Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-503-133/2010

Teisėjas Virginijus Kalkauskas Proceso Nr.1-65-1-01096-2007-8

2010 m. rugsėjo 21 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, išteisintajai R. V., gynėjui advokatui Piotrui Orlovui, nukentėjusiajai J. Z.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. išteisinta dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 132 str. 3 d., nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

R. V. buvo kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 132 str. 3 d. ir išteisinta, dėl to, kad ji, pažeisdama Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004-11-26 įsakymu Nr. 4-432 patvirtintų „Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių" 98 dalies reikalavimą - atliekant darbus, nesusijusius su oro linijos eksploatavimu, kai kyla pavojus jį atliekantiems asmenims nukentėti nuo elektros srovės ar elektromagnetinio lauko, būtina elektrotechnikos darbuotojų priežiūra; Elektros tinklų apsaugos taisyklėse nustatytais atvejais būtina gauti liniją eksploatuojančios įmonės raštišką leidimą; dirbant vadovautis šiuos darbus reglamentuojančių darbų saugos, kitų norminių aktų ir liniją eksploatuojančios organizacijos reikalavimais;

pažeisdama LR Ūkio ministro 1998-04-24 įsakymu Nr. 151 patvirtintų „Elektros tinklų apsaugos taisyklių" 8 dalies 1 punkto reikalavimą - elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių organizacijų sutikimo draudžiama statyti, remontuoti, rekonstruoti arba griauti bet kokius statinius ir 9 dalies 1 punkto reikalavimą - draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, dėl kurių gali įvykti nelaimingų atsitikimų;

neįvykdydama 2006-10-04 Kauno rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolo Nr. 1094 „Dėl ūkinio pastato rekonstrukcijos į gyv. namą, blokuojant su gretimo sklypo statiniais, Kauno raj. sav., (duomenys neskelbtini), elektros tiekimo įmonės išvadoje nurodyto reikalavimo - „10 KV OL atkarpoje tarp atramų Nr. 400/40 ir Nr. 400/41 esamus laidus pakeisti izoliuotais laidais. Reikalinga pateikti paraišką techninėm sąlygom gauti";

be elektrotechnikos darbuotojų priežiūros, negavusi liniją eksploatuojančios įmonės raštiško leidimo, neįvykdydama 2006-10-04 Kauno rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolo nurodyto reikalavimo esamus laidus pakeisti izoliuotais laidais, pasitelkdama nelegaliai dirbančius asmenis, 2007-08-23 Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), nusikalstamai pasitikėdama organizavo jai priklausančio pastato rekonstrukcijos darbus, kuriuos atlikdamas A. S., remdamas prie sienos aliuminines kopėčias, jomis palietė aukštos įtampos neizoliuotus elektros laidus, nuo to jį ištiko techninės elektros srovės išlydis, sukėlęs ūmų širdies veiklos sutrikimą, davusį plaučių ir galvos smegenų pabrinkimą, sukėlusį A. S. mirtį, tokiu būdu pažeisdama teisės aktų numatytas specialias elgesio saugumo taisykles dėl neatsargumo atėmė gyvybę A. S..

