Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Algirdas Giedraitis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Tatjanos Samulevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, nedirbanti, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. 2016-02-11 apie 10.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, būdama neblaivi (nustatytas 1.95 promilių girtumas) sudavė mažamečiui anūkui M. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., vieną kartą ranka į dešinį skruostą, tokiu būdu sukėlė mažamečiui fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 3 d.

Kaltinamoji T. S. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2017-02-11 buvo namuose su vaikais, buvo neblaivi, tą dieną buvo išgėrusi daug. Gėrė tą dieną alų, penkis vienetus po 1 litrą talpos. Buvo neblaivi, bet atsimena viską. Ta dieną M tikrai nemušė, vaikai žaidė ir M su E nepasidalino žaislais, jie mušėsi vienas su kitu, buvo įsikabinę vienas į kitą, ji priėjo pasakė „vaikai baikit triukšmauti, raminkitės“ ir juos tiesiog išskyrė. Ji netrenkė M. Kuomet atvyko policijos pareigūnai, ji buvo namuose. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas bus baigtas baudžiamuoju įsakymu. Sutiko su siūloma bausme ir jos dydžiu (b.l. 99).

Motyvuojamoji dalis

Be pačios kaltinamosios parodymų, jos kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

Kauno apskrities VPK KP NVRS tyrėjo A. V. 2017-02-11 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriuo nustatyta, kad 2017-02-11 apie 10 val. namuose (duomenys neskelbtini) Kaune, kilusio konflikto metu T. S. sudavė smūgį ranka mažamečiui M. K. ir jam sukėlė fizinį skausmą. Nusikalstama veika padaryta Kaune, (duomenys neskelbtini) (b.l.3-5);nukentėjusiojo, mažamečio, M. K. parodymais, kuriais nustatyta, kad jis visai neina į darželį. Atėjo čia pasikalbėti už tai, kad mama sakė. Jam sunku kalbėti. Gyvena su mama, dar gyvena tėtis, S, ji eina į mokyklą. Turi brolį, jo vardas E, turi sesę, jos vardas S. Turi močiutę, ją vadina bobule. S gyvena su juo. Močiutė gyvena su E ir juo. Myli mamą, tėtį, sesę S, brolį E, močiutę. Turi vieną močiutę, ją myli. Veikia su močiute. Namuose žaidžia su E. Namuose valgyti daro mama. Eina pasivaikščioti su savo draugais, mama, tėčiu, močiute. Nežino ką dar veikia su močiute. Dabar ji yra namuose. Mama namuose būna pikta, tėtis būna geras, močiutė būna pikta namuose, užrėkia, rėkia ir rėkia. Ji jam nepatiko, nes ji ne jo draugė biškį. Jam sunku kalbėti apie save. Močiutė jo nemyli, nemylės vis tiek, ji sakė, kad jis buvo negeras. Kitą dieną ji sakė, kad jis buvo negeras, ji jo nemylėjo, ji darė, ji jį mušė, ji jam per žandą mušė su ranka (psichologė parodo kairį žandą ant savęs, kurį jai parodė nukentėjusysis). Jam skaudėjo, kai mušė per žandą. Jis verkė, kai jam mušė per žandą. Jis tada buvo namuose. Mušė per žandą, nes jis buvo negeras, kad jis buvo negeras, taip sakė močiutė. Kai jam mušė per žandą, jis tuo metu namuose skaitė. Jam sunku kalbėti. Kai jam davė per žandą, jis skaitė ir jam davė. Tada jis verkė ir ėjo pas tėtį, pasakė, kad jį mušė per žandą (b.l. 16);liudytojos L. K. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2017-02-11 ryte, apie 10.00 valandą, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo ji, jos dukra S, sūnūs M ir E, jos vyras V ir jos mama T. S.. Jos mama T buvo tą rytą neblaivi. Ji įvykio pačio nematė, tik jau kai viskas įvyko, išgirdo, kad verkia M. Atėjo į kambarį (S), kuriame buvo V su M, E, S. Paklausė kas nutiko, pats M jai pasakė, kad „močiutė man davė per veidą“, parodė jai, pridėjo ranką prie skruosto, tačiau į kurį skruostą parodė pasakyti negali, neatsimena, nenori pameluoti, tik pamena, kad paprašius parodyti, tikrai pridėjo ranką prie skruosto ir po to pamatė, kad skruostas paraudęs. Iš karto iškvietė policiją. Jai pats M pasakė kas nutiko, taip pat vyras pasakė, kad jos mama trenkė M per veidą, S, jos dukra, sakė girdėjo kaip trenkė, bet nematė. Jos mama, kuomet yra blaivi, yra gera, niekada būdama blaivi neskriaudžia vaikų. Tačiau kuomet išgeria, kažkas nutinka ir be jokios priežasties, nors ir nesunkiai, tačiau kažkaip skriaudžia vis, tai jau ne pirmas kartas kuomet kelią ranką prieš