- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-29
- Bylos Nr.
- eI-2026-1066/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gamtos energija“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gamtos energija“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja UAB „Gamtos energija“ pateikė teismui skundą (I tomo b. l. 8–21), kuriame prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. TAAI-2/ABNS-17 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2.1. Skunde nurodo, kad gavo iš Departamento Šiaulių valdybos Telšių aplinkos apsaugos inspekcijos 2018 m. lapkričio 21 d. Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. TAAI-2 (toliau – Protokolas). Pareiškėja Departamentui pateikė 2018 m. gruodžio 3 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė nesutikimo argumentus su Protokole ir Patikrinimo akte išdėstytomis aplinkybėmis ir bylą prašė nutraukti. Pareiškėja gavo 2018 m. gruodžio 11 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. TAAI-2/ABNS-17“ (toliau – Nutarimas), kuriame nurodoma, jog atlikus Pareiškėjo Kuodžių hidroelektrinės (toliau – Hidroelektrinė), esančios adresu (duomenys neskelbtini), neplaninius patikrinimus nustatyta, kad Hidroelektrinės eksploatacijos metu atsakingas asmuo neužtikrino, kad nebūtų pažeistas Kuodžių Hidroelektrinės darbo režimas, t. y. 2018 m. rugpjūčio 28 d. nebuvo praleidžiamas šiai Hidroelektrinei, kurioje sumontuotos 4 turbinos po 150 kW, nustatytas 1,75 m3/s gamtosauginis debitas, ko pasėkoje vandens pratekėjimas į žemutinį bjefą pro Hidroelektrinės įrenginius (turbinos neveikė ir nepakeltas skydas, kuris neveikiant turbinoms turėtų būti pakeltas per 6,5 cm) buvo visiškai sustabdytas ir neužtikrintas Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatytas žemutinio bjefo 39,55 m žemutinis vidutinis lygis. Nepraleidžiant Hidroelektrinei nustatyto 1,75 m3/s gamtosauginio debito, nebuvo užtikrintos minimalios Ventos upės ekosistemų gyvavimo sąlygos. Ventos upėje, ties Leckava, staigiai nukritus vandens lygiui ir vyraujant aukštai temperatūrai (+30 ⁰C) bei trūkstant vandenyje deguonies ėmė dūsti žuvys. Buvo padaryta žala žuvų ištekliams. Iš Ventos upės, ties Leckava 2018 m. rugpjūčio 28 d. buvo surinkta nugaišusių 229 kg ešerių, raudžių, kuojų, 14 vnt. karšių, 193 vnt. žiobrių ir 112 vnt. šlapalų (iš viso 360 kg), Hidroelektrinės buvo paprašyta pateikti Hidroelektrinės Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisykles (toliau – Tvenkinio taisyklės) bei praleisti vandenį į žemutinį bjefą. Hidroelektrinė atsisakė tai daryti. Tuo buvo pažeisti LR vandens įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 2 punktas ir 3 punktas, LR aplinkos ministro 1997 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 109 „Dėl tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) patvirtinimo“ III skyriaus 15 ir 17 punktai, VII skyriaus 42.1 punktas ir Kuodžių Hidroelektrinės 2005 m. parengtų ir LR aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros patvirtintų Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių III skyriaus 15 ir 17 punktų reikalavimai. Pareiškėjui paskirta 1000 Eur galutinė ekonominė sankcija.
2.2. Pažymi, jog šiuo atveju, Nutarimas negali būti laikomas pagrįstu objektyviais duomenimis, kadangi toje pačioje aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. TAAI-2/ABNS-17 pateikti duomenys byloja visiškai skirtingus faktus: Patikrinimo akte ir Protokole nurodoma, jog aplinkybės dėl minimalaus gamtosauginio debito nepraleidimo yra nustatytos 2018 m. liepos 28 d., kai tuo tarpu Nutarime nurodoma, jog pažeidimas padarytas 2018 m. rugpjūčio 28 d. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2016 m. gruodžio 5 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-1941-492/2016, pateiktu išaiškinimu. Pareiškėjo vertinimu, Patikrinimo akte, Protokole ir jais grindžiamame Nutarime konstatavus visiškai skirtingas ir viena su kita nesusijusias pažeidimo datas, Nutarimas, kaip individualus administracinis aktas, neatitinka LR viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų reikalavimų, dėl ko turi būti panaikintas.
2.3. Atkreipia dėmesį į tai, kad Protokole, kurio pagrindu buvo surašytas Nutarimas, nurodoma, jog duomenys apie įrodymus, kuriais grindžiamas pažeidimo padarymas yra Patikrinimo aktas su priedais. Patikrinimo akte nurodoma, jog 2018 m. liepos 28 d. dalyvaujant informacijos pranešėjui D. S. buvo apžiūrėta Kuodžių Hidroelektrinė ir apžiūros metu nustatyta, kad Kuodžių Hidroelektrinė nedirbo, minimalus gamtosauginis debitas per turbinas nebuvo praleidžiamas, taip pat nustatyta, kad gamtosauginis debitas nebuvo praleidžiamas ir per vieną iš skydų, kuris neveikiant turbinoms turėtų būti pakeltas per 6,5 cm. Mano, jog piliečio D. S. paaiškinimai negali būti vertinami kaip įrodymas dėl minimalaus gamtosauginio debito nepraleidimo ir turbinų neveikimo, kadangi atitinkamas pašalinis asmuo, pastebėjęs nugaišusias žuvis, nėra kompetentingas, t. y. neturi pakankamų žinių spręsti apie turbinų veiklą ir praleidžiamą ar nepraleidžiamą gamtosauginį debitą. Be to, inspekcijos specialistai neatliko jokio tyrimo dėl gamtosauginio debito, jo neišmatavo. Paaiškina, jog gamtosauginis debitas automatiškai praleidžiamas per sustojusios turbinos neužsidariusį kreipratį. Vizualiai akimi nustatyti vandens tėkmės greičio yra neįmanoma, kadangi dirbant Hidroelektrinės turbinai, pro ją teka 3–4 kartus didesnis debitas už gamtosauginį, todėl sustojus turbinai, dirbančiai automatiniame režime, ir pradėjus tekėti gamtosauginiam debitui gali susidaryti įspūdis, kad vanduo neteka, nes vanduo pasiskirsto plačioje upės vagoje ir vandens tėkmės greitis žymiai sumažėja. Pažymi, jog teisės aktai nereglamentuoja, kas yra „staigus vandens lygio kritimas“, todėl teigia, jog vandens lygio kritimo „staigumas“ Patikrinimo akte yra iš esmės nustatytas nekompetentingų asmenų subjektyviu vertinimu, kuriuo remiantis administracinė atsakomybė pareiškėjai negali būti taikoma.
2.4. Iš kartu su Patikrinimo aktu pateiktų fotonuotraukų matyti, jog vertinant 2018 m. rugpjūčio 8 d. darytos nuotraukos vandens lygio atskaitos tašką (kaip rašoma Patikrinimo akte vandens lygis žemutiniame bjefe 40,40 m) bei vertinant 2018 m. liepos 28 d. nuotrauką, vizualiai matosi, kad vanduo nėra nukritęs žemiau leistino lygio 39,55 m (Taisyklių 11.7.2 punktas), kadangi iš fotonuotraukų akivaizdžiai matosi, jog tarp vandens lygių nėra 85 centimetrų skirtumo (40,40 m - 39,55 m = 0,85 m). Be to, kartu su šiuo skundu pareiškėja pateikia Hidroelektrinės hidrologinius duomenis 2018 m. liepos 27 d. ir 2018 m. liepos 28 d., iš kurių matyti, jog visu šiuo laikotarpiu žemutinio bjefo vandens lygis „ŽBVL“ nebuvo žemesnis nei žemutinio bjefo 39,55 m žemutinis vidutinis lygis (Taisyklių 11.7.2 punktas). Daro išvadą, jog reikalavimas išlaikyti žemutinio bjefo žemiausią leistiną vandens lygį 39.55 m nebuvo pažeistas, atitinkamai ir reikalavimas išlaikyti gamtosauginius debitus buvo įgyvendintas.