Prokurorės nuomone, teismas nepagrįstai rėmėsi tik kaltinamosios R. V., suinteresuotos baudžiamosios bylos baigtimi, parodymais, juos vertino atsietai nuo kitų faktinių duomenų, šiuos nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė. Priešingai, nei teigia teismas, daugelis faktinių duomenų byloja apie tai, kad R. V. buvo žinomas reikalavimas izoliuoti aukštos įtampos elektros laidus, esančius jos valdoje, ir kad ji negali atlikti ūkinio pastato rekonstrukcijos į gyvenamąjį namą darbų, neizoliavusi aukštos įtampos elektros laidų ir negavusi atskiro AB „VST" sutikimo šiai rekonstrukcijai atlikti. R. V. 2006 m. spalio 5 d. išduotame statybos leidime Nr. GR-52 yra nurodytos statytojo pareigos. R. V. išduotame projektavimo sąlygų sąvade aiškiai nurodyta Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus reikalavimas statinių architektūrai formuoti ir tvarkyti išlaikyti norminius atstumus nuo inžinerinių tinklų. Elektros tiekimo linijos yra laikomos inžineriniais tinklais. Be to, AB VST" prie projektavimo sąlygų buvo pateikusi R. V. technines sąlygas elektros įrenginių prijungimui prie AB „VST" skirstomųjų elektros tinklų. Jose nurodytas reikalavimas ruošiant projektuojamo pastato suvestinį inžinerinių tinklų planą R. V. įvertinti esamų elektros tiekimo linijų apsaugos zonas. Kaltinamoji R. V., 2006 m. spalio 5 d. gavusi statybos leidimą atlikti jai priklausančio ūkinio pastato rekonstrukcijos darbus, buvo informuota apie Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių reikalavimus vykdant darbus, nesusijusius su oro linijos eksploatavimu, bei perspėta apie jos rekonstruojamo pastato valdoje kylantį pavojų jį atliekantiems asmenims nukentėti nuo elektros srovės ar elektromagnetinio lauko. Tai patvirtina prie baudžiamosios bylos pridėtas 2007-04-24 bendrovės „VST" pranešimas, pateiktas R. V., kad jos pastato valdoje esančios elektros oro linijos yra neleistinai priartėję prie namo ir tai kelia pavojų gyventojams, tai pažeidžia „Elektros tinklų apsaugos taisykles", nurodytos LR Ūkio ministro 1998-04-24 įsakymu Nr. 151 patvirtintos „Elektros tinklų apsaugos taisyklės". Iš R. V. tolimesnių veiksmų, prokurorės nuomone, matyti, kad R. V. suvokė tai kaip pareigą imtis priemonių šiai sąlygai įvykdyti-ji kreipėsi į AB „VST" su prašymu oro linijas pakeisti izoliuotais laidais, tačiau AB „VST" nurodytos sąlygos įgyvendinimo tvarkos ir perspėjimo sąmoningai nesilaikė.

Prokurorės teigimu, paminėtas aplinkybes patvirtina ir liudytojų parodymai. Liudytojas, AB „VST " Kauno m. skyriaus viršininkas S. A. parodė, kad 2007-04-13 AB „VST" buvo gautas R. V. prašymas dėl laidų pakeitimo izoliuotais laidais taip atramų Nr. 400/40 ir 400/41, 2007-04-24 R. V. buvo raštiškai atsakyta bei išaiškinta, kad norint pertvarkyti elektros linijas, ji turi kreiptis dėl paraiškos techninėm sąlygom gauti, kurios yra pagrindas atlikti projektavimo darbus.

Liudytojas S. A. parodė, kad norint dirbti tokioje zonoje būtinas elektros tinklų leidimas. Kaltinamoji R. V. tokio leidimo neprašė, vykdydama rekonstrukcijos darbus, neturėjo. Liudytojas R. R. parodė, kad R. V. 2007-04-13 parengtose AB „ VST" techninėse sąlygose elektros įrenginių prijungimui prie AB „VST" skirstomųjų elektros tinklų nurodyta pastaba, kad pastatų statybą, rekonstrukciją bus galima pradėti tik iškėlus (pertvarkius) elektros įrenginius, trukdančius statybai. R. V. šio reikalavimo nepaisė. Teismo nurodyti R. V. išteisinimo motyvai, kad aukštos įtampos elektros linija yra AB „VST" nuosavybė, todėl už tinkamą ir saugų šios linijos eksploatavimą yra atsakinga ši bendrovė, kad 2007-06-26 buvo pasirašyta naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartis, 2007-11-12, t.y. po 2007-08-23 A. S. žūties, su kaltinamąja R. V. buvo sudaryta elektros energijos tiekimo (pardavimo) - vartojimo (pirkimo) sutartis Nr. 2007/2565-061, kad 2008-02-25 buvo pasirašytas Pripažinimo tinkamu naudoti aktas ir rekonstruotas ūkinis pastatas į gyvenamąjį namą, yra pripažintas tinkamu naudoti ir jokių pastabų ar draudimų dėl neizoliuotų aukštos įtampos elektros laidų AB „VST" nėra pateikusi, nepaneigia kaltinamosios R. V. pareigos organizuojant ir vykdant darbus elektros tinklų apsaugos zonose nesilaikyti specialių elgesio saugumo taisyklių.

