Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-08-14 · Administracinė byla Nr. AS-502-443-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-08-14
Bylos Nr.
AS-502-443-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Vaida Urmonaitė
Pareiškėjas
V. U.
Atsakovas
Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Trečiasis asmuo
valstybės įmonė Ukmergės miškų urėdija
Kategorijos
  • 70.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS502-443/2008Procesinio sprendimo kategorija 70.6; 73; 79.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2008 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. U. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Ukmergės miškų urėdija, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja V. U. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administraciją (toliau – ir VAVA; atsakovas) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti pareiškėjai namų valdos žemės sklypą prie gyvenamojo namo pamatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) kaime, Vidiškių seniūnijoje, Ukmergės rajone.

Skunde pareiškėja paaiškino, kad ji nuosavybės teisėmis valdo gyvenamojo namo pamatus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, Vidiškių seniūnijoje, Ukmergės rajone. Nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog pagal teritorijų planavimo dokumentus prie pareiškėjos nuosavybės teisėmis valdomų gyvenamojo namo pamatų nėra suformuoto žemės sklypo, ji keletą kartų kreipėsi į VAVA prašydama suformuoti namų valdos žemės sklypą, skirtą sodybai. Pažymėjo, jog VAVA 2006 m. gruodžio 13 d. atsakymu Nr. V5-2572 „Dėl žemės prie pamatų“ (toliau – ir raštas Nr. V5-2572) pareiškėjai pranešė, kad, vykdydama valstybinės reikšmės miškų sklypų suformavimo Vidiškių seniūnijoje darbus, ji tikslins valstybinių miškų ribas. VAVA 2007 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 20-832 „Dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo“ (toliau – ir raštas Nr. 20-832) pareiškėją informavo, jog dėl valstybinės reikšmės miškų teritorijos pakoregavimo, eliminuojant iš jos teritoriją, esančią prie pareiškėjos gyvenamojo namo pamatų, buvo kreiptasi į valstybės įmonę Ukmergės miškų urėdija (toliau – ir Urėdija), kuri atsisakė tą padaryti, dėl ko pareiškėjos prašymas dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo nebuvo patenkintas. Teigė, jog pareiškėja keletą kartų kreipėsi ir į Urėdiją, kuri nurodė, jog eliminuoti tam tikrą žemės sklypą iš valstybinės reikšmės miškų galima tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 9 d. nutartimi bylą nutraukė.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi. Pažymėjo, kad pareiškėja 2007 m. liepos 5 d. kreipėsi į atsakovą prašydama suformuoti namų valdos žemės sklypą prie jai nuosavybės teisėmis priklausančio pastato pamatų. Atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėja apie tai, jog jos prašymas negali būti tenkinamas buvo informuota VAVA raštu Nr. 20-832 (taip pat ankstesniais raštais 2005 m. balandžio 4 d. raštu Nr. V5-693 „Dėl žemės sklypo formavimo“ (toliau – ir raštas Nr. V5-693), 2007 m. spalio 5 d. raštas Nr. 20-723 „Dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo“ (toliau – ir raštas Nr. 20-723)). Laikėsi pozicijos, kad VAVA raštas Nr. 20-832, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą, sukėlė jai teisines pasekmes, todėl skundą dėl VAVA atsisakymo suformuoti pareiškėjai namų valdos žemės sklypą ji turėjo paduoti per ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą. Akcentavo, jog skundas teismui buvo paduotas 2008 m. balandžio 18 d., t. y. praleidus įstatymo nustatytą terminą. Nurodė, kad pareiškėja neprašė minėto termino atnaujinti, ir rėmėsi ABTĮ 101 straipsnio 6 punktu.

III.

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 9 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Nurodo, kad termino pradžia siejama su reikalavimo teisės, kuri atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisų pažeidimą, atsiradimo diena, t. y. termino pradžia skaičiuotina nuo to momento, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie savoo teisių pažeidimą. Laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju tai yra Urėdijos 2008 m. vasario 27 d. atsakymas Nr. T4-214 „Dėl valstybinės reikšmės miškų” (toliau – ir raštas Nr. T4-214), kuriame aiškia nurodyta, jog Urėdija atsisako spręsti namų valdos žemės sklypo suformavimo pareiškėjai klausimą.

2. Nukreipia į ABTĮ 37 straipsnį ir pažymi, jog skundo priėmimo stadijoje nebuvo nustatyta, jog pareiškėja į teismą kreipėsi praleidusi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Mano, jog teismas, matydamas, kad pareiškėja praleido terminą su skundu kreiptis į teismą, turėjo jai suteikti galimybę pateikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo.

Kiti pareiškėjos atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra analogiški argumentams, išdėstytiems pareiškėjos skunde pirmosios instancijos teismui.