2.5 Be to, skunde atkreipia dėmesį į tai, kad kartu su Patikrinimo aktu pateiktose nuotraukose matomas nugaišusių žuvų rinkimas. Iš atitinkamų nuotraukų matyti, jog nugaišusias žuvis renkantis asmuo yra upėje sušlapęs iki juosmens, tai reiškia, kad vandens lygis upėje buvo bent 70–80 cm. Aplinkybę, jog Kuodžių Hidroelektrinės darbas negalėjo turėti jokios įtakos atsiradusiam vandens lygio kritimui, pagrindžia ir tai, kad pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vandens matavimo stoties vandens lygių registracijos duomenis, vandens lygio kritimas buvo užfiksuotas jau 2018 m. liepos 27 d. 17.00 val., kai pagal AB „ESO“ pateiktus duomenis, Kuodžių HE turbinos pradėjo nedirbti tik nuo 2018 m. liepos 27 d. 19.00 val., t. y. tik po dviejų valandų. Nėra pateikti jokie oficialūs Leckavos vandens matavimo stoties metrologinės patikros dokumentai, kurie neabejotinai patvirtintų vandens lygio duomenis. Leckavos vandens matavimo stoties pateiktos excel formato lentelės ir grafikai nepatvirtinti jokių atsakingų asmenų parašais, nepasirašyti jie neturi jokios teisinės galios. Be to, Patikrinimo akte ir jo prieduose nėra pateikta jokių užfiksuotų duomenų apie fiksuotą vandens lygį prie Hidroelektrinės pažeidimo nustatymo momentu.
2.6. Pabrėžia, jog pareiškėja nėra gavusi iš Departamento ar kitų kompetentingų asmenų jokių nurodymų dėl papildomo vandens praleidimo į žemutinį bjefą, todėl neturėjo jokių objektyvių galimybių jų įvykdyti. Be kita ko Nutarime buvo įrašytos naujos aplinkybės dėl pažeidimo, t. y. jog buvo neužtikrintas Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklės nustatytas žemutinio bjefo 39,55 m žemutinis vidutinis lygis, nors Protokole, kurio pagrindu buvo surašytas Nutarimas, toks pažeidimas išviso nebuvo minimas. Mano, jog priimant Nutarimą buvo pažeista jos teisė būti išklausytai.
2.7. Remiasi LR viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio, LR aplinkos apsaugos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies, 50 straipsnio 8 dalies nuostatomis, LVAT formuojama praktika (2010 m. gruodžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-686/2010).
2.8. Pareiškėja daro išvadą, jog LR aplinkos ministro 1997 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 109 „Dėl tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) patvirtinimo“ III skyriaus 42.1 punkto pažeidimas Nutarime yra konstatuotas nepagrįstai, kadangi Nutarime nėra pateikiama jokių duomenų apie minėtos nuostatos pažeidimą; LR vandens įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos pažeidimas yra konstatuotas dėl to, kad, kaip nurodoma Nutarime, paprašius pateikti Hidroelektrinės Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisykles, pareiškėja atsisakė tai daryti. Taigi, pačiame Patikrinimo akte patvirtinama, jog teisės aktų reikalavimai yra išpildyti, kadangi Kuodžių Hidroelektrinės Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklės yra parengtos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Telšių aplinkos apsaugos inspekcija, kuri atliko patikrinimą ir surašė Patikrinimo aktą, su jomis yra susipažinusi, kadangi duomenis apie jas yra pateikusi Patikrinimo akte, žurnalas, kuriame fiksuojami vandens lygiai tvenkinyje, viršutiniame ir žemutiniame bjefuose yra tvarkomi, todėl nesupranta Nutarime pateikto teiginio, jog pareiškėja paprašyta atsisakė pateikti Taisykles ar pažeidė apskaitos taisykles. Be to, kartu su Patikrinimo aktu nebuvo pateikta jokių duomenų, jog pareigūnai būtų pareikalavę pareiškėjos pateikti Taisykles.
Motyvuojamoji dalis
2.9. Dėl atsakomybę sunkinančių aplinkybių pažymi, jog pareiškėja neatsisakė pateikti Hidroelektrinės Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių ir neatsisakė praleisti vandenį į žemutinį bjefą, kadangi tokių reikalavimų iš atsakovo nėra gavusi. Vadinasi, nebelieka pagrindo sunkinančioms aplinkybėms konstatuoti. Be to, pažeidimo padarymas ir jo būdas negali būti kvalifikuojamas kaip atsakomybę sunkinanti ir baudą didinanti aplinkybė (LVAT 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-2285/2012).
