- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-07
- Bylos Nr.
- I-1735-809/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00009-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- I. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. (I. S.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. S. (I. S.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K)), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 1–4, 2 t., b. l. 48–50).
Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. kovo 22 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K. Paaiškino, kad kas savaitę buvo vedamas maudytis į dušą. Dušo patalpų duryse įrengta stebėjimo anga, todėl visą maudymosi laiką buvo stebimas per stebėjimo angą tiek pareigūnų, tiek pareigūnių. Pažymėjo, jog buvo pažeistas privatumas. Atėjus į dušą ir pasikabinus drabužius ant pakabos, prausimosi metu visi drabužiai sudrėkdavo nuo garų, todėl po dušo grįždavo į kamerą šlapiais drabužiais. Kadangi neturėjo kuo persirengti, buvo priverstas būti su šlapiais drabužiais, kol jie išdžius, todėl kelis kartus buvo susirgęs. Nurodė, jog dėl tų pačių aplinkybių kreipėsi su skundu į Lukiškių TI-K, kuri rašte Nr. 96-4548 nenagrinėjo išdėstytų problemų. Minėtame rašte buvo nurodyta, jog atstumas tarp persirengimo vietos ir dušo čiaupo yra pakankamas, kad drabužiai nesudrėktų. Paaiškino, jog tai neatitinka tikrovės. Dušo patalpos yra pertvarkytos iš buvusio tualeto, kurio patalpos buvo tokio paties dydžio kaip kamera, t. y. apie 8 kv. m. ploto. Duše įrengti du vandens čiaupai vienas prie kito, o maždaug metro atstumu nuo maudymosi čiaupų yra įrengtos pakabos rūbams pakabinti, todėl tai nėra pakankamas atstumas tarp persirengimo vietos ir dušo čiaupo, jog drabužiai nesušlaptų. Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) minėto Lukiškių TI-K rašto neskundė, kadangi tiek Lukiškių TI-K minėtas raštas, tiek Departamento raštas nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Nurodė, kad Lukiškių TI-K vienose dušo patalpose įrengtos pertvaros, kurių aukštis 1,6 m, o plotis 1,2 m neužtikrina privatumo, kadangi per jas vis tiek gali būti stebimas. Asmuo yra matomas ne tik kitų asmenų, bet ir per stebėjimo langelį. Maudymosi metu aukštuose budi pareigūnės moterys, kurios stebi asmenis maudymosi metu. Paaiškino, jog 2-ame Lukiškių TI-K korpuse dušo patalpose iš vis nėra pertvarų, todėl asmenys, kurie maudosi, gali būti apžiūrimi tiek asmenų, kurie maudosi, tiek pareigūnų, kurie stebi nuteistuosius maudymosi metu. Lukiškių TI-K atsiliepime neneigia, jog per stebėjimo akutę asmenys yra stebimi, tačiau nurodo, kad taip užtikrina bet kokius galimus drausmės pažeidimus. Lukiškių TI-K nepasisakė dėl aplinkybės, jog dušo patalpose nėra atskiros patalpos persirengimui, todėl maudymosi metu visi drabužiai pritraukia garų, sušlampa, o su šlapiais drabužiais reikia grįžti į kamerą ir dėvėti drėgnus tol, kol jie išdžius. Taip pat Lukiškių TI-K įrengdama dušo patalpas turėjo numatyti jas įrengti taip, kad nebūtų pažeistas asmens privatumas bei, kad asmenys nepatirtų kitų nepatogumų, tačiau to nepadarė. Pažymėjo, jog buvo verčiamas maudytis patalpose, kurios neatitiko nustatytų teisės aktų reikalavimų. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, pablogėjusią sveikatą, savijautą ir emocinę depresiją.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 9–12).
Nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. kovo 22 d.
