Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civ. byla Nr. 2A-977-109/2007Pirmosios instancijos teismoteisėja Rita Ulejevienė Procesinio sprendimo kategorija (S) 30.12.2; 50.11.2

2007 m. spalio 11 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič, Eduardo Monkevičiaus, sekretoriaujant Deimantei Milevičiūtei, dalyvaujant ieškovo Kauno miesto savivaldybės atstovei L. P. , atsakovui V. R. , jo atstovei advokatei Eglei Keidošienei, atsakovės R. R. atstovei advokatei Eglei Keidošienei, trečiajam asmeniui B. N. , jos atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacinio žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. R. ir R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 24 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1129-151/2006 pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams V. R. ir R. R. , tretiesiems asmenims SĮ „Santakos butų ūkis, P. N. , B. N. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ir atsakovo V. R. priešieškinį dėl ieškovo įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį ir garantinių dokumentų išdavimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (b.l. 3, 4, 153, 154) prašydamas CK 6.612 straipsnio pagrindu iškeldinti atsakovus V. R. , R. R. ir jų nepilnametę dukrą V. R. su visais jiems priklausančiais daiktais iš neteisėtai užimamų gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) . Ieškinyje nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 1998-10-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2- 5278/98 yra panaikinti ginčo buto pirkimo pardavimo sandoriai ir taikyta restitucija. Pritaikius restituciją, ginčo butas grąžintas savivaldybei.2001-12-10 ieškovas nuosavybės teise įregistravo ginčo butą ( b.l. 5). B. N. ir P. N. Kauno miesto valdybos 2005-04-11 potvarkiu Nr. 543-v yra atkurtos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) . Potvarkyje nurodyta, kad grąžinama natūra tik dalis patalpų, o likusios gyvenamosios patalpos bus grąžintos natūra , kai gyventojams bus suteiktos kitos patalpos ar išmokėta kompensacija ( b.l. 7). Atsakovai be teisinio pagrindo užima ginčo gyvenamąsias patalpas, nuomos sutartis su atsakovais nesudaryta, todėl yra pagrindas iškeldinti atsakovus iš ginčo buto. Priešieškinį prašė atmesti.

Atsakovas V. R. patikslintu priešieškiniu (b.l. 143-145) prašė įpareigoti ieškovą Kauno miesto savivaldybę priimti sprendimą (įsakymą) dėl nuomos

sutarties sudarymo, kuriuo įpareigotų Kauno miesto SĮ ”Santakos butų ūkis” sudaryti su V. R. buto, esančio (duomenys neskelbtini) , nuomos sutartį bei įpareigoti ieškovą atsakovui V. R. išduoti garantinius dokumentus. Atsakovai nurodė, kad jie butą įsigijo teisėtai 1995-02-08 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, buvo apdairūs ir rūpestingi. Tik po kelerių metų paaiškėjo, kad ginčo butas negalėjo būti privatizuotas buvusių nuomininkų P. K. ir J. T. ir vėliau parduotas fiziniams asmenims, nes tretieji asmenys buvo pateikę prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į namą, esantį (duomenys neskelbtini) . 1998-10-28 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas dėl sandorio panaikinimo yra neteisėtas, pažeidžia jų interesus, tačiau dėl sunkios turtinės padėties (nepakako pinigų maistui ir komunalinėms paslaugoms apmokėti), neapskundė sprendimo. Panaikinus sandorius ir pritaikius abišalę restituciją, jie nuvyko pas pardavėją ir išsiaiškino, kad jis neturi jokio turto, todėl abišalė restitucija liko neįvykdyta. Bute atliko kapitalinį remontą, butu naudojasi daugiau kaip 10 metų, moka už komunalines paslaugas, todėl mano, kad su savivaldybe buvo faktiniuose nuomos santykiuose, todėl ieškinys turi būti atmestas, o priešieškinis patenkintas.

Atsakovės R. R. atstovė nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir R. R. , prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.

Tretieji asmenys B. N. ir P. N. prašė ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti, nes jiems jau senai yra atkurtos nuosavybės teisės į visą namą, jie yra teisėti savininkai, tačiau atsakovams neišsikėlus iš ginčo patalpų realiai negali naudotis nuosavybe.

Trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas prašė ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti, nes šeimoje auga nepilnametė dukra, kuri liks be gyvenamosios vietos.

SĮ „Santakos butų ūkis“ nuomonės dėl sprendimo nepareiškė.

Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priešieškinį atmetė.