2.10. Papildomai pažymi, jog: 1) kaip matyti iš Patikrinimo akto turinio, pirmieji vandens mėginiai dėl cheminės taršos paimti tik 2018 m. liepos 28 d. 18.05 val., o žuvys jau buvo nugaišusios, vadinasi visa cheminė tarša, kuri galėjo būti tikroji žuvų gaišimo priežastis, jau galėjo būti nutekėjusi pagal upės tėkmę. Atliktas vandens cheminės taršos tyrimas negali būti laikomas pakankamu pagrindu konstatuoti, jog žuvų gaišimas negalėjo įvykti dėl cheminės taršos, juo labiau, kad nugaišusi žuvis taip ir nebuvo ištirta ir nebuvo nustatytos jos nugaišimo tikrosios priežastys; 2) nugaišusi žuvis nebuvo ištirta dėl neva tai netinkamų mėginių, kadangi mėginius priėmusi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nurodė, jog pateikti žuvų mėginiai netinkami, nes mėginių paėmimo metu vandens temperatūra buvo +26 ⁰C, aplinkos temperatūra +30 ⁰C. Surinkti įrodymai neabejotinai nepatvirtina, jog žuvis galėjo nugaišti dėl deguonies trūkumo.
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą (II tomo b. l. 1–5) su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais:
3.1. Atsiliepime nurodo, kad Nutarime buvo padaryta techninė klaida – neteisingai nurodytas pažeidimo padarymo mėnesio pavadinimas. Nutarimo tekste pirmame lape šeštoje eilutėje nuo apačios ir Nutarimo antrame lape penktoje eilutėje nuo viršaus, nurodytų datų „..2018 m. rugpjūčio 28 d. ...“ mėnesio pavadinimas turi būti nurodoma kaip „...liepos...“ ir tekste turi būti skaitoma: „... 2018 m. liepos 28 d. ...“. Kad pažeidimo padarymo data yra 2018 m. liepos 28 d., o ne 2018 m. rugpjūčio 28 d. įrodo ir liudija byloje esantys dokumentai.
3.2. Apie pastebėtą nukritusį vandens lygį Ventos upėje ir rastas nugaišusias žuvis Ventos upės vagoje, einant pagal upės tėkmę už Hidroelektrinės, pranešė asmenys: D. S., S. L., A. D. ir V. D., kurie bylos nagrinėjimo metu pateikė savo rašytinius paaiškinimus, kurie pridedami prie bylos medžiagos. Hidroelektrinės Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių (toliau – Taisyklės) III skyriaus 15 punkte yra išsamiai nurodyta, kad dirbant Hidroelektrinei ar žuvitakiui, Taisyklėse nurodytas 1,75 m³/s gamtosauginis debitas, praleidžiamas per turbinas ir žuvų taką, o nedirbant Hidroelektrinei: a) kada vandens lygis tvenkinyje aukštesnis už normaliai patvenktą vandens lygį (NPL) – per vandens pertekliaus pralaidą (toliau – VPP) (slenkstį), b) kada vandens lygis tvenkinyje yra žemesnis už NPL – per VPP (slenkstį), pakėlus vieną iš skydų per 6,5 cm. Pažymi, kad Taisyklėse jokio kitokio gamtosauginio debito praleidimo žemyn Ventos upe, nedirbant Hidroelektrinei, nėra nurodyta ir nustatyta bei konstatuojama, kad gamtosauginio debito praleidimas per sustojusios turbinos neužsidariusį kreipratį buvo atliekamas pažeidžiant Taisyklių III skyriaus 15 punktą.
3.3. Atkreipia dėmesį į tai, kad gamtosauginis vandens debitas, tai minimalus vandentakio vandens debitas, reikalingas, kad būtų užtikrinamos minimalios ekosistemų gyvavimo sąlygos Ventos upėje žemyn upe nuo Hidroelektrinės. Nesant minimaliam vandentakio vandens debitui upėje, numatomas upės ekosistemų gyvavimo sąlygų blogėjimas t. y. upės floros ir faunos žūtis. Hidroelektrinės eksploatacijos laikotarpiu nesilaikant, Taisyklėse nustatyto gamtosauginio vandens debito reikalavimų upėje, padaroma žala gamtai – kas ir buvo padaryta nesilaikant Taisyklėse nurodytų reikalavimų ir neteisingai eksploatuojant Hidroelektrinę.
