą, buvo perkama tik standartų vertimo paslauga be techninės dalyko ekspertizės. Tokia rašte nurodyta atsakovo pozicija, teismo vertinimu, visiškai atitinka nurodytame technikos komiteto 2015 m. kovo 16 d. susirinkime priimtą nutarimą atsakovui (jo technikos komitetui) pačiam duoti atitinkamą pavedimą ieškovui, kaip techniniam ekspertui. Remdamasis šiais motyvais, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kuriais teigiama, jog atsakovas neva neužsakinėjo aptariamų ieškovo paslaugų.
Ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimai pakankamai patvirtina, kad aptariamas paslaugas ieškovas teikė ne tuometinio darbdavio nurodymu ar interesais, o kaip laisvai samdomas savarankiškas asmuo. Dėl to šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog tarp ieškovo (paslaugos teikėjo) ir atsakovo, veikusio per technikos komitetą, (kliento) būtų buvę darbo ar kitokių pavaldumo (subordinacijos) santykiai Civilinio kodekso 6.716 straipsnio 2 dalies kontekste – tokios išvados nepaneigia tuo metu egzistavę ieškovo ir trečiojo asmens, kaip technikos komiteto nario, darbo santykiai (Lietuvos standartizacijos departamento technikos komiteto nuostatų 2, 14 punktai).
Byloje nekilo ginčo dėl ieškovo suteiktos paslaugos fakto, darbų masto ir (arba) kokybės, kiek tai susiję su standartų projektų PrLST EN 50367:2012 ir PrLST EN 50367:2012/AC:2013 vertimo ekspertize. Taip pat atsakovas neginčijo ieškovo nurodyto atlygio dydžio, jo apskaičiavimo. Kadangi standarto projekto LST EN 50367 ir LST EN 50367:2012/AC:2013 vertimo eksperto paslaugas ieškovas atliko būtent atsakovo nurodymu, tai atsakovui kyla pareiga už suteiktas paslaugas atsiskaityti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis, 6.720 straipsnio 1, 3 dalys). Kadangi bylos duomenys neteikia pagrindo ieškovo suteiktų ginčo paslaugų (jų atlikimo tvarkos, masto) vertinti kaip kitokių-skirtingų paslaugų, negu tos paslaugos, kurios buvo teikiamos autorinių sutarčių pagrindu, tai tenkintinas ieškovo reikalavimas už nagrinėjamas paslaugas priteisti atlygį, kuris apskaičiuotas analogiška tvarka, kaip ir už anksčiau pagal autorines sutartis suteiktas paslaugas (CK 6.193, 6.198 straipsniai). Remiantis nurodytais motyvais, ieškinys tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistina 302,51 Eur skola už suteiktas paslaugas. Be to, tenkinant ieškovo prašymą ir vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovo priteistinos penkių procentų procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteisiamos 302,51 Eur sumos.
Priimant sprendimą, kuriuo ieškinys tenkinamas, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis), t. y. 15 Eur žyminio mokesčio (T. 1, p. 12) ir 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (T. 2, p. 41). Nors išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma ir viršija ieškinio sumą, tačiau atsižvelgdamas į advokato teiktų procesinių dokumentų mastą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose, teismas tokios sumos nevertina kaip neproporcingai didelės, todėl nemažina. Valstybei iš atsakovo priteistina 3,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo biudžetinės įstaigos Lietuvos standartizacijos departamento, j. a. k. 188640467, 302,51 Eur (tris šimtus du eurus 51 ct) skolos ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos 302,51 Eur (trijų šimtų dviejų eurų 51 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. rugsėjo 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo biudžetinės įstaigos Lietuvos standartizacijos departamento, j. a. k. 188640467, 415 (keturis šimtus penkiolika) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo biudžetinės įstaigos Lietuvos standartizacijos departamento, j. a. k. 188640467, 3,02 Eur (tris eurus 2 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.