Prokurorė savo apeliaciniame skunde teigė, kad išteisinamajame nuosprendyje teismas taip pat padarė neteisingą išvadą, kad kaltinamosios R. V. veiksmuose nėra nusikaltimo subjektyvinės pusės. Ši teismo išvada nepagrįsta ir prieštarauja byloje ištirtiems įrodymams, teismas, vertindamas kaltės turinį, nepagrįstai rėmėsi tik pačios kaltinamosios, suinteresuotos bylos baigtimi, parodymais, juos vertino atsietai nuo kitų faktinių duomenų, šiuos nepagrįstai ir nemotyvuotai atmesdamas, tuo pažeidė LR BPK 20 str. 5 d. Bylos faktinių aplinkybių ir surinktų įrodymų visuma teikia pagrindą konstatuoti, kad žuvusysis A. S. R. V. rekonstruojamo pastato teritorijoje atsirado ir dirbo su rekonstruojamo namo savininkės R. V. žinia bei pavedimu. Nors kaltinamoji R. V. bei jos sutuoktinis liudytojas G. V. neigia būtent su A. S. susitarę dėl lietvamzdžių kabinimo paslaugos, teigė apskritai lietvamzdžių kabinimo darbų neorganizavę, o A. S. prie jų namo atėjo savavališkai ir atsitiktinai žuvo, tačiau jų parodymai yra prieštaringi objektyviems faktiniams duomenims.

Prokurorės teigimu, liudytojas V. P., taip pat Renatos ir G. V. rašyti paaiškinimai patvirtino, kad 2007-08-23 buvo pakviesti prie namo du asmenys pritvirtinti lietvamzdžių, atvykę du asmenys juos kabino. Liudytojai R. P. ir D. V. parodė, kad A. S. Neveronyse dirbo ne pirmą dieną ir 2007-08-23 taip pat ten planavo dirbti. Todėl teismo išvada, kad R. V. nukentėjusiojo A. S. žuvimo dieną jokių darbų neorganizavo, nenumatė ir negalėjo numatyti, nepagrįsta.

Prokurorės nuomone, R. V. veiksmuose yra nusikaltimo subjektyvinės pusės – neatsargumo. R. V. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad ji suvokė, jog pati rizikuoja būdama toje apsaugos zonoje, tačiau nesiėmė jokių atsargumo priemonių pasekmėms išvengti. Žinodama apie mirtiną pavojų žmonėms, esantiems apsaugos zonoje, nepaisydama elektros tinklų atstovų perspėjimo bei draudimo vykdyti namo rekonstrukciją, R. V. pasitelkė be patento ir darbo sutarties dirbančius asmenis, pavedė jiems darbą, susijusį su metalinių konstrukcijų ir priemonių naudojimu prie pat atvirų aukštos įtampos elektros tinklų. Žmonių, nenumanančių ir neturinčių numanyti, kad šalia rekonstruojamo namo stogo yra atviri aukštos įtampos elektros laidai, ir kad jie yra elektros tinklų apsaugos zonoje, apie mirtiną pavojų neperspėjo, nesiėmė elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklėse numatytų priemonių išvengti nelaimės: elektros tinklų atstovų apie būsimus darbus neinformavo ir jų leidimo negavo, jų atstovo nepasikvietė. Taigi tokiais savo veiksmais R. V. sąmoningai nesilaikė elektros tinklų apsaugos taisyklių ir sukūrė situaciją, dėl kurios žuvo žmogus.

Kauno apygardos teisme buvo gauti išteisintosios atsikirtimai į prokurorės apeliacinį skundą, kuriuose ji prašė Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti, o Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą. Išteisintoji nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnutinai ištyrė visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, juos teisingai ir objektyviai įvertino, ir priėmė teisėtą ir pagristą nuosprendį, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Išteisintosios nuomone, apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad jai buvo žinomas reikalavimas nepradėti gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbų kol nebus izoliuoti aukštos įtampos laidai, esantys greta gyvenamojo namo ir, kad negalima atlikti rekonstrukcijos darbų negavus atskiro rašytinio AB VST sutikimo, kad toks reikalavimas tariamai atsispindėjo 2006-10-05 išduotame statybos leidime Nr. GR-52 ir projektavimo sąlygų sąvade, kad gavusi 2006-10-05 statybos leidimą tariamai buvo informuota apie Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių reikalavimus, yra visiškai neatitinkantys tikrovės. Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, ne kartą akcentavo, kad tokie reikalavimai nėra nurodyti nei statybos leidime, nei projektavimo sąlygų sąvade. Statybos leidime, jokiuose statybos dokumentuose tokių konkrečių nurodymų, apie kuriuos rašoma apeliaciniame skunde, nebuvo ir nėra.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad projektavimo sąlygų sąvade buvo nurodymas išlaikyti norminius atstumus nuo inžinierinių tinklų, įvertinti esamų elektros tiekimo linijų apsaugos zonas, bet tame pačiame projektavimo sąlygų sąvade nebuvo nustatytas reikalavimas pakeisti esamus oro linijų laidus izoliuotais laidais. Be to, Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 20 str. 7 d. yra nurodyta, kad projektavimo sąlygose draudžiama nustatyti reikalavimą, kad statytojas (užsakovas) atliktų esamų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų remonto ar rekonstravimo darbus. Šiuos darbus privalo atlikti tų tinklų ar komunikacijų savininkai ar naudotojai. Taigi, jei tokia sąlyga ir butų nustatyta projektavimo sąlygose, ji būtų prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms.