3.4. Nurodo, kad vandens lygis Ventos upėje ties Leckava pagal pateiktus Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenis dirbant Hidroelektrinei nuo 2018 m. liepos 24 d. 17.00 val. iki 2018 m. liepos 27 d. 17.00 val. buvo pastovus su 1–3 cm pakitimais nuo nustatytos VMS nulio altitudės 39,77 m LAS07 (toliau – Altitudė). Staigus vandens lygio kritimas (max 30 cm žemiau Altitudės) Ventos upėje ties Leckava užfiksuotas nuo 2018 m. liepos 27 d. 22.00 val. iki 2018 m. liepos 28 d. 15.00 val., kai nedirbo Hidroelektrinė, žr.: ESO Hidroelektrinės turbinų darbo grafikas, Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugpjūčio 13 d. pažyma Nr. (9.39)-BB-1891 ir Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 5 d. pažyma Nr. (8.42-10)-B8-552, kuriose pateikti vandens lygio matavimo duomenys Ventos upėje ties Leckava nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. Kai nedirbo Hidroelektrinė, pritekantis Ventos upės vanduo buvo kaupiamas Hidroelektrinės tvenkinyje ir nebuvo praleidžiamas į Hidroelektrinės žemutinį bjefą. Tokiu veiksmu atsakingi už Hidroelektrinės eksploataciją asmenys pažeidė Taisyklių III skyriaus 17 punktą, kuriame nurodoma, kad Hidroelektrinė elektros energijos gamybai turi naudoti tik tranzitinį upės nuotėkį ir negali neigiamai veikti vandens lygio pokyčių Tvenkinyje ir Hidroelektrinės žemutiniame bjefe.
3.5. Paaiškina, kad pareiškėjos direktorius, 2018 m. gruodžio 11d. atvykęs į bylos nagrinėjimą, pateikė 2018 m. liepos 27 d. ir 2018 m. liepos 28 d. Hidroelektrinės registruojamus duomenis, kurių pareiškėjos atstovas, 2018 m. liepos 28 d. paprašius Departamento pareigūnui, nebuvo pateikęs. Taip pat pareiškėjos atstovas 2018 m. liepos 28 d. Departamento pareigūnui paprašius nepateikė Taisyklių ir atsisakė Taisyklėse nurodytu metodu, t. y. pakėlus vieną iš skydų, per susidariusį 6,5 cm tarpą, praleisti Taisyklių III skyriaus 15 punkte nurodytą gamtosauginį debitą į Hidroelektrinės žemutinį bjefą. 2018 m. liepos 28 d. 7.00 val. Hidroelektrinės registracijos duomenyse rodoma VBVL 43,95 m altitudė , o jau nuo 2018 m. liepos 28 d. 08.00 val. VBVL nurodomas 44,97 m, t. y. nesant potvynių debito tikimybės per 1 valandą VBVL padidėja 1,02 m, kas Taisyklėse yra neleistina. Bylos nagrinėjimo metu bylą nagrinėjantis Departamento pareigūnas paprašė pareiškėjos atstovo paaiškinti tokį esamą VBVL vienos valandos skirtumą. Pareiškėjos atstovas atsisakė tai padaryti.
3.6. Dėl fotonuotraukose užfiksuotų asmenų renkant nugaišusias žuvis paaiškino, jog byloje nėra nustatyta ta aplinkybė, kad nuotraukoje esantys asmenys arba asmuo būtų sušlapę iki juosmens.
3.7. Pažymi, kad Hidroelektrinės patikrinimo metu, Departamento pareigūnų prašomų Hidroelektrinės registruojamų duomenų pareiškėjos atstovai nepateikė ir taip pažeidė Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių 42 punktą. Duomenų bazėje registruoti vandens lygiai turi būti kaupiami ir saugomi ne mažiau kaip 1 metus. Hidroelektrinės savininkas turi užtikrinti galimybe kontroliuojančioms institucijoms gauti duomenų bazėje registruojamus duomenis. Hidroelektrinės savininkas atsako už automatinių vandens lygio matavimo ir registravimo priemonių įrengimą priežiūrą pastovų vandens lygių matavimą duomenų perdavimo operatoriaus ir duomenų bazės tvarkytojo parinkimą bei matuojamų ir registruojamų vandens lygių duomenų teisingumą.
3.8. Dėl bylos teismingumo, mano, kad nagrinėjama byla yra teisminga Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams.
Teismas konstatuoja:
4. Šioje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjui paskirtos baudos pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 125 straipsnio 1 ir 3 dalį. Aplinkos apsaugos įstatymo 125 staipsnio 1 dalyje numatyta, kad tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimą ir priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. Šio strasipsnio 3 dalyje numatyta, kad teisės aktų nustatyta tvarka išduotame tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimą leidžiančiame dokumente nustatytų reikalavimų dėl vandens debito, aukščiausio ir (ar) žemiausio leistino vandens lygio pažeidimas užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.