Lukiškių TI-K sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę iki 15 minučių. Asmens privatumui užtikrinti dušo patalpose įrengtos pertvaros, kurių aukštis – 1,6 m (tame tarpe – 0,4 m atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 m. Į dušines patalpas suimtieji ir nuteistieji yra vedami tos pačios lyties pareigūnų. Dušų patalpos sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi, grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angą. Patalpose įrengta vieta nusirengimui / apsirengimui, kur yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė ir jie yra valomi kiekvieną dieną naudojant dezinfekcijos priemones. Dušinėse veikia mechaninė vėdinimo sistema, t. y. įrengti ventiliatoriai, įrengti hermetiniai šviestuvai, kurie tinkamai apšviečia patalpą. Dušinės maišytuvas techniškai tvarkingas, karšto bei šalto vandens tiekimo sistema veikia. Dušuose nuolat tiekiamas karštas vanduo, o dušo patalpos kiekvieną dieną yra valomos naudojant dezinfekcijos priemones. Taip pat dušinėse patalpose įrengti kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai, kurie pildomi pagal poreikį.
Paaiškino, kad Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų ir dušo patalpos duryse įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė. Siekiant užkardyti bet kokius galimus drausmės pažeidimus, Lukiškių TI-K prižiūrėtojai per stebėjimo langelį arba akutę privalo periodiškai stebėti suimtųjų ir nuteistųjų elgesį. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Pažymėjo, kad būtina įrodyti, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Atsiliepimas
Pareiškėjas pateiktame atsikirtime į Lukiškių TI-K atsiliepimą prašo Lukiškių TI-K atsiliepimą atmesti kaip nepagrįstą ir skundą tenkinti (2 t., b. l. 71–73).
Paaiškino, jog nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja dušo patalpos įrengimo tardymo izoliatoriuose reikalavimų, taip pat nenumato prievolės dušuose įrengti pertvaras bei atskirai nuo dušo patalpos įrengti persirengimo kambarius, todėl jų neįrengimas savaime nėra neteisėtas veiksmas. Tačiau, pertvarų dušo patalpose neįrengimas ar dušo patalpų įrengimas tokiu būdu, kad besimaudantis nuteistasis (suimtasis) yra (gali būti) stebimas pareigūnų per duryse įrengtą stebėjimo langą, sudaro pagrindą pripažinti, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško asmens privatumo buvimo. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad privatumui užtikrinti dušuose įrengtos pertvaros, tačiau vien pertvarų įrengimas, nesant galimybės iš dalies nuo duryse įrengto stebėjimo lango uždengti dušo užuolaidėle, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumą. Nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K nepateikė įrodymų, kad pareiškėjas priklausytų didelei rizikos grupei dėl polinkio į kitų asmenų užpuolimą, savęs žalojimą, bandymą nusižudyti ir pan., dėl ko stebėjimas per duryse įrengtą stebėjimo langą būtų būtinas ir konkrečiu atveju pateisinamas. Pažymėjo, kad jokios instancijos nėra nustatyta, jog stebėjimas būtų būtinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. kovo 22 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K neužtikrinant privatumo duše, atlyginimo priteisimo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo netinkamai įrengtos dušo patalpos, t. y. nebuvo užtikrintas privatumas duše dėl įrengtų pertvarų ir dėl to, kad per esantį stebėjimo langelį buvo stebimas pareigūnų ir pareigūnių.
Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015) 16 punkte nustatyta, kad prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir (ar) persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20 °C, 18 punkte įtvirtinta, jog karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo patalpas. Pagal Lietuvos higienos normos 134:2015 44 punktą, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.
Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad Lukiškių TI-K sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę iki 15 minučių. Asmens privatumui užtikrinti dušo patalpose įrengtos pertvaros, kurių aukštis – 1,6 m (tame tarpe – 0,4 m atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 m. Į dušines patalpas suimtieji ir nuteistieji yra vedami tos pačios lyties pareigūnų. Dušų patalpos sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi, grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angą. Patalpose įrengta vieta nusirengimui / apsirengimui, kur yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė ir jie yra valomi kiekvieną dieną naudojant dezinfekcijos priemones. Dušinėse veikia mechaninė vėdinimo sistema, t. y. įrengti ventiliatoriai, įrengti hermetiniai šviestuvai, kurie tinkamai apšviečia patalpą. Dušinės maišytuvas techniškai tvarkingas, karšto bei šalto vandens tiekimo sistema veikia. Dušuose nuolat tiekiamas karštas vanduo, o dušo patalpos kiekvieną dieną yra valomos naudojant dezinfekcijos priemones (1 t., b. l. 9–12).
Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2019 m. sausio mėn. Pranešime ,,Dėl I. S. skundo” nurodyta, kad Lukiškių TI-K yra trylika dušinių patalpų, kurių įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos 134:2015 reikalavimus (1 t., b. l. 192–193).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui buvo suteikiama teisė kartą per savaitę nusiprausti duše. Atsakovės atsovo pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos patikrinimo aktai (1 t., b. l. 19–191) nagrinėjamu aspektu nėra aktualūs, kadangi pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog kartą per savaitę buvo vedamas į dušą, taip pat dušo patalpų atitikimo Lietuvos higienos normos 134:2015 reikalavimams. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lukiškių TI-K užtikrino pareiškėjo privatumą prausiantis duše įrengtomis pertvaromis, kurių aukštis 1,5 m, atstumas tarp pertvaros ir grindų – 0,4 m, plotis – 1,2 m. Byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog Lukiškių TI-K dušai yra atskirti pertvaromis (1 t., b. l. 194–200, 2 t., b. l. 1–42). Teismas pažymi, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja dušo patalpos įrengimo tardymo izoliatoriuose reikalavimų, taip pat nenumato šioms įstaigoms prievolės dušuose įrengti pertvaras, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas.
Žemesnės instancijos teismas
Tačiau, teismo vertinimu, pertvarų dušo patalpose neįrengimas ar dušo patalpų įrengimas tokiu būdu, kad besimaudantis duše nuteistasis (suimtasis) yra (gali būti) stebimas pareigūnų per duryse įrengtą stebėjimo langą, sudaro pagrindą pripažinti, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško asmens privatumo buvimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra nurodęs, jog tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016; 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-858/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018). LVAT taip pat yra pažymėjęs, jog vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 81 punktu, viena iš vidaus tvarkos užtikrinimo priemonių yra būtent pareigūnų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius. Tuo tikslu net ir Lukiškių TI-K dušo patalpoje, esančioje priežiūros poste, įrengtas stebėjimo langas. LVAT akcentavo, kad, vadovaujantis nurodyta instrukcija, tam tikri kalinamųjų ir suimtųjų privatumo apribojimai ir su tuo susiję nepatogumai yra neišvengiami, tačiau ši instrukcijos nuostata turi būti vertinama neatsiejamai nuo asmens teisės į privatumą, orumą ir garbę. Asmens maudymasis duše, stebint kitiems asmenims ir nesant galimybės bent iš dalies uždengti dušo užuolaidėle, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumą (žr., pvz., 2018 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-279-662/2018).
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. kovo 22 d., iš viso 298 paras (1 t., b. l. 9–12).
Nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K pateikė duomenis, jog asmens privatumui užtikrinti dušo patalpose įrengtos pertvaros, o tai patvirtina ir byloje pateiktos fotonuotraukos (1 t. b. l. 9–12, 1 t., b. l. 194–200, 2 t., b. l. 1–42). Tačiau, nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog dušinėse patalpose esantys stebėjimo langeliai būtų bent iš dalies uždengti, taip užtrikrinant asmens privatumą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, jog įrengtos pertvaros dušuose, tačiau bent iš dalies nuo duryse esančio stebėjimo langelio neatskirtos užuolaida, neužtikrino pakankamo pareiškėjo privatumo naudojantis dušu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas priklauso didelei rizikos grupei dėl polinkio į kitų asmenų užpuolimą, savęs žalojimą, bandymą nusižudyti ir pan., dėl ko stebėjimas per duryse įrengtą stebėjimo langą būtų būtinas ir konkrečiu atveju pateisinamas. Esant šioms aplinkybėms, akcentuotina, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, iš viso 298 paras.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl pareiškėjo skundo teiginių, jog per stebėjimo langelį buvo stebimas pareigūnų ir pareigūnių, pažymėtina, jog į dušines patalpas suimtieji ir nuteistieji yra vedami tos pačios lyties pareigūnų (1 t., b. l. 9–12). Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad pareiškėjas į dušines patalpas buvo vedamas ne tik vyrų, bet ir moterų. Teismo vertinimu, pareiškėjas abstrakčiai nurodė, kad buvo vedamas į dušines patalpas ne tik vyrų, bet ir moterų, tačiau nedetalizavo šio argumento, nenurodė, kada buvo vedamas į dušines patalpas pareigūnių, todėl šiuo aspektu Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai nekonstatuotini.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš to, kad dušinėse patalpose drabužiai sudrėkdavo nuo garų, nes nebuvo įrengta atskira patalpa persirengimui, todėl turėjo grįžti į kamerą bei būti su šlapiais drabužiais. Taip pat dėl to, kad buvo su šlapiais drabužiais, susirgo.
Lietuvos higienos normos 134:2015 29 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje turi būti įrengta sanitarinė švarykla, sanitarinėje švarykloje įrengiamos šios patalpos: nusirengimo (apsirengimo) kambarys, dušinė, dezinfekavimo kameros patalpa.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 8 punkte nustatyta, kad režiminėje teritorijoje įrengiami gyvenamieji pastatai su kameromis suimtiesiems laikyti, ūkio darbus atliekančių nuteistųjų bendrabutis (kameros), sporto aikštelė, sportui skirtos patalpos, drausmės izoliatorius, apsaugos ir priežiūros, socialinės reabilitacijos, psichologinės, vidaus tyrimų ir kitų tarnybų patalpos, asmens sveikatos priežiūros uždaroji įstaiga su paciento stebėjimo palatomis, radijo laidų transliavimo patalpa, biblioteka, religinių apeigų atlikimo patalpos, virtuvė, skalbykla, sanitarinė švarykla su dušine ir dezinfekcijos kamera, kirpykla, patalynės, drabužių ir avalynės taisyklos, patalynės, suimtųjų aprangos ir asmeninių daiktų sandėliai, dirbtuvės ir kiti ūkiniai pastatai bei patalpos.
Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad dušų patalpose įrengta vieta nusirengimui / apsirengimui, kur yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė ir jie yra valomi kiekvieną dieną naudojant dezinfekcijos priemones (1 t., b. l. 9–12). Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad dušinėse patalpose yra vieta persirengti, suoliukas, pakabos, grindų kilimėlis (1 t., b. l. 194–200, 2 t., b. l. 1–42).