Iškeldino atsakovus V. R. , a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. R. , a.k. (duomenys neskelbtini) ir jų nepilnametę dukrą V. R. , gim. (duomenys neskelbtini) , su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisė iš atsakovų V. R. , a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. R. , a.k. (duomenys neskelbtini) po 50 Lt žyminio mokesčio ir po 40 Lt pašto išlaidų valstybei.

Priteisė iš atsakovų V. R. , a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. R. , a.k. (duomenys neskelbtini) po 500 Lt atstovavimo išlaidų, trečiajam asmeniui B. N. , a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) (2 t. b.l12-14).

Atsakovai V. R. ir R. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno m. apylinkės teismo 2007-05-24 sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškovo ieškinį atmesti, patikslintą priešieškinį patenkinti. Įpareigoti ieškovą Kauno miesto savivaldybę priimti sprendimą (įsakymą) dėl nuomos sutarties sudarymo, kuriuo įpareigotų Kauno miesto SĮ ”Santakos butų ūkis” sudaryti su V. R. buto, esančio (duomenys neskelbtini) , nuomos sutartį bei įpareigoti ieškovą išduoti atsakovui V. R. garantinius dokumentus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas ( 2 t. b.l. 28-31).

Teismo sprendimą prašo panaikinti dėl netinkamo įrodymų įvertinimo (CPK 185 str.) bei materialinės teisės normų pažeidimo.

pirma, atsakovai teisėtai t.y. 1995-02-08 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu apsigyveno ginčo bute. Teismas neanalizavo visų byloje esančių įrodymų, kurie patvirtino atsakovų poziciją dėl faktinių nuomos santykių, susiklosčiusių tarp bute, esančiame (duomenys neskelbtini) gyventojų Vidmanto ir R. R. ir Kauno miesto savivaldybės, o taip pat ir tai, jog atsakovai pagrįstai save laikė grąžintino namo gyventojais, turinčiais teises į garantinių raštų (suteikiančių teises į kitą gyvenamąjį būstą, kompensaciją ir pan.), gavimą, t.y. atsakovai turėjo pagrįstų ir teisėtų lūkesčių Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu. Aplinkybės, kad atsakovai dvylika metų teisėtai gyveno ginčo bute, patvirtina atsakovų pateikti įvairūs dokumentai, tame tarpe sutartys dėl paslaugų teikimo, mokesčių mokėjimo kvitai ir kt., tačiau teismas šių įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė;

antra, teismas pažeidė CK 3 straipsnio nuostatas, nepagrįstai nesirėmė CK 1.2 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir netaikė šiame ginče taikytinų teisės aktų-Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnio, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio, kurie reglamentuoja žmogaus būsto neliečiamumą, neatsižvelgė į Europos žmogaus Teisių Teismo praktiką (pvz. byloje Novoseletskij prieš Ukrainą Nr. 47148/99, pagal kurią sprendžiant bet kokį ginčą dėl asmens iškeldinimo iš būsto, privalu apsvarstyti, kiek tas iškeldinimas yra numatytas įstatymų, jei taip, ar tuo iškeldinimu yra siekiama teisėtų valstybės tikslų, jei taip, ar to reikia demokratinės visuomenės interesams ir ar tai proporcinga siekiamam teisėtam tikslui.

Teismas patenkindamas ieškinį dėl atsakovų iškeldinimo pažeidė ne tik bendruosius teisės principus bei teisės aktus, bet ir Aukščiausiojo teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką dėl iškeldinimo civilinėje byloje 3K-3-524/2006, proc. sprendimo kat. 50.11.2(S);

trečia, 1998-10-28 įsiteisėjusiu teismo sprendimu neįpareigojus atsakovų su dukra išsikelti iš ginčo buto, atsakovai V. ir R. R. išliko teisėtais ( faktiniais) buto gyventojais, perėmusiais pirminių buto nuomininkų (P. K. ir J. T. ) teises ir pareigas, tame tarpe gyventi bute bei mokėti visus reikiamus mokesčius ir pagrįstai tikėtis grąžintinuose namuose gyvenantiems asmenims suteikiamų garantijų. Taigi teisinis pagrindas dėl nuomos sutarties sudarymo (ar pakeitimo) pagrindiniu nuomininku nurodant V. R. buvo ir yra;

ketvirta, nesutinka su teismo argumentu, kad iškeldinus atsakovus iš buto, nebus pažeistos vaiko teisės. Lietuvoje neturint savo gyvenamosios vietos, dukrai V. bus apribota galimybė sugrįžti į Lietuvą ir čia gyventi bei mokytis.

