- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-18
- Bylos Nr.
- eI3-8792-342/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01236-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Advokatai
- Viačeslavas Žarkovas
vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui V. J., jo atstovui advokatui Viačeslav Žarkov,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinės patikrinimo išvados panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK) 2021-07-19 tarybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS3-3 (toliau – ir ginčijama Išvada), patvirtintą 2021-07-19 Klaipėdos AVPK viršininko pavaduotojo.
Nurodo, kad 2021-08-04 gavo ginčijamą Išvadą, iš kurios sužinojo, kad atsisakė pripažinti, kad jo 2021-05-28 tarnybos metu patirtas susižalojimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, bei spręsti klausimą dėl kompensacijos išmokėjimo. Nesutinka su ginčijama Išvada. Paaiškina, kad ginčas kilęs dėl ginčijamos Išvados teisėtumo ir pagrįstumo bei pripažinimo, kad pareiškėjas susižalojo vykdydama tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susiję su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jos gyvybei ar sveikatai. Nurodo, kad yra Klaipėdos AVPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyresnysis tyrėjas. Tvirtina, jog 2021-05-28 tarnybos metu, parsekiodamas asmenį, įtariamą padarius nusikaltimą, patyrė traumą, kuri nelaimingo atsitikimo tyrimo metu pripažinta, kaip trauma susijusi su tarnyba.
Cituoja 2021-06-01 tarnybinio pranešimo Nr. 30-PR2-7384 „Dėl darbo metu patirtos traumos” nurodytas aplinkybes. Paaiškina, jog įvykio dieną į medikus nesikreipė, nes skausmas kelio srityje nebuvo labai stiprus, tačiau sekančią dieną, pastebėjęs, kad kelio sąnarys sutinęs, sunkiai lankstėsi bei vaikščiojant jautėsi stiprus skausmas, nuvyko į VšĮ Respublikinę Klaipėdos ligoninę, kur diagnozuotas medialinio šalutinio raiščio plyšimas. Pažymi, jog ginčijamoje Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjo veiksmuose yra paties pareigūno neatsargumo požymiai, o patirtas susižalojimas nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Nurodo ginčijamos Išvados turinį. Tvirtina, jog nagrinėjamuoju atveju iš esmės nėra ginčo dėl ginčijamoje Išvadoje užfiksuotų ir tarnybinio patikrinimo metu nustatytų pareiškėjo susižalojimo aplinkybių, tačiau tarp šalių ginčas kyla dėl nagrinėjamos situacijos teisinio vertinimo.
Nurodo Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo 2003-04-29 įstatymu Nr. K-1538, 59, 66 straipsnius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką (2010-01-25 sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-145/2010, 2010-02-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-193/2010, 2010-03-01 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-235/2010, 2010-12-06 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1509/2010, 2011-11-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3312/2011, 2011-11-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3508/2011, 2012-01-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2/2012, 2012-06-21 nutartį administracinė byloje Nr. A552-2000/2012).
Pažymi, kad byloje ginčo dėl to, ar pareiškėjo susižalojimas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas, nėra. Ginčas kyla dėl to ar šis reiškinys atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareiškėjos gyvybei ar sveikatai.
Pažymi administracines bylas Nr. A143-145/2010; A146-149/2010 dėl antrosios. Daro išvadą, jog tarnybinių pareigų atlikimui, kuris yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, priskirtinos tokios situacijos, kai pats atliekamų pareigų pobūdis yra sąlygotas didesnės rizikos ir pavojaus žmogaus sveikatai ir gyvybei. Nurodo, kad tarnybinių pareigų vykdymo siejimas su padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai buvimu ar nebuvimu priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių, kurios susiklosto atliekant atitinkamą tarnybos funkciją. Vertina, kad nagrinėjamu atveju jo tarnybos pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.