vaikus. Jos su mama gyvena socialiniame būste, jie atsikraustė pas mamą, neturi kur gyventi, išsikraustyti, nėra tam lėšų. Mama taip pat neturi lėšų pakeisti būstą. Negali pakeisti situacijos dėl gyvenamo būsto, tiek ji, tiek jos mama, todėl tenka prisitaikyti. Jeigu galėtų tikrai išsikraustytų ir kartu negyventų. Tačiau nėra kaip tai padaryti. Papildomai nurodė, kad ji sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu jos mamos, T. S., atžvilgiu ir prašo jai paskirti gydymąsi nuo alkoholizmo, nes visos problemos kyla dėl jos alkoholio vartojimo. Nori papildyti, kad ji žino apie paskirtą kardomąją priemonę jos mamai, nesilankyti jos ir jos vaikų gyvenamosios vietos adresu bei nebendrauti su M, tačiau jos mama kartais ateina į namus, ji ją įleidžia, tačiau ji ateina tik pasiimti reikalingų dokumentų (b.l. 29, 35);liudytojo V. K. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2017 metų vasario 11 dieną, apie 10.00 valandą ryte, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, namuose buvo jis, jo žmona L. K., E. K., kuriam 2 metai 7 mėnesiai, S. L., kuriai 13 metų, sūnus M. K., kuriam 4 metai, L mama T. S.. T. S. tą dieną buvo neblaivi akivaizdžiai. Būnant S kambaryje, vaikai valgė, t. y. M ir E. Jis buvo netoliese, siurbė ir matė kaip viskas vyko. M valgant blynus, matė kaip priėjo T ir trenkė su ranka per lėkštę M. Tačiau M nesužalojo. Netrukus, praėjus kelioms minutėms, M norėjo pakartoti dar maisto, blynų ir nušokęs nuo „pufiko“ ėjo link mamos, paprašyti, kad dar įdėtų ir tuo tarpu močiutė, kuri buvo šalia, nieko nesakiusi vieną kartą dešine ranka trenkė M per veidą, tiksliau į skruostą, dešinį. M pradėjo verkti, iš karto pribėgo prie jo ir sakė, kad skauda, parodė kur skauda, matė, kad M skruostas, dešinys, paraudęs. Jis M paėmė ant rankų, nuramino, iškvietė policiją. Greitosios pagalbos neprireikė, M skausmas buvo tik momentinis, po kelių minučių praėjo. Į jokią gydymosi įstaigą nesikreipė. M puikiai geba reikšti savo mintis ir gerai kalba. Todėl jį suprasti nėra sunku. Jis pats gali viską papasakoti. Įvykį matė jis, E, kuris yra mažametis kaip jau minėjo ir nelabai rišliai kalba, todėl galimybės jį apklausti nebus. Taip pat pačio įvykio metu kambaryje buvo S, tačiau ji buvo nusisukusi, nieko nematė, kažką veikė, tačiau kai vėliau šnekėjo su ja, nurodė, kad girdėjo pliaukštelėjimą. L buvo virtuvėje, todėl nematė nieko. Kitų asmenų namuose nebuvo. T. S. yra nuolatos alkoholį vartojantis asmuo, kuomet būna neblaivi, o tokia būna nuolatos beveik, būna neprognozuojama, tai jau ne pirmas tyrimas pradėtas dėl jos veiksmų (b.l. 43);liudytojo G. K. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2017-02-11, apie 10.00 val., tiksliai valandos pasakyti negali, neatsimena, patruliuojant kartu su vyr. patruliu K. M. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Kaune sumuštas mažametis. Nuvykus minėtu adresu, namuose pamatė mažametį, kuris buvo sumuštas, M, taip pat buvo jo motina, brolis, dar mažesnis už nukentėjusįjį ir sutuoktinis vaikų motinos. Močiutė, kuri galimai mušė mažametį, buvo pasišalinusi iš namų, todėl jis išvažiavo jos ieškoti, o kolega liko su nukentėjusiuoju ir jo šeima. Mama vaiko papasakojo, kad močiutė mušė savo anūką M, tačiau kiek kartų sudavė nepasakė, tik kad į veido sritį. Jis matė vaiką, tačiau jokių akivaizdžių sužalojimų veido srityje nebuvo, jokio paraudimo taip pat nebuvo. Su vaiku šiek tiek bendravo jo kolega, jis nebendravo, nes išvyko ieškoti įtariamosios. Jam smulkesnės aplinkybės įvykio nežinomos, kolegai teko daugiau bendrauti su šeima. Jis močiutę rado prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ įtariamoji buvo pristatyta į Kauno AVPK OVS (b.l. 48); liudytojo K. M. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2017-02-11, apie 10.00 val., tiksliai valandos pasakyti negali, neatsimena, patruliuojant kartu su vyr. patruliu G. K. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Kaune sumuštas mažametis. Nuvykus minėtu adresu, namuose rado mažametį, kuris buvo sumuštas, M, taip pat buvo jo motina, brolis, dar mažesnis už nukentėjusįjį ir sutuoktinis vaikų motinos. Močiutė, kuri galimai mušė mažametį, buvo išėjusi, kolega ją rado vėliau. Mama M, jos vardo neatsimena šiuo metu, papasakojo jiems, kad būnant namuose jos mama trenkė jos mažamečiui vaikui M į veidą iš rankos delno, tačiau kiek kartų nesakė. Jis pats priėjo prie vaiko ir jis jam pasakė, kad jį mušė močiutė, parodė į skruostą, nieko daugiau, plačiau, apie sumušimą nepasakojo, tačiau jis jokio sužalojimo ar paraudimo nematė, vaikas neverkė. Atrodė ramus. Tėvai buvo pikti, tačiau ramūs, blaivūs. Močiutės namuose nebuvo. Jis liko namuose bendrauti su vaiku ir jo tėvais, o kolega išvyko ieškoti močiutės, kuri galimai sumušė savo anūką. Greitosios pagalbos mama vaiko atsisakė. Kaip jau minėjo anksčiau vaikas neatrodė išsigandęs, jokių sužalojimų ant veido akivaizdžių – matomų, nebuvo. Dar nori papildyti, kad vaikas, M, jam pats pasakė, kad myli savo močiutę (b.l. 52); liudytojo V. R. parodymais, kuriais nustatyta, kad gyvena šiuo metu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau kartais būna ir adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas. Jam už sienos gyvenanti šeima puikiai pažįstama, t. y L, T, V ir jų vaikai. Šeima yra problematiška, girdisi nuolatos triukšmas, vaikų verksmai, Tatjana nuolatos girta, o L taip pat išgerianti. Nuolatos triukšmauja, elgiasi neadekvačiai. Vasarą amžinai baliai. Vaikai neprižiūrėti. Tikrai problematiški kaimynai, nuolatos girtaujantys (b.l. 56); liudytojo L. N. parodymais, kuriais nustatyta, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Jo kaimynai yra T, L, V ir jų nepilnamečiai vaikai. Jie jo kaimynai nuo 1990 metų, tiksliai labai nurodyti negali, bet kažkur nuo šių metų. Visą laiką kiek juos pažįsta, žino, kad T nuolatos vartoja alkoholį, yra gana agresyvi, jos dukra, L, taip pat kartais išgeria, vyras V užsikodavęs, negeria. Ši šeima visa yra problematiška. Nuolatos triukšmai, girtavimai. Visus gali charakterizuoti tik blogai. Daugiau neturi ką papasakoti (b.l. 58);liudytojos Z. Ž. parodymais, kuriais nustatyta, kad T. S. pažįsta apie 20 metų. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune, už sienos gyvena T. S. su dukra L, trimis vaikais ir vyru V. T. S. yra išgerianti moteris, tačiau nekonfliktiška, rami, o jos dukra L, kurią pažįsta nuo vaikystės, yra agresyvi. Ji anksčiau dažnai vartodavo alkoholį, naktimis amžinai girdi triukšmą už sienos ir visuomet girdi L balsą ir V, bet pagrinde L, T niekada nesigirdi. T užguita L. Su T tenka pabendrauti, ji kartais jai pasipasakoja apie savo gyvenimą, skundžiasi, kad L nuolatos rėkia, T myli savo anūkus, niekada jų nenuskriaustų, visuomet juos prižiūri, pati L palieka savo mažamečius vaikus su močiute T. Girdisi per sieną dažnai kaip L rėkia, vaikai rėkia, L dažnai kviečiasi greitąją medicininę pagalbą, ją ištinka tikriausiai kažkokie isterijos priepuoliai. Negali gerai charakterizuoti šeimos, niekur nesikreipė, nes pažįsta šią šeimą nuo senai, iš pagarbos T, tačiau vien dėl triukšmo reikėtų kreiptis į policiją, tai nuolatinė bėda. V anksčiau buvo lyg ir neblogas, tačiau vėl pradėjo vartoti alkoholį. Vaikai prižiūrėti, tačiau ką girdi yra baisu. Nuolatos keiksmažodžiai vaikų akivaizdoje, barniai. 2017-02-11 apie 10.00 valandą ji buvo namuose, buvo šeštadienio rytas, tikriausiai gulėjo dar lovoje, tą rytą ji jokių garsų, t. y. verkimo, rėkimo vaikų negirdėjo. Po pietų tą pačią dieną pas ją buvo pareigūnai, klausė apie T, šio pokalbio metu sužinojo, kad T galimai mušė L vaiką. Kaip jau minėjo ji tą rytą nieko negirdėjo, nors juos skiria tik plona siena. Tikrai jokių vaikų verksmų, klykimų nesigirdėjo, L rėkimo taip pat nebuvo girdėti. Per visą tą laiką T niekada prieš nieką nesmurtavo, mano L specialiai kviečia policiją ir išsigalvoja nebūtus dalykus apie ją (b.l. 61);Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G433/2017(02), kurio nurodyta, kad M. K., gim. (duomenys neskelbtini), kūno paviršiuje, lūpos sužalojimų nėra (b.l. 66);2017-02-11 10.55 val. pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 4454, kuriame nurodyta, kad T. S. nustatytas 1,95 promilių girtumas (b. l. 71);T. S. BPK 140 str. tvarka nuo 2017-02-11 10.40 val. iki 2017-02-13 10.15 val. buvo laikinai sulaikyta (2 paros) (b. l. 42);2017-02-13 T. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 101-102).