Ieškovas Kauno miesto savivaldybė ir tretieji asmenys P. N. ir B. N. atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai pritaikius procesinės ir materialinės teisės normas. Atsiliepimuose nurodė, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių nuomos santykių buvimą, todėl teismas ir negalėjo analizuoti tokių įrodymų. Atsakovai ginčo bute gyvena savavališkai, neturi nei sprendimo, kuris privalomas pagal CK 6.577 str. , nei nuomos sutarties ( CK 6.578 str. 3d.), tretieji asmenys yra pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą, todėl prioritetiškai turi būti ginamos jų teisės, dėl to teismas pagrįstai patenkino ieškinį ir atmetė priešieškinį (b.l. 38-40,42-44).

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.).

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gegužės 24 d. sprendimu nustatęs, kad Kauno miesto apylinkės teismo 1998 10 28. sprendimu buvo panaikintas pirkimo - pardavimo sandoris, kuriuo atsakovai įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini) bei taikyta abišalė restitucija, teismo sprendimas šalių nebuvo apskųstas ir turi prejudicinę galią, padarė išvadą, kad nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovai prarado teisinį pagrindą naudotis gyvenamosiomis patalpomis ir visą tą laiką patalpomis naudojasi savavališkai, t.y. įsikėlę be nuomos sutarties, todėl atsakovams patalpų neatlaisvinus po įspėjimo, vadovaujantis LR CK 6.612 str. atsakovus su nepilnamete dukra iškeldino iš gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini) , su jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. (t. 2 b.l.12-14).

Teismas nustatęs, kad atsakovai niekada nebuvo šių patalpų nuomininkais, o panaikinus pirkimo sandorį, atsakovai prarado nuosavybę ir neliko teisinio pagrindo atsakovams gyventi ginčo patalpose, priešieškinį atmetė kaip visiškai neįrodytą. Kadangi nepilnametė atsakovų dukra su motina gyvena ir mokosi Airijoje, konstatavo, kad iškeldinus atsakovus, vaiko teisės nebus pažeistos.

Teisėjų kolegija, visiškai sutinka su teismo sprendimo motyvais ir padarytomis išvadomis.

Apeliaciniame skunde apeliantai teigia, jog Kauno miesto apylinkės teismas neanalizavo visų byloje esančių įrodymų, kurie patvirtino atsakovų poziciją dėl faktinių nuomos santykių, susiklosčiusių tarp ginčo buto, (duomenys neskelbtini) , gyventojų V. ir R. R. ir Kauno miesto savivaldybės. Šie apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, nes tokių nuomos santykių nebuvo ir negalėjo būti Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių nuomos santykių buvimą, todėl teismas ir negalėjo analizuoti tokių įrodymų. Teisėjų kolegija sutinka su trečiojo asmens atsiliepimo į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad atsakovai aiškiai nesuvokia termino „nuomos sutartis“ sampratos. Pagal LR CK 6.576 str. „Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį.

LR CK 6.577 str. numato, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudaromos remiantis savivaldybės institucijos sprendimu. Kauno miesto savivaldybė nėra priėmusi sprendimo dėl buto (duomenys neskelbtini) išnuomavimo. LR CK 6.578 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuomininkas yra fizinis asmuo, kuris savo vardu ir dėl savo šeimos bei buvusių šeimos narių interesų sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra savivaldybė, turi būti sudaromas raštu. Ją pasirašo įgaliotas pareigūnas ir nuomininkas. (CK 6.579 str. 1 d.). Tokių įrodymų byloje nėra, todėl teismas pagrįstai akcentavo, jog atsakovai yra savavališkai užėmė patalpas t.y. įsikėlė be nuomos sutarties ir remdamasis LR CK 6.612 str. nuostatomis priėmė sprendimą iškeldinti atsakovus iš ginčo buto.

Visiškai nepagrįstas ir atmestinas apeliacinio skundo trečiasis argumentas.

Skundo teiginys, kad atsakovai save pagrįstai laikė grąžintino namo gyventojais, turinčiais teises į garantinių raštų gavimą, taip pat yra visiškai nelogiškas, nes nebuvo ir nėra aplinkybių tokiems samprotavimams, kadangi 1998-10-28 Kauno miesto apylinkės teismui panaikinus pirkimo- pardavimo sandorį atsakovai netapo teisėtais buto nuomininkais ir jie neperėmė buvusių nuomininkų teisių ir pareigų. LR CK 6.589 str. 1d. numato, jog gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas, o to paties straipsnio 2 dalis numato, kad fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas, kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai. Atsakovai nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kokiu pagrindu remiantis jie mano, kad yra buvusių nuomininkų teisių ir pareigų perėmėjai.