Baudžiamojoje byloje esančioje 2010-01-19 UAB „Statybinių teismo ekspertizių centro" teismo eksperto prof. Dr. S. M. specialisto išvadoje nurodoma, kad Kauno rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolas Nr. 1094 laikytinas individualiu administraciniu aktu skirtu savivaldybės administracijos direktoriui. Apeliaciniame skunde nepagrįstai yra ignoruojama ta aplinkybė, kad 2006-10-04 posėdžio protokolas nebuvo teiktas pasirašytinai, nors tokia grafa protokole yra numatyta. Atsižvelgiant į šiuos faktinius duomenis, teiginys, kad privalu vykdyti protokolo įrašą ir izoliuoti laidus yra visiškai nepagrįstas. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad R. V. buvo susipažinusi su minėtu posėdžio protokolu ir jo sąlygą esamus laidus pakeisti izoliuotais laidais suvokė kaip pareigą imtis priemonių. Išteisintoji atkreipia dėmesį, kad pareiga esamus laidus pakeisti izoliuotais laidais nebuvo nustatyta būtent jai, o prašymą dėl laidų izoliavimo pateikė AB „VST", 2007-04-13 gavusi AB „VST" parengtas technines sąlygas elektros įrenginių prijungimui prie skirstomųjų tinklų, kuriose nurodyta pastaba, kad pastatų statybą, rekonstrukciją bus galima pradėti tik iškėlus (pertvarkius) elektros įrenginius, trukdančius statybai. 2007-04-13 ji parašė prašymą AB „VST" esamus laidus pakeisti izoliuotais laidais.

Apeliaciniame skunde yra remiamasi AB „VST" 2007-04-24 pranešimu, kuriame teigiama, kad R. V. priklausantis gyvenamasis namas yra neleistinai priartėjęs prie aukštos įtampos elektros laidų. Tačiau gyvenamasis namas yra pastatytas teisėtai, turint visus privalomus leidimus ir suderinimus. Reikalavimas iškelti aukštos įtampos elektros oro liniją buvo parašytas nesusipažinus su faktine situacija ir turimais statybos dokumentais. Jokiame statybos dokumente nebuvo suformuluotas reikalavimas nepradėti rekonstrukcijos darbų, neizoliavus elektros oro linijos laidų ir niekur nebuvo suformuluotas reikalavimas gauti atskirą rašytinį AB „VST" sutikimą rekonstrukcijos darbams vykdyti. AB „VST" nestabdė jokių darbų per visą rekonstrukcijos laikotarpį, jokių pretenzijų R. V. AB „VST" niekuomet neturėjo ir ji jokių norminių aktų nepažeidė, o esamus laidus pakeisti izoliuotais laidais privalėjo AB „VST".

Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė visas aplinkybes, apklausė visus su šiuo įvykiu susijusius liudytojus ir vadovaudamasis liudytojų V. P., V. J., G. V., O. G. parodymais bei žuvusiojo A. S. telefonų išklotinėmis priėmė teisingą ir pagrįstą išvadą. Nei vienas byloje apklaustas liudytojas nepatvirtino, kad žuvusysis A. S. bendravo su R. V. ar G. V., tarėsi dėl darbo ar buvo jų įdarbintas. Byloje esantys objektyvūs įrodymai - žuvusiojo telefoninių pokalbių išklotinės patvirtina jo aktyvų bendravimą su V. J.. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo inspektorė nelegalaus darbo fakto nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą išvadą dėl nelegalaus darbo nebuvimo fakto.

Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl R. V. parodymų, kad „nelogiška yra tikėti, R. V. parodymais ir laikyti, kad svetimi žmonės be namo savininko leidimo imsis kabinti ant namo lietvamzdžius" neatitinka tikrovės, nes šiuos motyvus nurodė liudytojas V. P., vienintelis asmuo nelaimingo atsitikimo metu buvęs kartu su žuvusiuoju A. S., metalinės kopėčios, per kurias įvyko elektros srovės išlydis, R. V. niekuomet nepriklausė, o liudytojas V. J. patvirtino, kad šios konkrečios kopėčios galėjo būti ir jo.

Atsižvelgiant į tai, kad nei vienas byloje esantis įrodymas žuvusiojo įdarbinimo pas R. V. fakto nepatvirtina, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jų jokie darbiniai santykiai nesiejo, o tai reiškia, kad tarp veiksmų ar neveikimo ir A. S. žūties nėra privalomojo priežastinio ryšio, taip pat nėra nusikaltimo subjektyviosios pusės - neatsargumo kaltės formos.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorę, nukentėjusiąją, prašiusias apeliacinį skundą tenkinti, išteisintąją, jos gynėją, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad prokuratūrės skundas atmestinas.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, tirdamas, vertindamas įrodymus ir priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus taikė tinkamai. Faktinės aplinkybės išnagrinėtos išsamiai ir nešališkai, įrodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, patikrintas įrodymų liečiamumas, leistinumas, pakankamumas, jų tarpusavio ryšys, pašalinti iškilę prieštaravimai, faktinės bylos aplinkybės nustatytos remiantis ne prielaidomis ar spėlionėmis, o surinktų byloje įrodymų visuma.

Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorė ginčija R. V. išteisinimą dėl veikos numatytos BK 132 str. 3 d, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas R. V. dėl jai pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 132 str. 3 d., visiškai pagrįstai rėmėsi nuosekliais išteisintosios R. V., nukentėjusiosios J. Z., liudytojų V. P., V. J., G. V., O. G., T. G., R. P., A. K., Č. Ž., D. K., M. J., R. R. ir kitų liudytojų parodymais, specialisto išvada, kitais rašytiniais bylos duomenimis.

Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, visapusiškai ir pilnutinai ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai R. V. išteisino. Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas vyko vadovaujantis BPK normomis ir šių normų reikalavimų pirmosios instancijos teismas nepažeidė.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vadovavosi baudžiamojoje byloje esančia 2010-01-19 UAB „Statybinių teismo ekspertizių centro" teismo eksperto prof. Dr. S. M. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad Kauno rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolas Nr. 1094 laikytinas individualiu administraciniu aktu skirtu savivaldybės administracijos direktoriui. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad minėtas Kauno rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2006-10-04 posėdžio protokolas R. V. nebuvo teiktas pasirašytinai, esant numatytai tokiai grafai protokole (T1 b.l.84,85), todėl esant tokioms neginčytinai nustatytoms aplinkybėms, konstatuoti, kad būtent R. V. privalu vykdyti protokolo įrašą ir izoliuoti laidus, duomenų baudžiamojoje byloje nėra. Net gi priešingai, minėtame komisijos posėdžio protokole elektros tiekimo įmonės atstovo-komisijos nario išvada niekaip, t.y. jokia forma neįtakojo komisijos galutinės išvados, kad statinio projektas atitinka statinio projektavimo sąlygų sąvado ir žemės sklypo detaliojo plano reikalavimus, ko pasekoje komisija rekomendavo išduoti statybos leidimą. Tai, kad R. V. galimai buvo susipažinusi su minėtu posėdžio protokolu ir jo sąlygą - esamus laidus pakeisti izoliuotais laidais -suvokė kaip pareigą imtis priemonių, yra apeliacinio skundo teiginys neatitinkantis tikrovės, nes pareiga esamus laidus pakeisti izoliuotais laidais nebuvo nustatyta būtent jai. Prašymas dėl laidų izoliavimo pateiktas AB „VST", 2007-04-13 gavusi AB „VST" parengtas technines sąlygas elektros įrenginių prijungimui prie skirstomųjų tinklų, kuriose nurodyta pastaba, kad pastatų statybą, rekonstrukciją bus galima pradėti tik iškėlus (pertvarkius) elektros įrenginius, trukdančius statybai, todėl 2007-04-13 buvo pateiktas jos prašymas AB „VST" esamus laidus pakeisti izoliuotais laidais, o pastato rekonstrukcija tuo metu vyko viduje.