Atsiliepimas

Atsakovas VAVA atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Atsiliepime atsakovas teigia, jog netgi ir tuo atveju, jeigu terminas būtų skaičiuojamas nuo Urėdijos rašto Nr. T4-214 įteikimo dienos, jis būtų praleistas. Akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju atsakovas yra VAVA, todėl terminas su skundu kreiptis į teismą skaičiuotinas nuo jo atitinkamo atsakymo įteikimo pareiškėjai dienos. Laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui ABTĮ numatytais atvejais.

ABTĮ 102 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog dėl teismo nutarties nutraukti bylą gali būti duodamas atskirasis skundas.

Pareiškėja nesutinka su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, jog ji praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą su skundu kreiptis į teismą dėl VAVA atsisakymo suformuoti jai namų valdos žemės sklypą.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Pareiškėja nurodo, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino pradžios momentu laikytina Urėdijos rašto Nr. T4-214 įteikimo jai diena. Šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su atsakovo pozicija, jog toks pareiškėjos teiginys yra nepagrįstas, kadangi astakovu nagrinėjamu atveju yra patraukta VAVA, t. y. VAVA, o ne Urėdija yra ginčo šalis, kuriai yra reiškiamas atitinkamas reikalavimas (ABTĮ 48 straipsnio 1 dalis). Taigi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno menėsio terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo atitinkamo VAVA rašto įteikimo pareiškėjai dienos.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, VAVA dar 2005 m. balandžio 4 d. raštu Nr. V5-693 (b. l. 32) informavo pareiškėją, jog jos pageidaujamoje vietoje negalima suformuoti žemės sklypo, kadangi ji yra valstybinės reikšmės miško teritorijoje. VAVA 2006 m. gruodžio 13 d. rašte Nr. V5-2572 (b. l. 14) nurodoma, kad pareiškėjos prašymas buvo perduotas Vidiškių kadastro vietovės projekto autorei, kuri, vykdydama valstybinės reikšmės miškų sklypų formavimo Vidiškių kadastro vietovėje darbus, su miškų urėdija derins ir vykdys valstybinės reikšmės miškų ribų patikslinimą. Atsakovo 2007 m. spalio 5 d. raštu Nr. 20-723 (b. l. 18) pareiškėja buvo informuota, jog nėra galimybės suformuoti žemės sklypo prie jai priklausančių pastato pamatų, kadangi jie yra valstybinės reikšmės miškų teritorijoje. Minėtame rašte taip pat yra pasiūlymas, adresuotas Urėdijai, dėl minėtos teritorijos eliminavimo iš valstybinės reikšmės miškų teritorijos (įtraukiant ją į rengiamame Vyriausybės nutarimo projekte pateikiamą sąrašą). Tuo tarpu VAVA 2007 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. 20-832 (b. l. 16) pareiškėja buvo informuota apie tai, jog iš Urėdijos buvo gautas neigiamas atsakymas dėl teritorijos, kurioje pareiškėja pageidavo, kad jai būtų suformuotas namų valdos žemės sklypas, eliminavimo iš valstybinės reikšmės miškų teritorijos.

Teisėjų kolegija vertina, jog pareiškėja apie tai, jog namų valdos žemės sklypas nebus formuojamas jos nurodytoje teritorijoje, nedviprasmiškai buvo informuota VAVA raštu Nr. 20-832. Taigi ir terminas su skundu kreiptis į teismą turėtų būti skaičiuojamas nuo minėto 2007 m. lapkričio 28 d. rašto įteikimo pareiškėjai dienos. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kada šis dokumentas buvo įteiktas pareiškėjai, tačiau, kaip galima spręsti iš pareiškėjos skundo pirmosios instancijos teismui (b. l. 3-5), su minėto rašto turiniu ji buvo susipažinusi dar iki pirmą kartą kreipiantis į Urėdiją (byloje nėra duomenų apie tai, kada pareiškėja pirmą kartą kreipėsi į Urėdiją, tačiau yra Urėdijos 2006 m. gruodžio 19 d. raštas Nr. T4-1355 „Dėl valstybinės reikšmės miško sklypo“ (b. l. 20), adresuotas pareiškėjai). Taigi laikytina, kad pareiškėja su VAVA rašto turiniu susipažino ne vėliau kaip 2006 m. gruodžio 19 d. Byloje nustatyta, jog pareiškėja su skundu dėl VAVA įpareigojimo suformuoti jai namų valdos žemės sklypą į teismą kreipėsi 2008 m. balandžio 16 d. (vokas su 2008 m. balandžio 16 d. datos spaudu (b. l. 23), ABTĮ 66 straipsnio 6 dalis). Taigi akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ABTĮ 101 straipsnio 6 punktu, kadangi pareiškėja atnaujinti praleisto įstatymo nustatyto termino neprašė.

Pareiškėjos argumentai dėl jos skundo pirmosios instancijos teismui priėmimo stadijoje spręstinų klausimų, kaip nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšmingi, nenagrinėtini.

Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutarties, kaip teisėtos ir pagrįstos, naikinti nėra pagrindo, o pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. U. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimė BaltrūnaitėArtūras DrigotasVaida Urmonaitė