Nurodo tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir apibendrinant konstatuoja, kad vykdant jam priskirtas tarnybines funkcijas bei užduotis, nustatant asmenį padariusį nusikalstamą veiką, pradėjo jo persekiojimą. Pamatęs ištrauktą peilį, nesustojo, įspėjo kitą pareigūną, o toliau tęsė persekiojimą tikslu sulaikyti asmenį. Tvirtina, kad negalėjo numatyti, jog vykdant persekiojimą ir siekiant sulaikyti nusikaltimą padariusį asmenį, bėgdamas per aukštą žolę, nepastebės duobės ir patirs traumą. Mano, jog šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas aptariamo įvykio metu vykdė nusikaltusio asmens sekimo bei sulaikymo funkcijas, kurios pagal savo pobūdį potencialiai yra susijusios su didesne rizika žmogaus gyvybei ir sveikatai. Jo veiksmai - bėgimas sulaikyti nusikaltusio asmens, yra tiesiogiai susiję su jam priskirtų funkcijų atlikimu bei buvo adekvati ir priimtina priemonė šiai funkcijai, pagal to įvykio aplinkybes, atlikti. Daro išvadą, kad sužalojimą patyrė, kai jis vykdė pareigas susijusias su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.
Apibendrina, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisingai konstatavo, kad pareiškėjo patirtas sužalojimas 2021-05-28 apie 16:50 val. Klaipėdoje, Vėtros gatvėje, sulaikant nusikaltusį asmenį, neatitiko Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies sąlygų ir nepagrįstai atsisakė spręsti Statuto 50 straipsnio 3 dalyje numatytos kompensacijos išmokėjimo klausimą.
Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo faktines bylos aplinkybes. Pažymi, kad tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjo 2021-06-01 tarnybiniame pranešime Nr. 30-PR2-7384 „Dėl darbo metu patirtos traumos” nurodytas aplinkybes. Argumentuoja, jog peržiūrėjus turimą vaizdo medžiagą akivaizdu, kad sprunkančiam asmeniui ėmus bėgti per aukštą žolę, link krūmų, pareiškėjas ne tik buvo atsilikęs apie 20 - 25 m. atstumu, bet ir judėjo (bėgo) daug ramesniu tempu, po to nesibaigus persekiojimui sustojo, apsisuko ir eidamas bei bėgdamas į kitą pusę iš ten pasišalino, t. y. jis jau aktyviais veiksmais nesiekė sulaikyti nusikaltusį asmenį ir jau nebuvo ekstremalioje situacijoje ir jo tarnybinių pareigų atlikimas jau nebuvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Teigia, kad vaizdinėje medžiagoje taip pat nėra duomenų leidžiančių manyti, kad pareiškėjas patyrė traumą tuo metu kai bėgo paskui asmenį galimai padariusi nusikalstamą veiką, t.y. akivaizdžiai matosi, kad pareiškėjas bėgdamas nenukrito, nekluptelėjo, nesusvyravo, kojomis niekur neužkliuvo, neslystelėjo, niekaip kitaip neprarado pusiausvyros, o iš kart po to kai baigė persekiojimą vaikščiojo ir net bėgiojo esant nepakitusiai eisenai, t. y. nešlubuojant, nekrypuojant ir nesant jokių kitų galimai jaučiamo skausmo požymių. Tvirtina, kad ta aplinkybė, kad Pažymoje yra nustatyta pareiškėjo patirta trauma, nagrinėjamu atveju nesuponuoja išvados, jog jis traumą patyrė tuo metu kai 2021-05-28 apie 16:50 val. bėgo paskui vengiantį sulaikymo asmenį, t. y. būtent tuo metu kai galimai galėjo būti padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktoriai. Pažymi, jog duomenų apie tai, kad pareiškėjas 2021-05-28 darbo metu būtų papuolęs į kitą situaciją, kurioje būtų būdingi padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktoriai, patikrinimo metu nustatyta nebuvo. Daro išvadą, kad pareiškėjo parodymai apie tai, kad jis patyrė traumą 2021-05-28 apie 16:50 val. toje situacijoje, kai bėgo tikslu sulaikyti teisės pažeidėją, neatitinka tikrovės, todėl Išvadoje pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad 2021-05-28 pareiškėjo patirtas sužalojimas neatitiko Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies sąlygų ir pagrįstai atsisakė spręsti Statuto 50 straipsnio 3 dalyje numatytos kompensacijos išmokėjimo klausimą. Akcentuoja, jog savo atsikirtimus grindžia techninėmis priemonėmis fiksuota vaizdine medžiaga.