Apeliacinio skundo motyvas, kuriame, vadovaujantis AB „VST" 2007-04-24 pranešimu, teigiama, kad R. V. priklausantis gyvenamasis namas yra neleistinai priartėjęs prie aukštos įtampos elektros laidų, atmestinas. Teisėjų kolegijos nuomone, duomenų, kad namas buvo pastatytas neteisėtai, savavališkai, byloje nėra. Priešingai, esantys byloje rašytiniai duomenys patvirtina, kad gyvenamasis namas yra pastatytas teisėtai, turint visus privalomus leidimus ir suderinimus, jokie darbai, įvardinti, kaip atliekami pažeidžiant Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių reikalavimus, nebuvo stabdomi. Kadangi AB „VST" nestabdė jokių darbų per visą rekonstrukcijos laikotarpį, tai pagrįstai įvertinta patvirtinimu, kad jokių pretenzijų R. V. AB „VST" neturėjo ir ji jokių norminių aktų nepažeidė, o esamus laidus pakeisti izoliuotais laidais privalėjo AB „VST".

Liudytojo V. P. parodymais pagrįstai nustatyta, kad jis kartu su A. S. vyko į Neveronis prie dviejų rekonstruojamų namų ieškoti darbo. 2007-08-23 prie šių namų atvyko pirmą kartą ir norėjo su savininkais susitarti dėl darbo. Iki atvykstant į šią vietą su savininkais dėl darbo prie gyvenamųjų namų rekonstrukcijos ir uždarbio, nebuvo susitarę. Atvykus prie šių namų, savininkų nebuvo ir dėl darbo susitarti negalėjo. Namo savininkų iki pietų nesulaukė, po pietų, paprašius darbininkams, norėjo padėti pakabinti lietvamzdį. Padedant pakabinti lietvamzdį, jie su A. S. nešė iš trijų dalių sudedamas kopėčias. Prisiartinus prie laidų, jį nubloškė ant žemės, o kai atsistojo pamatė, kad A. S. taip pat buvo nublokštas į šoną. Po kelių minučių A. S. pasidarė bloga, pradėjo mėlynuoti lūpos. Jis bandė daryti dirbtinį kvėpavimą, iškvietė greitąją med. pagalbą, tačiau niekas nebepadėjo ir A. S. mirė. Su rekonstruojamų namų savininkais susitikęs nebuvo, dėl darbo prie šių namų nesitarė, savininkai jiems jokių užduočių atlikti nepavedė, dėl darbo užmokesčio nesitarė. R. V. visiškai nepažįsta, su ja niekuomet nėra bendravęs.

Liudytojo V. J. parodymais pagrįstai nustatyta, kad žuvusysis A. S. buvo jo geras draugas, kad padėdavo jam susirasti darbo įvairiose vietose, kur reikėdavo atlikti skardinimo darbus. Tačiau darbų pas R. V. neorganizavo, darbuotojų į šį objektą nesiuntė, šiame objekte pats nedirbo. V. J. siuntimu žuvusysis A. S. buvo atvykęs ieškoti darbo adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., į namą priklausantį O. G., kuriame vyko stogo skardinimo darbai. Jis žuvusiajam A. S. buvo nurodęs T. G. telefoną, kad galėtų tartis dėl darbų. Kopėčios namo rekonstrukcijos vietoje galėjo būti ir jo, nes jis turėjo kopėčių įvairiuose darbų objektuose. 2007 m. naudojosi telefonu Nr. 8 672 62129.

Liudytojo G. V. parodymais pagrįstai nustatyta, kad adresu Čerpių g. 5, Neveronys Kauno r. priklausančiu O. G., ir adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. priklausančiu kaltinamajai R. V., statybos darbai buvo organizuojami ir atliekami atskirai, dirbo skirtingi darbuotojai. Gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r. rekonstrukcijos darbus organizavo jis ir jo sutuoktinė R. V., o gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini)Kauno r. rekonstrukcijos darbus organizavo T. G., o jam darbuotojus siuntė V. J.. 2007-08-23 prie gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r. rekonstrukcijos pasamdytų ir dirbančių asmenų nebuvo, nes atvykę asmenys nesutiko atlikti jiems pavestos užduoties ir išvyko. Minėtą dieną buvo dirbama tik prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Kauno r. rekonstrukcijos. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai O. G. ir T. G..