5. Remiantios bylos medžiaga nustatyta, gavusi pranešimą apie kritusį vandemns lygį ir nugaišusias žuvis Departamento Šiaulių valdybos Telšių aplinkos apsaugos inspekcija 2018 m. liepos 28 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 16 (T II b. l. 33-35). Jame nurodė, kad 2018 m. liepos 28 d. žemiau Hidroelektrinės konstatuotas žemas Ventos upės vandens lygis, daug nugaišusios žuvies. Konstatuota, kad nėra praleidžiamas gamtosauginis debetas, žemutiniame bjefe esantis vandens lygis nukritęs žemiau liniuotės, deguonies lygis vandenyje kritęs, pabandžius susisiekti su Pareiškėjo direktoriumi A. S., tačiau šis atsisakė teikti paiškinimus ir duomenis.
6. 2018 m. rugpjūčio 8 d. atliktas Hidroelektrinės patikrinimas ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. surašytas patikrinimo aktas (T II, b. l. 43-46). Šiame akte konstatuota, kad Hidroėlektrinės turbina 2018 m. liepos 28 d. nedirbo (remiantis dumenimis iš UAB „ESO“) ir gamtosauginio debeto 1,75 m3/s (Kuodžių hidroelektrinės 2005 m. parengtų ir Alinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros patvirtintų Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių 13.9 p. (T II b. l. 111-119)) nepraleido, dėl šio įvykio gamtai padaryta žala atsdirado dėl pažeidimo. Taip pat konstatuota, kad Hidroelektrinę eksploatuojantis Pareiškėjas po to, kai buvo paprašytas raštu, nepateikė reikalaujamų duomenų vandens lygius bjefuose. Reminatis hidrometeorologijos tarnybos duomenimis konstatuota (T II b. l. 77-89, 105-108), kad vandens lygis 2018 m. liepos 28d., kaip tik tuo metu, kai neveikė Hidroelektrinės turbina, buvo smarkiai sumažėjęs, sumažėjo ir deguonies vandenyje kiekis.
7. 2018 m. lapkričio 21 d. surašytas juridinio asmens padaryto pažeidimo protokolas (T I b. l. 40-42) (toliau – ir Protokolas). Jame konstatuota, kad Hidroelektrinės turbinos 2018 m. liepos 28 d. nedribo, nei per jas, nei per skydus vanduo į žemutinėį bjefą nebuvo praleidžiama, Hidroelektrinės savininkas duomenų apie vandens lygius bjefuose nepateikė, nurodyti pažeisti teisės aktai. 2018 m. gruodžio 11 d. nutarimu konstatuota sunkinanti aplinkybė – kad Pareiškėjas atsisakė pateikti Hidroelektrinės Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisykles bei praleisti vandenį į žemutinį bjefą, t. y. juridinis asmuo kliudė vykdyti pažeidimo tyrimą, slėpė padaryta pažeidimą arba tęsė pažeidimą, nepaisydamas kompetentingos institucijos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus. Pareiškėjui skirtos baudos – pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 125 straipsnio 1 dalį – 500 Eur, pagal 3 dalį – 1000 Eur.
8. Vandens įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustayta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, statantys ir naudojantys hidrotechnikos statinius, privalo: 1) nepažeisti aplinkos ministro patvirtinta tvarka nustatyto vandens lygio svyravimo režimo; 2) užtikrinti, kad hidrotechnikos statiniai praleistų vandens ne mažiau už aplinkos ministro nustatyta tvarka apskaičiuotą gamtosauginį debitą; 3) aplinkos ministro nustatyta tvarka tvarkyti tekančio vandens apskaitą ir teikti apskaitos duomenis; 4) imtis priemonių erozijos procesams tvenkinių krantuose mažinti; 5) aplinkos ministro nustatyta tvarka įrengti ir naudoti veiksmingas žuvisaugos priemones bei užtikrinti galimybę žuvims migruoti. Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinės taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 1997 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 109, 15 punkte nustatyta, kad sausuoju metų laikotarpiu į žemutinį bjefą turi būti praleidžiamas ne mažesnis kaip gamtosauginis vandens debitas, nustatytas vadovaujantis Gamtosauginio vandens debito apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-382 (Žin., 2005, Nr. 94-3508). 17 punkte nuststyta, kad prie tvenkinio esanti hidroelektrinė elektros energijos gamybai turi naudoti tranzitinį upės nuotėkį ir negali neigiamai veikti vandens lygio pokyčių Tvenkinyje ir žemutiniame bjefe. 42.1 punkte nustatyta, kad duomenų bazėje registruoti vandens lygiai turi būti kaupiami ir saugomi ne mažiau kaip 1 metus; hidroelektrinės savininkas turi užtikrinti galimybę kontroliuojančioms institucijoms gauti duomenų bazėje registruojamus duomenis.