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021-07-19 tarybinio patikrinimo išvados Nr. 30-IS3-3, patvirtintos 2021-07-19 Klaipėdos AVPK viršininko pavaduotojo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta ir dėl šių aplinkybių nėra ginčo, kad pareiškėjas 2021-05-28 dirbo vykdydamas priemones numatytas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-12767-21. Pareiškėjas 2021-05-28 apie 16:50 val. Klaipėdoje, Vėtros gatvėje, bėgo paskui kitą asmenį tikslu jį sulaikyti dėl padaryto nusikaltimo. Pareiškėjas 2021-05-29 18.20 val. kreipėsi į VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių. 2021-06-07 pažymoje Nr. (1.23)-M1-232 nurodyta, jog pareiškėjui diagnozuotas: dešinio medialinio šalutinio raiščio plyšimas. Atsakovas 2021-06-29 patvirtino nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą Nr. 30-IS3-2 „Dėl V. J. traumos”, kurioje buvo pripažinta, kad pareiškėjas pažymoje nurodytą traumą patyrė 2021-05-28 tarnybos metu. Siekiant nustatyti, ar pareiškėjo tarnybinių pareigų atlikimas susižalojimo momentu yra susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, pradėtas tarnybinis patikrinimas Vidaus reikalų ministro 2019-06-03 įsakymu Nr. 1V-504 patvirtintų Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusu, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas yra susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, tvarkos aprašo nustatyta procedūrine tvarka. Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus viršininkas 2021-07-19 (Išvadoje nurodyta data – 2020-07-29) surašė, o Klaipėdos AVPK viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas, patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS3-3 „Dėl V. J. traumos”, kurioje buvo siūloma pripažinti, kad pareiškėjo 2021-05-28 patirtas susižalojimas nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.
Nagrinėjamu atveju iš esmės svarbu nustatyti teisiškai reikšmingą aplinkybę, ar pareiškėjo susižalojimas, įvykęs 2021-05-28 apie 16:50 val., Klaipėdoje, Vėtros gatvėje, sulaikant nusikaltusį asmenį, tarnybinių pareigų atlikimo metu, buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei ar sveikatai.
Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą: dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 75–100 procentų darbingumo – 46,55 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 60–70 procentų darbingumo – 37,24 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 45–55 procentų darbingumo – 27,93 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam iki 40 procentų darbingumo ir dėl to pripažintam netinkamu vidaus tarnybai – 23,28 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 18,62 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 13,97 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 0,78 iki 9,31 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisminę praktiką iš nurodytos teisės normos matyti, kad joje nustatyti trys alternatyviai galimi nurodytos kompensacijos išmokėjimo atvejai: 1) kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 2) kai pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 3) kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad, kalbant apie Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies taikymą, yra taikytini papildomi tarnybinių pareigų (tarnybos) atlikimo kriterijai: jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Kaip matyti iš minėtos normos konstrukcijos, Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies nuostatos apie tarnybinių pareigų atlikimo sąsaja su padidėjusiais pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai išdėstymas leidžia daryti išvadą, kad joje nurodyti pavojus ir rizika (kaip faktoriai, lemiantys šios teisės normos taikymą) yra skirti ne apskritai visai pareigūno tarnybai, o tik konkrečiai tarnybos pareigų atlikimo situacijai, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant aptariamos nuostatos taikymo klausimą, yra būtina išaiškinti: pirma, ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas; antra, ar šie reiškiniai (pareigūno sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Aiškinant pirmąją iš nurodytų aplinkybių, būtina vadovautis teisės normomis, kurios reglamentuoja pareigūno veiklos specifiką. Be to, sprendžiant klausimą dėl pareigūno konkrečios veiklos priskyrimo tarnybinių pareigų atlikimui, būtina išaiškinti, ar tokia veikla (veikimas ar neveikimas) priklausė nuo pareigūno paties pasirinkto elgesio modelio, t. y. ar pareigūnas, ją atlikdamas, veikė pagal jam privalomą jo vadovybės nurodymą (įsakymą ir pan.), ar tai buvo jo paties apsisprendimo elgtis taip, o ne kitaip rezultatas. Aiškinant antrąją iš nurodytų aplinkybių (situacijoje, kai pareigūno veikla pripažįstama jo tarnybinių pareigų atlikimu), būtina nustatyti, kiek šiai situacijai buvo būdingi padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktoriai, t. y. nustatyti, ar nurodyti faktoriai pagal pareigūno atliekamų (tuomet, kai buvo patirtas sveikatos sužalojimas ar kitoks sveikatos sutrikdymas) pareigų pobūdį pripažintini įprastais šių pareigų atlikimą lydinčiais faktoriais, ar, priešingai, tokių pareigų atlikimas savaime nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai (žr., pvz. LVAT 2010-01-25 sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-145/2010, 2010-02-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-193/2010, 2010-03-01 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-235/2010, 2010-12-06 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1509/2010, 2011-11-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3312/2011, 2011-11-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3508/2011, 2012-01-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2/2012, 2012-06-21 nutartį administracinė byloje Nr. A552-2000/2012 ir kt.).
LVAT taip pat yra nurodęs, kad tarnybinių pareigų atlikimui, kuris yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, priskirtinos tokios situacijos, kai pats atliekamų pareigų pobūdis yra sąlygotas didesnės rizikos ir pavojaus žmogaus sveikatai ir gyvybei. Pvz., nusikaltusių asmenų sulaikymas, persekiojimas, įvairių konfliktinių situacijų malšinimas, ir pan. Paprastai tai yra išskirtinės ir trumpalaikio pobūdžio situacijos, į kurias patenka pareigūnas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas ar pavestas konkrečias užduotis. Šios situacijos kyla, kai atsiranda aplinkybės susijusios su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Ir priešingai, kol tokios aplinkybės neatsiranda, pareigūno atliekamos tarnybinės funkcijos, nepriklausomai nuo jų pobūdžio, paprastai nepatenka į Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies veikimo sritį (žr., pvz., LVAT 2014-12-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-1346/2014).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2021-05-28 dirbo vykdydamas priemones numatytas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-12767-21 ir apie 16:50 val. Klaipėdoje, Vėtros gatvėje, bėgo paskui kitą asmenį tikslu jį sulaikyti dėl padaryto nusikaltimo bei susižalojo koją. Ginčijamoje išvadoje konstatuota, kad „<...> nagrinėjamu atveju surinktų duomenų visuma leidžia teigti, kad Klaipėdos apskr. VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo V. J. sveikata (dešinio medialinio šalutinio raiščio plyšimas) šiuo konkrečiu atveju, sutriko vykdant tarnybines pareigas, tačiau būtina pažymėti, kad V.J. nors susižalojimą ir patyrė tarnybos metu, ir patirtas susižalojimas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau aptariamu atveju A.Č., bėgdamas nuo pareigūnų neatliko jokių tyčinių, tiesioginių aktyvių veiksmų, nukreiptų pareigūno atžvilgiu, dėl kurių V.J. galėjo atsirasti nustatytas sužalojimas. Todėl teigtina, kad V.J. veiksmuose, dėl patirto susižalojimo yra paties pareigūno neatsargumo požymiai, o patirtas susižalojimas nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai <...>”. Apibendrinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas ginčijamoje išvadoje pripažįsta, jog pareigūno susižalojimas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas, tačiau nesutinka, kad šie reiškiniai (pareigūno sveikatai) atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.
Šiuo atveju, vertinant aplinkybę, ar pareiškėjo tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, teismas pažymi, kad LVAT 2014-12-01 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-1346/2014 yra pažymėjęs, kad „<...> žmogaus fiziologinis veiksmas - bėgimas, nėra įprasta žmogaus fiziologinė būsena. Žmogus bėgdamas, pagal savo anatomines savybes patenka į situaciją, kai jis dėl galimybės pargriūti, prarasti pusiausvyrą ir pan., labiau rizikuoja savo sveikata, negu eidamas, sėdėdamas ir kt. Atliekant vidaus tarnybai priskirtas funkcijas iš pareigūnų nereikalaujama šiuo būdu jas vykdyti, išskyrus ekstremalias situacijas, kai tai būtina tarnybos tikslams užtikrinti. Todėl pareiškėjas tokiu būdu atlikdamas jam priskirtą tarnybinę užduotį – sulaikyti nusikaltusį asmenį, buvo atsidūręs pavojingesnėje situacijoje savo sveikatai ir gyvybei <...> ”.
Įvertinus bylos medžiagą, teismų praktiką, teismas sprendžia, kad aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas įvykio metu vykdė nusikaltusio asmens sekimo bei sulaikymo funkcijas, kurios pagal savo pobūdį yra susijusios su didesne rizika žmogaus gyvybei ir sveikatai. Pareiškėjo veiksmai – bėgimas sulaikyti nusikaltusio asmens, yra tiesiogiai susiję su jam priskirtų funkcijų atlikimu bei buvo adekvati ir priimtina priemonė šiai funkcijai, pagal to įvykio aplinkybes, atlikti. Tai savo ruožtu suponuoja išvadą, kad sužalojimą pareiškėjas patyrė, kai jis vykdė pareigas susijusias su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.
Dėl atsakovo ir liudytojo S. L. nurodytų aplinkybių, susijusių su didesnio pavojaus įrankiu – peiliu ir tuo, kad sulaikomas asmuo nesipriešino sulaikantiems pareigūnams, pažymėtina, jog pareiškėjo 2021-06-01 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareiškėjas bėgdamas matė, kad persekiojamasis išsitraukė peilį; M. V. 2021-06-02 tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad matė, jog sulaikomo asmens dešinė ranka kruvina, tikėtina jis pats susižalojo su peiliu, galimai traukdamas jį iš kišenės, o pareiškėjas informavo, kad sulaikomas asmuo gali turėti peilį. Atsakovas, darydamas išvadą, kad nebuvo padidėjusio pavojaus sveikatai ar gyvybei, iš esmės vadovavosi tik vaizdo medžiaga, tačiau nevertino pareigūnų tarnybinių pranešimų. Be kita ko, pažymėtina, kad šiuo atveju ginčijamoje išvadoje taip pat turėjo būti įvertinta, ar pareiškėjo bėgimas, siekiant sulaikyti nusikaltusį asmenį, suponavo pavojingesnę situaciją jo sveikatai ir gyvybei. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijama išvada nėra pagrįsta.
Kiti atsakovo nurodyti argumentai, susiję su tuo, kad vaizdo medžiagoje nėra matyti kaip pareiškėjas susižeidė, pareiškėjas galėjo susižeisti ne tarnybos metu, kreipimosi į medikus momentu ir pan., laikytini pertekliniais, nes ginčijamoje išvadoje šiais klausimais iš esmės nėra pasisakyta. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje Nr. 16034/90 V. de H. prieš Olandiją, 1997-12-19 sprendimą byloje Nr. 20772/92 H. prieš Suomiją, 1999-01-21 sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. prieš Ispaniją ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2008-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Atkreiptinas dėmesys, jog tarybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS3-3 nurodyta data – 2020-07-19, jos patvirtinimo data - 2020-07-19. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas ir liudytojas S. L. paaiškino, kad tai rašymo apsirikimo klaida, kuri yra ištaisyta sistemoje. Taigi, teismas sprendžia, kad išvada priimta – 2021-07-19, o patvirtinta – 2021-07-19.
Teismo vertinimu, visapusiškai įvertinus byloje esančią medžiagą, pripažintina, kad ginčijama išvada nėra pakankamai motyvuota, todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021-07-19 tarybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS3-3, patvirtinta 2021-07-19 Klaipėdos AVPK viršininko pavaduotojo, naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. J. skundą tenkinti.
Panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021-07-19 tarybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS3-3 (Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020-07-19 tarybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS3-3).
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.