Ikiteisminio tyrimo metu tokie T. S. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 3 d. Kvalifikacija teisinga. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad T. S. 2016-02-11 apie 10.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, būdama neblaivi (nustatytas 1.95 promilių girtumas) sudavė mažamečiui anūkui M. K., vieną kartą ranka į dešinį skruostą, tokiu būdu sukėlė mažamečiui fizinį skausmą. Kaltinamosios kaltė visiškai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, todėl kaltinamoji baustina.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. T. S. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – laisvės apribojimu (b. l. 103).

Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamosios asmenybę, kaltinamosios atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

T. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (BK 60 str.).

Kaltinamoji T. S. neteista, Kauno apylinkės teismo 2016-02-11 nutartimi atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 3 d. padarymo, BK 38 str. pagrindu (b.l. 72-73, 108-112), administracine tvarka bausta (b.l. 74-75), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruota (b.l. 84), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b.l. 86).

Teismas sprendžia, jog kaltinamajai pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Prokurorės pasiūlyta laisvės apribojimo trukmė, atsižvelgiant į kaltininkės asmenybę, veikos pobūdį, nustatytą vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, parinkta pagrįstai, todėl skirtina prokurorės pasiūlyta bausmė, taikant įpareigojimus, bei įvertinus tai, kad smurtaujama be pirmą kartą, skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

nusprendžia:

T. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 3 d. ir skirti jai bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 9 p., 722 str. pagrindu, T. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį ji privalo atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, T. S. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017-02-11 10.40 val. iki 2017-02-13 10.15 val. (2 paros).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, pradėjus bausmės vykdymą.

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.