Visiškai nepagrįstas atsakovų argumentas, kad teismas neva neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad teismo sprendimu pritaikius restituciją – sandorių panaikinimą bei šalių sugrąžinimą į pirminę padėtį, faktiniais buto gyventojais liko V. ir R. R. ir kad negavę įpareigojimo išsikelti jie turėjo pagrindo laikyti save ginčo buto faktiniais nuomininkais. Priešingai skundo argumentams, pritaikius restituciją, atsakovai prarado visas teises į ginčo butą, jie liko jame gyventi savavališkai.

Lietuvos Respublikos Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo pakeitimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog valstybės garantinis dokumentas privalo būti išduotas nuomininkams, gyvenantiems savininkui grąžintiname gyvenamajame name, jo dalyje, bute. Kadangi atsakovai nėra buto (duomenys neskelbtini) nuomininkai, todėl jiems negali būti išduotas garantinis dokumentas

Iš Kauno miesto savivaldybės pastatų grąžinimo ir butų privatizavimo tarnybos 2000-03-14, 2000-11-30 atsakovei siųstų pranešimų matyti, jog tarnyboje buvo tikslinami duomenys apie nuomininkus, gyvenančius gražintinuose savininkams namuose, todėl tuo tikslu atsakovams buvo siunčiami apklausos lapai, įstatymų ištraukos apie nuomininkams taikomas valstybės garantijas (b.l. 32-37).

Žaliakalnio butų ūkio tarnybos 2004-04-01 atsakymas į V. R. prašymą patvirtina tik tai, kad atsakovai nėra nuomininkai ir nėra teisinio pagrindo sudaryti su jais nuomos sutartį.( b.l. 38,39).

Kvitai apie sumokėtus mokesčius už suvartotas dujas, elektros energiją, vandenį, eksploatacinių išlaidų sumokėjimą, gamtinių dujų pirkimo pardavimo sutartys (b.l.103-105,130-134, 136-138) tik patvirtina faktą, kad atsakovai gyvena ginčo bute ir naudojasi teikiamomis paslaugomis.

2005-08-03 SĮ Santakos butų ūkis Žaliakalnio butų ūkio tarnybos aktu konstatuotas neteisėtas atsakovų gyvenimas ginčo bute.(b.l. 8), o 2005-08-11 aktas patvirtina, kad atsakovas gavęs 2005-08-02 įspėjimą išsikelti, patalpų neatlaisvino.(b.l. 9, 10).

Iš 2001-03-20 Žaliakalnio butų ūkio tarnybos pažymos matyti, kad ginčo bute yra registruotas tik atsakovas V. R. ( b.l. 31).

Kauno miesto savivaldybės administracijos Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus 2004-01-21 R. R. išsiųstame rašte nurodyta, kad nuomininkams bus išduodami valstybės garantiniai raštai, tačiau VĮ Santakos butų ūkio tarnyba nepateikė jų nuomojamo buto nuomos sutarties, todėl nurodė skubiai sudaryti nuomos sutartį su SĮ Santakos butų ūkio tarnyba (b.l. 37).

Tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Nuosavybės teisės atkūrimo skyrius siuntė atsakovei R. R. raginimą sudaryti nuomos sutartį su VĮ Santakos butų ūkio tarnyba bei ją pateikti skyriui dėl garantinio rašto gavimo, yra teisiškai nereikšmingas faktas, nes siųsti dokumentai neatitiko realios teisinės atsakovų padėties, ir būtent reali atsakovų teisinė padėtis, o ne piktavališka ieškovo pozicija, nulėmė, kad nuomos sutartis negalėjo būti sudaryta.

Kaip atsakovų argumentas pacituoti Kauno miesto valdybos 1995-04-11 priimto potvarkio Nr. 543-v žodžiai, kad „likusios gyvenamosios patalpos bus grąžintos natūra, kai gyventojams bus suteiktos kitos gyvenamosios patalpos, arba savininkams už likusias gyvenamąsias patalpas, jei jos nebus grąžintos natūra, bus išmokėta kompensacija Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka.“, atsakovų buvo klaidingai suprasti ir interpretuoti, nes sąvoką “gyventojai“ reikėtų suprasti tik siaurąja prasme, t.y. teisėti “nuomininkai“, nes tik jie pagal įstatymą gali tikėtis tokių valstybės garantijų.

Visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad iškeldinus atsakovus bus pažeistos vaiko teisės, nes bus atimta galimybė atsakovų dukrai mokytis ir gyventi Lietuvoje. Bylos medžiaga nustatyta, kad V. R. kartu su motina gyvena Airijoje, ten mergaitė ir mokosi. Tai tik patvirtina sėslumo faktą svetimoje šalyje. Be to, užtikrinti vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas yra tiesioginė tėvų, o ne valstybės pareiga.

Tai, kad atsakovas, pritaikius restituciją, nereikalavo iš buvusio pardavėjo grąžinti pinigų už ginčo butą, neįrodo atsakovo teisėto gyvenimo ginčo bute. Atsakovų veiksmai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams – šie principai reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai; protingumo kriterijus reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t.y. racionalaus, protingo asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, šiuos kriterijus atitinkantis asmuo atsakovų situacijoje būtų ėmęsis konkrečių veiksmų, tokių kaip kreipimasis į antstolius dėl turto išieškojimo ar teismo sprendimo apskundimas, domėjimasis savo teisėmis ir tinkama jų gynyba, kad atsakovai buvo pasyvūs ir netinkamai gynė savo teises savo sprendime yra teisingai pastebėjęs ir teismas; asmuo, kuris elgiasi neatidžiai, nerūpestingai, neapdairiai, nesąžiningai, neteisingai - elgiasi neprotingai, todėl jo teisės neginamos (CK 1.90 str. 5d.)

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad virš paminėti įrodymai, kuriais apeliaciniame skunde remiasi apeliantai, nesuteikė atsakovams pagrindo tikėtis gauti garantijos, nes šiuose raštuose kalbama apie nuomininkus, o atsakovai žinojo, kad jie nėra buto nuomininkai, todėl teismas pagrįstai atmetė atsakovų priešieškinį.

Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kad yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.).

Iškeldinimo bylose ieškovas neturi įrodinėti atsakovo veiksmų neteisėtumo, jei pats atsakovas neįrodys savo veiksmų teisėtumo. Asmuo, kurio teisė naudotis nuosavybe apribota, turi įrodyti patį kliudymo faktą, nurodyti asmenį, kurio elgesys kliudo naudotis nuosavybe ir turi teisę pareikalauti pašalinti tokį kliudymą.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentu, kad teismas pažeidė ne tik bendruosius teisės principus ir teisės aktus, bet ir nukrypo nuo Lietuvos

Aukščiausiojo teismo suformuotos teismų praktikos dėl iškeldinimo 2006 m. spalio 17 d. kasacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.3k-3-524/2006, nes kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje, kuria remiasi apeliantas, teisės išaiškinimai (ratio decidenti) turi precedentinę reikšmę tik teismams nagrinėjant iš esmės panašiose į bylas, kurioje priimta nutartis kasacine tvarka. Ši byla savo faktinėmis aplinkybėmis skiriasi nuo apelianto paminėtos ir kasacine tvarka išnagrinėtos bylos.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovų argumentai, kuriuose kalbama apie viešo ir privataus (turint omeny atsakovus) intereso pusiausvyros, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio, LR konstitucijos 24 straipsnio, bendrųjų teisės principų pažeidimą, yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas vertindamas įrodymus įrodinėjimo taisyklių nepažeidė, teisingai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigas, sprendime pasisakė dėl šalių argumentų, nurodė, kodėl vienus iš jų priima, o kitus atmeta. Pagal CPK 185 str. visus ginčą liečiančius įrodymus teismas įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, nepažeisdamas objektyvumo, visapusiškumo ir visų bylos aplinkybių principų, taip pat teismas tinkamai taikė ir išaiškino materialines teisės normas (6.612 , 6.577, 6.578 str. 3d.., Lietuvos Respublikos Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo pakeitimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalis ).

Apeliantų apeliacinis skundas grindžiamas samprotavimais, lūkesčiais, kurie yra teisiškai nepagrįsti, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, siekdama nevilkinti bylos nagrinėjimo, atsižvelgdama į CPK 7 straipsnio nuostatas ištaiso teismo sprendime klaidingai nurodytą datą 2006-05-24 į 2007-05-24 (CPK 276 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 24 d. sprendimo datą į 2007 m. gegužės 24 d.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.