9. 2005 m. parengtų ir Alinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros patvirtintų Kuodžiu hidroelektrinės Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių (T II b. l. 111-119) 13.9 punkte numatyta, kad tvenkinio gamtosauginis debetas yra 1,75m3/s. 15 punkte nurodyta, kad debetas gali būti praleidžiamas: dirbant Hidroelektrinei ar žuvitakiui - per turbinas ir žuvų taką, o nedirbant Hidroelektrinei: a) kada vandens lygis tvenkinyje aukštesnis už normaliai patvenktą vandens lygį (NPL) - per vandens pertekliaus pralaidą (toliau - VPP) (slenkstį), b) kada vandens lygis tvenkinyje yra žemesnis už NPL - per VPP (slenkstį), pakėlus vieną iš skydų per 6,5 cm.
10. Pareiškėjas siekia paneigti Departamento išvadas dėl minimnalaus gamtosauginio debeto praleidimo, nurodo, kad vandens debetas buvo praleistas per neveikiančią turbiną. Kaip minėta, toks debeto praleidimo būdas nėra numatytas 2005 m. parengtų ir Alinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros patvirtintų Kuodžiu hidroelektrinės Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklėse (T II b. l. 111-119). Be to, Departamentas surinkti įrodymai įrodo, kad vandens lygis Ventos upėje buvo smarkiai sumažėjęs tuo metu, ka nedirbo Hidroelektrinė. Dėl smažėjusio vandens lygio konstatuotas deguonies sumažėjimas ir didelis nugaišusių žuvų kiekis (žala gamtai konstatuota T II b. l. 96). Tai reiškia vandens debitas akivzidžiai nebuvo pakankamas, kad užtikrintų saugų aplinkai vandens lygio pokytį. Jokių kitų priežasčių, dėl kurių jis galėjo smarkiai sumažėti, Pareiškėjas nenurodė. Departamento patikrinimo metu fiksuota, kad vandens lygis žemutiame bjefe nesiekia matavimo liniuotės. Viršutiniame bjefe fiksuotas vandens lygio staigus pakilimas. Visi šie įrodymai pagrindžia, kad vandens lygis upėje buvo sumažėjęs būtent dėl nepraleidžiamo vendens debeto. Pareiškėjo papildomai su 2019 m. balandžio 12 d. pateiktais paaiškinimais pateikti patikslinti viršutinio bjefo duomenys vertintini kritiškai, nes pateikti jau po to, kai Atsakovas buvo pasisakęs dėl šių duomenų analizės. Pažymėtina ir tai, kad Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 1997 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 109, 17 punkte nuststyta, kad prie tvenkinio esanti hidroelektrinė elektros energijos gamybai turi naudoti tranzitinį upės nuotėkį ir negali neigiamai veikti vandens lygio pokyčių. Tai reiškia, kad hidroelektrinės savininkas visais atvejais turi pareigą stebėti ir užtikrinti, kad praleidžiamo vandens kiekis neigiamai neveiktų vansdens lygio.
11. Vandens įstatymo 14 straipsnio normos hidrotechnikos įrenginių statymui ir ekspolatavimusi kelia aukštus reikalavimus. Laikytina, kad tokia veikla natūraliai kelia riziką gamtai, todėl ją vykdantys asmenys turi atsakingai vykdyti savo pareigas gamtosaugos srityje. Todėl Pareiškėjas, būdamas šios srities profesionalas, turėjo atsakingai stebėti vandesn debito praleidimą ir realų poveikį aplinkai (vandens lygiui upėje). Todėl laikytina, kad buvo kaltas dėl nepakankamo vandens debito, t. y. turėjo ir galėjo žinoti, kad vandens debitas nepakankamas ir kad neigiamai paveiks apliką, bet dėl nerūpestingumo neužtikrino, kad jis būtų tinkamas. Tuo Pareiškėjas pažeidė Vandens įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas hidrotechnijos statinių naudotojų pareigas ir už tai Aplinkos apsaugos įstatymo 125 straipsnio 3 dalyje yra numatyta sankcija.
12. Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad nepateikė duomenų apie vandens lygį bjefuose. Visgi Pareiškėjas ir neneigia, kad duomenis apie vandens lygius bjefuose pateikė tik 2018 m. gruodžio 11 d. pažeidimo nagrinėjimo metu, t. y. praėjus beveik 5 mėnesiams nuo to, kai jo buvo pareikalauta (2018 m. liepos 28 d. patikrinimo metu) pateikti duomenis. Patikrinimo aktuose nurodyta, kad iš Pareiškėjo (jo atstovų) buvo reikalaujama pateikti tokius duomenis, taip pat Depaartamentas 2018 m. gegužės 10 d. raštu Departmantas reikalavo pateikti duoemenis (T II b. l. 37). Tuo tarpu Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinės taisyklės nustato hidroelektrinės savininko pareigą suteikti prieigą aplinkosaugos pareigūnams prie šių duomenų, taigi turi būti užtikrintas ypatingai operayvaus duomenų pateikimas. Pareiškėjo paaiškinimai, kad negalėjo tinkamai suformuoti duomenų vertintini kritiškai, nes praėjo ilgas laiko tarpas, per kurį galėjo pateikti duomenis, be to, Pareiškėjas Departamentui nepateikė jokio paaiškinimo, kodėl iš karto negali pateikti duomenų.
13. Pareiškėjas kaltas dėl duomenų apie vandens lygius bjefuose nepateikimo – žinojo apie pareigą pateikti duomenis (kurių buvo prašoma tiek 2018 m. liepos 28 d., tiek rugpjūčio 8 d. patikrinimo metu, taip pat 2018 m. gegužės 10 d. pranešimu), tačiau laiku jų nepateikė. Taigi šiuo elgesiu Pareiškėjas pažeidė Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinės taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 1997 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 109, 42 punto reikalavimus ir už tai Aplinkos apsaugos įstatymo 125 straipsnio 1 dalyje yra numatyta sankcija.
14. Laikytina įrodytu, kad susisiekus su Pareiškėju, jis nereagavo į pažeidimą, nepaleido vandens per skydus, nes tokios aplinkybės nuosekliai fiksuotos Departamento dokumentuose – 2018 m. liepos 28 d. patikrinimo akte, 2018 m. rugpjūčio 31 d. patikrinimo akte, pareigūnų tarnybiniuse pranešimuose (T II b. l. 36). Taip pat Pareikšjėjas nei 2018 m. liepos 28 d., nei 2018 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimų metu nepateikė reikalaujamų Kuodžiu hidroelektrinės Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių.
15. Protokole ir nutarime pagrįstai nurodyta, kad Pareiškėjas pažeidė pareigą užtikrinti tinkamą vandens debetą, taip pat pažeidė pareigą teikti duomenis apie vandens lygius bjefuose. Todėl buvo paskirtos įstatyme numatytos baudos už pažeidimus, nurodytus Aplinkos apsaugos įstatymo 125 straipsnio 1 ir 3 dalyje. Skiriant baudas pagrįstai konstatuota sunkinanti aplinkybė - kad Pareiškėjas atsisakė pateikti Hidroelektrinės Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisykles bei praleisti vandenį į žemutinį bjefą, t. y. juridinis asmuo kliudė vykdyti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą arba tęsė pažeidimą, nepaisydamas kompetentingos institucijos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus. Todėl atmestini Pareiškėjo argumentai, kad sunkinančia aplinkybe Departamentas laikė patį pažeidimą.
16. Atsižvelgiant į tai, kad buvo sunkinančių aplinkybių, į tai, kad gamtai buvo padaryta reali žala, nėra pagrindo daryti išvados, kad paskirta sankcija yra neproporcinga.
17. Dėl išdėstytų motyvų nėra pagrindo naikinti skundžiamo nutarimo, kuriuo paskirta sankcija.
18. Atmetus pagrindinį reikalavimą, atmetamas ir Pasreiškėjo prašyms priteisti bylinėjimosi išlaidas
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo UAB „Gamtos energija“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie aplinkos ministerijos atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.