- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-29
- Bylos Nr.
- 2A-37-153/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- A. C.
- Atsakovas
- A. B., P. G.
procesinio dokumento kategorija121.1,121.15,121.21,121.22, 21.4.1, 25.3.
2009 m. sausio 29 d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
dalyvaujant ieškovės A. C. atstovui advokaui V. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. C. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-84-572/2008 pagal ieškovės A. C. ieškinį atsakovams A. B. ir P. G. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. C. ieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančia 2007 m. rugsėjo 11 d. tarp atsakovų A. B. ir P. G. sudarytą 55 vnt. UAB „Judėk“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį; perkelti ieškovei A. C. visas P. G. teises ir pareigas, numatytas 2007 m. rugsėjo 11 d. tarp atsakovų A. B. ir P. G. sudarytoje akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje; priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad parduodant akcijas buvo pažeistas Akcinių bendrovių įstatymo 47 str.: ieškovė kaip akcininkė turėjo pirmumo teisę įsigyti parduodamas akcijas, todėl akcijų pirkimo–pardavimo sutartis tarp A. B. ir P. G. turi būti panaikinta, nes pažeidžia ieškovės teises.
Atsiliepimas
Atsakovas A. B. su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodydamas, kad jis nesiekė parduoti jam priklausančias akcijas kuriam nors konkrečiam asmeniui, o tiesiog buvo suinteresuotas akcijas parduoti. Apie šį ketinimą jis pranešė UAB „Judėk“ direktoriui P. G., kuris apie akcijų pirkimą nepranešė akcininkei A. C.. Todėl atsakovas A. B. nesutinka, kad iš jo būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos, bet sutinka, kad būtų panaikinta tarp jo ir P. G. sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis ir visos pirkėjo teisės ir pareigos pereitų ieškovei A. C..
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančia 2007 m. rugsėjo 11 d. tarp atsakovų A. B. ir P. G. sudarytą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, perkėlė ieškovei A. C. visas P. G. teises ir pareigas, numatytas 2007 m. rugsėjo 11 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje, priteisė iš atsakovo P. G. 1 200,00 Lt žyminio mokesčio ieškovės A. C. naudai ir 26,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teismas nustatė, kad 2007-09-11 tarp atsakovų A. B. ir P. G. sudaryta Akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi A. B. pardavė, o P. G. nupirko 55 vnt. paprastų vardinių UAB „Judėk“ akcijų, kurių vienos nominali vertė - 100 Lt. Likusios UAB „Judėk“ akcijos – 45 vnt. – priklauso ieškovei A. C.. UAB „Judėk“ direktorius P. G., pažeisdamas LR akcinių bendrovių 47 str. 3 d., nepranešė ieškovei, UAB „Judėk“ akcininkei A. C., apie kito įmonės akcininko A. B. ketinimą parduoti jam priklausančius 55 vnt. paprastų vardinių akcijų, o jas nupirko pats. Teismas nurodė, kad pirmumo teisę įsigyti visas parduodamas UAB „Judėk“, akcijas remiantis LR akcinių bendrovių įstatymo 47 str. 2 d., turėjo ieškovė A. C., nes UAB „Judėk“ įstatuose (b. l. 80-87) kitokia akcijų pardavimo tvarka nenustatyta. Teismas laikė, kad Akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi perleidus akcijas P. G., buvo pažeistos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 47 str. 2 ir 3d. nuostatos, todėl akcijų pirkimo–pardavimo sutartį pripažino negaliojančia Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 46 str., 47 str., CK 1.80 str. pagrindu. Teismas nenustatė, kad A. B. nepranešė UAB „Judėk“ apie ketinimą parduoti akcijas raštu ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 47 str. 1 d. nuostatą, todėl žyminį mokestį ieškovės naudai priteisė tik iš atsakovo P. G..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė A. C. prašo panaikinti teismo sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės - priimti ieškovės A. C. dalinį ieškinio atsisakymą bei bylos dalį dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo jai nutraukti.