Liudytojo R. P. parodymais pagrįstai nustatyta, kad iš žuvusiojo A. S. sužinojo, kad pastarasis kartu su V. P. dirba Neveronyse prie gyvenamojo namo skardinimo darbus.

Liudytojo Č. Ž. parodymais pagrįstai nustatyta, kad matė, jog prie (duomenys neskelbtini) Kauno r. buvo vykdomi statybos darbai. Pats yra dirbęs skardinimo darbus prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)Kauno r. Tačiau 2007-08-23 nedirbo prie šio namo ir kaip atsirado žuvusysis namų valdoje, kurioje žuvo, negali paaiškinti.

Liudytojos M. J. parodymais nustatyta, kad dirba Valstybinėje darbo inspekcijoje. 2007-08-23 buvo atvykusi į nelaimingo atsitikimo vietą (duomenys neskelbtini) Kauno r. Matė, kad prie šio namo vykdomi rekonstrukcijos darbai. Tačiau atlikus tyrimą, nelegaliai dirbančių asmenų prie gyvenamojo namo rekonstrukcijos, nustatyta nebuvo.

Kaip matyt iš šių liudytojų parodymų duotų pirmosios instancijos teisme, duomenų, patvirtinančių, kad žuvusysis A. S. bendravo su R. V. ar G. V., tarėsi dėl darbo ar buvo jų įdarbintas, nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė visas aplinkybes, apklausė visus su šiuo įvykiu susijusius liudytojus ir vadovaudamasis liudytojų V. P., V. J., G. V., O. G. parodymais bei žuvusiojo A. S. telefonų išklotinėmis priėmė teisingą ir pagrįstą išvadą. Nei vienas byloje apklaustas liudytojas nepatvirtino, kad žuvusysiojo A. S. bendravimo su R. V. ar G. V. fakto bei aplinkybių, kad tarėsi dėl darbo ar buvo jų įdarbintas. Byloje esantys objektyvūs įrodymai - žuvusiojo telefoninių pokalbių išklotinės patvirtina jo aktyvų bendravimą su V. J.. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo inspektorė nelegalaus darbo fakto nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą išvadą dėl nelegalaus darbo nebuvimo fakto.

Vertinant veiką pagal BK 132 str. 3 d., atsako tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles. Tai nusikalstama veika, kuri padaroma dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Atsižvelgiant į tai, kad nei vienas byloje esantis įrodymas žuvusiojo įdarbinimo pas R. V. fakto nepatvirtina, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jų jokie darbiniai santykiai nesiejo, o tai reiškia, kad tarp veiksmų ar neveikimo ir A. S. žūties nėra privalomojo priežastinio ryšio, kaip nėra nusikaltimo subjektyviosios pusės - neatsargumo kaltės formos. R. V. negalėjo ir neprivalėjo numatyti galimus įvykius, nes apie minėtų asmenų buvimą prie rekonstruojamo pastato nežinojo.

Apeliaciniame skunde išreiškiama galima prielaida kad R. V. ne asmeniškai, o per kitą asmenį galėjo pavesti A. S. kabinti prie namo lietvamzdžius, ir tai nepaneigia jos kaltės dėl darbų apsaugos zonoje organizavimo, visiškai atmestina, nes tai prieštarauja LAT senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" 3.1.8.p. nuostatoms, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad jei asmuo, darydamas veiką, nesuprato, kad kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, nenumatė šių padarinių ir neturėjo ar negalėjo jų numatyti arba numatė tokius padarinius, bet, jų nenorėdamas, ėmėsi atsargumo priemonių, kad išvengtų kito žmogaus mirties, tačiau ji įvyko dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltininko valios, tokia veika laikoma įvykiu (kazusu), ir asmuo netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl kilusių padarinių, pagrįsta.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Kauno rajono apylinkės teismo 2010-05-07 nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorės skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010-05-07 nuosprendžio atmesti.