Akcentuotina, kad nacionaliniai teisės aktai nenustato pareigos dušo patalpose įrengti atskirus persirengimo kambarius. Atsižvelgiant į tai, pats atskirų persirengimo kambarių neįrengimas nėra neteisėtas veiksmas. Tai nurodo ir pats pareiškėjas pateiktame atsikirtime į Lukiškių TI-K atsiliepimą (2 t., b. l. 71–73). Lietuvos higienos normoje 134:2015 nenumatytas reikalavimas, kad tokio pačio lygio privatumas kalinamiems asmenims būtų užtikrinamas ir persirengimo metu, t. y. kad asmenys persirenginėtų atskirose privačiose kabinose. Dėl šio pareiškėjo nurodyto pažeidimo teismas nenustatė atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų. Toks vertinimas atitinka ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr. pvz., 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019). Teismas sutinka su pareiškėjo teiginiais, jog dėl neįrengtų atskirų persirengimo kabinų jam galėjo kilti tam tikri nepatogumai, tačiau esant tai aplinkybei, kad Lukiškių TI-K neturėjo pareigos dušinėse patalpose įrengti atskirus persirengimo kambarius, nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina ir iš aplinkybės, jog nuo garų sudrėkdavo drabužiai, todėl būdamas su šlapiais drabužiais ne kartą sirgo. Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus 2019 m. kovo mėn. Pranešime ,,Dėl I. S. skundo” nurodyta, kad drabužiams yra skirtos pakabos, o atstumas tarp persirengimo vietos ir dušo čiaupo yra pakankamas tam, kad drabužiai nesudrėktų (2 t., b. l. 58). Teismas pažymi, jog pats pareiškėjas turi būti apdairus ir rūpestingas, susidėti drabužius taip, kad jie nesušlaptų. Taip pat teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, jog atstumas tarp persirengimo vietos ir dušo čiaupo yra pakankamas, be to, iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, jog pakabos įrengtos atokiau nuo dušo čiaupo (1 t., b. l. 194–200, 2 t., b. l. 1–42). Esant šioms aplinkybėms, Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai nenustatyti.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog Lukiškių TI-K rašte Nr. 96-4548 nenagrinėjo pareiškėjo pateiktame skunde nurodytų problemų dėl dušo patalpų.
Byloje esančiais duomeniminis nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. gruodžio 2 d. su skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių. Pareiškėjas minėtame skunde nurodė, kad nuo 2016 m. sausio mėn. įvairiais laikotarpiais buvo laikomas Lukiškių TI-K. Kartą per savaitę buvo vedamas maudytis į dušą. Paaiškino, kad dušo patalpose nebuvo įrengta atskirta patalpa persirengti, todėl drabužiai sušlapdavo nuo garų. Taip pat per duryse esantį stebėjimo langelį buvo stebimas pareigūnų ir pareigūnių. Nurodė, jog duše įrengti du čiaupai, o atstumas mažiau nei vienas metras, todėl buvo stebimas kitų asmenų (1 t., b. l. 15–16).
Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. gruodžio 10 d. Tarnybiniame pranešime ,,Dėl I. S. skundo” Nr. 24-8408 nurodyta, kad visose gyvenamųjų kamerų duryse, taip pat ir dušo patalpose yra įrengti stebėjimo langai, per kuriuos jaunesnieji specialistai privalo periodiškai stebėti suimtųjų ir nuteistųjų elgesį, siekiant užkardyti bet kokius galimus asmenų drausmės pažeidimus (1 t., b. l. 14).
Lukiškių TI-K 2018 m. gruodžio 14 d. raštu ,,Dėl informacijos suteikimo” Nr. 96-4548 (tolaiu – ir Raštas) išnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. gruodžio 2 d. skundą ir informavo, kad teisės aktuose atskira persirengimo vieta dušo patalpoje nenumatyta. Dušo patalpoje drabužiams yra skirtos pakabos. Taip pat dušo patalpos įrengtos pagal protingumo kriterijų, o atstumas tarp persirengimo vietos ir dušo čiaupo yra pakankamas, kad drabužiai nesudrėktų. Be to, siekiant užkardyti drausmės pažeidimus, įrengti stebėjimo langai (1 t., b. l. 13).
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai paneigia pareiškėjo teiginius, jog Raštu jam nebuvo pateiktas išsamus atsakymas. Įvertinus pareiškėjo 2018 m. gruodžio 2 d. skundo ir Rašto turinį, matyti, jog pareiškėjui buvo pateiktas detalus paaiškinimas į kiekvieną skundo argumentą. Nors pareiškėjas ir kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su 2018 m. gruodžio 2 d. skundu, t. y. po ginčijamo laikotarpio, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais, pareiškimais ar skundais. Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neveikimą, kuris sukėlė pareiškėjui neturtinę žalą.
Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą, intensyvumą ir trukmę, į aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, jog Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl neužtikrinto privatumo duše, iš viso 298 paras, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 100 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), neturtinei žalai atlyginti priteistina 100 Eur suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo I. S. (I. S.) skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui I. S. (I. S.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.