Apeliantės nuomone, teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas, priimdamas tokį sprendimą, pažeidė procesines teisės normas. Apeliantė nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu ji sužinojo, jog atsakovas P. G. iš neteisėtai įgytų 55 vnt. UAB „Judėk“ akcijų 10 procentų jų perleido trečiajam asmeniui, sąžiningam įgijėjui, todėl vadovaudamasi CPK 140 str. 1 d., ji pareiškė atsisakanti ieškinio, tačiau teismas atsisakymo nepriėmė, nepagrįstai apribodamas ieškovės procesines teises. Teismas turėjo šį akcijų įgijėją įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu. Sprendimu teismas nusprendė ir dėl trečiojo asmens, kuris nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, teisių ir pareigų, todėl sprendimas CPK 329 str. 2 d. 2 p. pagrindu naikintinas. Teismo sprendimas negali būti įvykdytas dėl aukščiau nurodytos aplinkybės, todėl negali būti laikomas teisingu, be to, tokiu sprendimu negalima įgyvendinti CPK 2 str. nurodytų civilinio proceso tikslų.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. B. prašė apeliacinį skundą atmesti dėl šių motyvų:
1) ieškovė neįrodė, kad atsakovas P. G. perleido 10 procentų įsigytų akcijų trečiajam asmeniui (CPK 178 str.): nenurodė nei trečiojo asmens pavardės, nei sandorio sudarymo datos ar kitų duomenų, nepateikė įrodymų apie akcijų pardavimą, remiasi prielaidomis, o ne faktais;
Atsiliepimas
2) atmestini ieškovės argumentai, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų. Ieškovė nenurodė šio asmens nei pirmos instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde, ir nepateikė prašymo šį asmenį įtraukti į bylos nagrinėjimą;
3) ieškovė teismui pareiškė atsisakanti tik vieno dalinio reikalavimo - kad teisės ir pareigos pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartį būtų perkeltos ieškovei. Ieškovė neatsisakė kito susijusio reikalavimo - kad pati akcijų pirkimo–pardavimo sutartis būtų pripažinta negaliojančia;
4) ieškovė, būdama viena uždarosios akcinės bendrovės akcininkų, tikrai turėjo pirmumo teisę įsigyti parduodamas akcijas, ir dėl direktoriaus kaltės ši teisė buvo pažeista. Vadinasi, ieškovė šią savo pažeistą teisę ir turi ginti. Jei ieškovė negina savo pažeistos teises pirmumo teise įsigyti parduodamas akcijas, nebelieka prasmės nagrinėti reikalavimą dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia;
5) akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp dviejų atskirų civilinės teisės subjektų. Jei ta sutartis pažeidžia kitų asmenų (ieškovės) teises įsigyti akcijas pirmumo tvarka, tos teisės ir turi būti ginamos. Tačiau, jei ieškovė atsisako ginti šias teises, reikalavimas pripažinti negaliojančia dviejų civilinės teisės subjektų sutartį dėl to, kad ji neatitinka Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo, primena viešojo intereso gynimą;
6) ieškovė turėjo visiškai atsisakyti ieškinio. Neįmanoma atsisakyti vieno susijusio reikalavimo, kuris yra pirmojo reikalavimo pasekmė ir nėra atskiras reikalavimas. Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia pasekmė yra reikalavimas perkelti pirkėjo teises ir pareigas ieškovei. Jei ieškovė nenori įsigyti akcijų, laikytina, kad jokios civilinės teisės nėra pažeidžiamos, nes panaikinus pačią sutartį, vėl būtina kreiptis į bendrovės direktorių su siūlymu parduoti akcijas, kuris turėtų informuoti ieškovę. Šiai atsisakius, direktorius nupirktų akcijas. Rezultatas būtų tas pats. Iš to darytina išvada, kad ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, teisminiais procesais.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas P. G. nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Įstatymas draudžia teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 str.). Šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. kovo 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008, pažymėjo, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų.
Skundžiamu sprendimu teismas pripažino negaliojančia 2007 m. rugsėjo 11 d. tarp atsakovų A. B. ir P. G. sudarytą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, perkėlė ieškovei A. C. visas P. G. teises ir pareigas, numatytas 2007 m. rugsėjo 11 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, kad 2007 m. rugsėjo 11 d.buvo sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis tarp atsakovo P. G. ir neįtraukto byloje asmens V. D.. Teismo 2009 m. sausio 15 d. posėdyje liudytoju apklaustas V. D. patvirtino, jog 2007 m. rugsėjo 11 d. nupirko ginčo akcijas iš atsakovo P. G., ir pateikė kolegijai sutarties originalą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl neįtraukto į bylą asmens – V. D. pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. kovo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2006, yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylą suinteresuotų asmenų, t. y. šis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, nes neįtrauktas į procesą asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą bei naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios. CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti proceso teisės normų pažeidimai sukelia ypatingų procesinių teisinių padarinių – jie reiškia, kad tinkamo teismo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi apeliacinės instancijos teismas įtraukti naujo asmens į procesą negali, teismų praktikoje susiformavo taisyklė, kad tokiais atvejais byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, pakartojant pirmosios instancijos teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2000, 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1227/2002, 2003 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2003, 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2003).
Remiantis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, civilinė byla grąžintina tam pačiam apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 2 d. 2 p., 327 str. 1 d. 1 p.). Kadangi civilinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo, tai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija apeliacinių skundų argumentų, kuriais neigiamas skundžiamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, neanalizuoja ir dėl jų nepasisako
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikinti, perduoti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo