Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovei R. R. ,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės U. G. patikslintą ieškinį atsakovams R. S. (ankstesnė pavardė M. ), M. G. dėl vaiko tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, vaiko pavardės pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė U. G. patikslintu ieškiniu prašė: 1) atnaujinti senaties terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo; 2) nustatyti, kad atsakovas R. S. (ankstesnė pavardė M. ) nėra O. G. (ankstesnė pavardė M. ) tėvas; 3) panaikinti O. G. (ankstesnė pavardė M. ) gimimo įraše (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje, duomenis apie tėvą – R. S. (ankstesnė pavardė M. ); 4) nustatyti, kad O. G. (ankstesnė pavardė M. ) tėvas yra M. G. ; 5) įrašyti O. G. (ankstesnė pavardė M. ) gimimo įraše (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje, duomenis apie tėvą – M. G. ; 6) pakeisti vaiko pavardę į tėvo pavardę – O. G.

2. Nurodė, kad U. G. (ankstesnė pavardė M. ) ir R. S. (ankstesnė pavardė M. ) (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką, kuri Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-15981-1028/2018 buvo nutraukta. Dar iki santuokos sudarymo U. G. buvo susilaukusi sūnaus O. G. (ankstesnė pavardė M. ), gim. (duomenys neskelbtini), kurio gimimo liudijime tėvu buvo įrašytas R. M. (šiuo metu pavardė S.). Vis dėlto, pagal 2018 m. rugpjūčio 23 d. Biologinės tėvystės tyrimo duomenis R. S. (ankstesnė pavardė M. ) nėra biologinis vaiko O. G. (ankstesnė pavardė M. ) tėvas. Ieškovės ir jos sūnaus O. biologinio tėvo santykiai buvo trumpalaikiai, todėl tikslių vaiko biologinio tėvo duomenų ieškovė neturi ir šiai dienai negali gauti, nes, ieškovės žiniomis, sūnaus O. biologinis tėvas apie 2021 m. mirė Rusijoje. Jokių kontaktų su jo giminėmis, artimaisiais ieškovė taip pat neturi. Apie tai, kad R. S. (ankstesnė pavardė M. ) nėra biologinis O. G. (ankstesnė pavardė – M. ) tėvas abiem šalims žinoma, todėl tarp šalių niekada nebuvo ginčų dėl O. G. (ankstesnė pavardė M. ) išlaikymo, bendravimo tvarkos ar kitų susijusių klausimų. O. G. (ankstesnė pavardė M. ) taip pat žinoma, kad R. S. (ankstesnė pavardė M. ) nėra jo tėvas, jis nelaiko R. S. (ankstesnė pavardė M. ) savo tėvu, nors bendrauja, nes šalys turi vieną bendrą biologinį vaiką A. M., tačiau O. G. (ankstesnė pavardė M. ) R. S. (ankstesnė pavardė M. ) vadina / laiko dėde. Tuo tarpu savo tėvu O. G. (ankstesnė pavardė M. ) laiko ieškovės sutuoktinį M. G. , kuris O. G. (ankstesnė pavardė M. ) kartu su ieškove augina nuo mažumės. Tarp šalių tais klausimais nebuvo jokių ginčų, šalys nematė poreikio teisiškai spręsti duomenų pakeitimo klausimo, juolab, kad šalims net nebuvo žinoma, kaip ir kokias terminais turėtų būti išspręstas R. S. (ankstesnė pavardė M. ) kaip tėvo išbraukimo iš O. G. (ankstesnė pavardė M. ) gimimo liudijimo klausimas. Vis dėlto, šiemet ieškovė, paraginta socialinių darbuotojų, kreipėsi dėl pagalbos sprendžiant aukščiau aprašytą situaciją, gavo antrinę teisinę pagalbą. Kadangi duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 str. 1 d.), teismui yra teikiamas šis ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo. O. G. (ankstesnė pavardė M. ) ir R. S. (ankstesnė pavardė M. ) nesiejo ir šiuo metu nesieja vaiko ir tėvo ryšiai, tarp jų nėra susiformavęs socialinis, psichologinis prieraišumas, vadinasi, nuginčijus R. S. (ankstesnė pavardė M. ) tėvystę, ieškovės sūnaus O. G. (ankstesnė pavardė M. ) interesams niekaip nebus pakenkta. Nors M. G. nėra biologinis ieškovės sūnaus tėvas, manytina, yra pagrindas spręsti dėl jo pripažinimo O. G. (ankstesnė pavardė M. ) tėvu. Tarp M. G. ir ieškovės sūnaus O. G. (ankstesnė pavardė M. ) yra susiformavę socialiniai, psichologiniai tėvo ir sūnaus ryšiai, M. G. O. G. (ankstesnė pavardė M. ) augina nuo mažumės jau apie 7-erius metus kaip savo sūnų ir vaikas jį laiko savo tėvu. M. G. per išvadą teikiančią instituciją pateikė raštą, kuriame nurodo, jog sutinka, „<...> kad O. G. būtų mano sūnus. Ir sutinku, kad aš būčiau įtrauktas į O. G. gimimo liudijimą kaip tėvas M. G. “. Iš šio dokumento matyti, kad M. G. nori būti įrašytas O. G. (ankstesnė pavardė M. ) tėvu ir duoti jam savo pavardę (b. l. 19-22).

3. Atsakovas R. S. (ankstesnė pavardė M. ) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pateiktu patikslintu ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti (b. l. 15-17).

4. Atsakovas M. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su patikslintu ieškiniu sutinka (b. l. 18, 179).

5. Ieškovė teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, taip pat pateikė ieškinio atsisakymą dalyje dėl vaiko pavardės pakeitimo, ir nurodė, kad atsisako reikalavimo dėl vaiko pavardės pakeitimo, nes vaiko pavardė iš M. į G. buvo pakeistą dar (duomenys neskelbtini) (b. l. 195-196).

6. Teismo posėdžio metu ieškovės U. G. atstovė advokatė Simona Vaičiulytė-Gavorskienė patikslintą ieškinį palaikė visa jo apimtimi prašė jį tenkinti. Iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos patikslintame ieškinyje. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovai sutiko su ieškiniu, šalių elgesys buvo tinkamas, valstybės patirtų teisinės pagalbos išlaidų priteisti neprašo.

7. Atsakovas M. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka, sutinka kad jis būtų įrašytas vaiko tėvu, supranta, kad nustačius tėvystę, jam kils pareiga išlaikyti vaiką, rūpintis juo.

8. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - VTAS) atstovė R. R. palaikė pateiktą 2024 m. balandžio 2 d. išvadą dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo (b. l. 25-28), kurioje nurodyta, kad kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus - būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Vaiko interesai - tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai. kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą. Sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo. Šiuo atveju, būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad atsakovas M. G. su pareikštu patikslintu ieškiniu sutinka ir prašo teismo patikslintą ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo tenkinti, į tai, kad ieškovė U. G. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame prašo ne tik nuginčyti tėvystę bet ir nustatyti tėvystę, Skyriaus nuomonė, jog tėvystės nuginčijimas ir tėvystės nustatymas minėtoje byloje nepažeis nepilnamečio vaiko O. G. (ankstesnė pavardė M. ) teises ir teisėtus interesus. Teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai.

9. Atsakovai R. S. (ankstesnė pavardė M. ) teismo posėdyje nedalyvavo, patikslintas ieškinys ir kiti procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu sutinka, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Ieškinys patenkintinas.

Byloje nustatytos aplinkybės.

10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog U. G. (ankstesnė pavardė – M. ) ir R. S. (ankstesnė pavardė – M. ) (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką, kuri Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-15981-1028/2018 buvo nutraukta (b. l. 6-8). Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriaus išduotame gimimo įraše Nr. 201 nurodyta, kad O. G. , gim. (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas atsakovas R. M. , motina – ieškovė U. G. (b. l. 5). Pateiktoje SYNLAB Lietuva UAB laboratorijos 2018 m. rugpjūčio 23 d. Biologinės tėvystės tyrimo atsakyme DNR tyrimo tėvystės ataskaitoje užfiksuota, jog R. M. nėra biologinis O. M. tėvas. (b. l. 9). M. G. pateikė teismui sutikimą, kad O. G. būtų jo sūnus ir jis jo tėvas (b. l. 18). R. M. Šiaulių miesto 4-ojo notarų biurui 2016 m. vasario 22 d. pateikė pareiškimą, kuriuo prašė pripažinti jį O. tėvu (b. l. 189). 20216 m. vasario 23 d. civilinės būklės akto įrašo papildymo panaikinimo ištaisymo įrašas Nr. 24 patvirtina, kad O. M. pavardė iš M. pakeista į M. ir vaiko tėvu įrašytas R. M. ( b. l. 190). Pateikti duomenys apie R. S. pavardės pakeitimą ( b. l. 197). (duomenys neskelbtini) M. G. sudarė santuoką su U. G. (b. l. 204).

Dėl ieškinio senaties.

11. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą. Pabrėžtina, kad informacijos slėpimas ar manipuliavimas vaikui svarbia informacija, visų pirma pažeidžia vaiko interesus, nes tėvyste grindžiamos ne tik vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, bet ir įstatymo nereglamentuojami asmeninio pobūdžio psichologiniai, socialiniai vaiko ir tėvo santykiai. Tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).

12. Teismo posėdyje ieškovė patvirtino, kad ieškovei aplinkybė, jog R. S. (ankstesnė pavardė M. ) nėra tikrasis vaiko O. G. (ankstesnė pavardė M. ) tėvas ir, kad vaiko gimimo liudijime vaiko tėvu įrašytas asmuo R. S. (ankstesnė pavardė M. ) nėra tikrasis vaiko O. M. tėvas, buvo žinoma nuo pat pradžių. R. S. (ankstesnė pavardė M. ), tėvystę vaikui pripažino 2016 m. vasario 22 d. Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarui pateikdamas pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo. Ieškovė pripažįsta, jog terminas, per kurį ji turėjo kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, yra praleistas, prašo teismo atnaujinti šį terminą, patikslintame ieškinyje ieškovė nurodo, kad nežinojo, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, apskritai nežinojo, kokia tvarka tai reikia daryti, nes neturi teisinio išsilavinimo ar teisinių žinių. Be to, ieškovė niekada nesureikšmino to, kad vaiko gimimo įraše tėvu įrašytas ne jo biologinis tėvas, o buvęs sutuoktinis, nes pačios šalys ir ieškovės sūnus O. G. (ankstesnė pavardė M. ) visada žinojo, kad R. S. (ankstesnė pavardė M. ) nėra jo tėvas, tarp šalių dėl to nekildavo jokių nesutarimų, pretenzijų ar pan.. Vaikas savo tėvu laiko M. G. Apie tai, kur kreiptis dėl tėvystės nuginčijimo sužinojo tik 2023 m. pabaigoje. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad terminas ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo pateikti atnaujintinas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių. Atnaujinant ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti svarbios yra ne tik ieškovės nurodytos aplinkybės, dėl ko ji anksčiau nesikreipė dėl tėvystės nuginčijimo, bet ir faktas, kad tarp vaiko ir tėvu įrašyto atsakovo jokie tėvo ir sūnaus santykiai neatsirado, jų nesieja joks dvasinis ir emocinis ryšys, atsakovo, kaip tėvo, R. S. (ankstesnė pavardė M. ) vaikas neidentifikuoja, atsakovas jam yra dėdė. Teismas, atsižvelgdamas į tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintus prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kurioje yra konstatuota, kad tuo atveju, kai pažeidžiamas ieškinio senaties terminas, prioritetas suteikiamas vaiko interesams, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, susiklosčiusį socialinio ryšio nebuvimą tarp vaiko ir tėvu gimimo liudijime įrašyto atsakovo, sprendžia, kad tėvystės nuginčijimas atitinka vaiko interesus, todėl praleistas terminas ieškiniui pateikti atnaujintinas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo

13. Tėvystės nustatymo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 – 3.148 straipsniai. CK 3.146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. Pagal CK 3.149 straipsnio 1 dalį, duomenis gimimo liudijime apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka.

14. Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

15. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

16. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, todėl, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1999 m. birželio 29 d. byloje dėl priimtinumo Nylund prieš Suomiją (Nylund v. Finland (dec.), no. 27110/95,ECHR 1999-VI) nurodė, kad yra visiškai pateisinama, kai nacionaliniai teismai, spręsdami klausimą dėl biologinio fakto nustatymo, laiko vaiko ir šeimos, kurioje jis gyvena, interesus prioritetiniais.

17. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas.

18. Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis).

19. CK 3.150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai.

20. Atsižvelgiant į tai, jog R. S. (ankstesnė pavardė M. ) tėvystę O., gim. (duomenys neskelbtini), pripažino 2016 m. vasario 22 d. Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarui pateikdamas pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, bei suteikė vaikui M. pavardę, o ieškovė U. G. (ankstesnės pavardės M. bei M. ) sutiko, kad R. S. (ankstesnė pavardė M. ) būtų pripažintas jos sūnaus tėvu, laikytina, jog R. S. (ankstesnė pavardė M. ) laisva valia, savo pareiškimu pripažino savo tėvystę O. G. (ankstesnė pavardė M. ) atžvilgiu.

21. Remiantis rašytine bylos medžiaga, šalių rašytiniais paaiškinimais ir ieškovės teisme pateiktais žodiniais paaiškinimais, bei vadovaujantis SYNLAB Lietuva UAB laboratorijos 2018-08-23 Biologinės tėvystės tyrimo atsakyme DNR tyrimo tėvystės ataskaita, jog R. M. nėra biologinis O. M. tėvas. (b. l. 9), konstatuotina, jog byloje neabejotinai įrodyta ir dėl to nėra ginčo, kad R. S. (ankstesnė pavardė M. ) nėra O. G. (ankstesnė pavardė M. ) tėvas. Taigi, tėvystės nustatymas šioje byloje galimas tik nuginčijus R. S. (ankstesnė pavardė M. ) tėvystę teismine tvarka.

22. Bylos šalys neprieštarauja, kad atsakovas R. S. nėra O. G. tėvas ir jam apie tai buvo žinoma prieš pateikiant pareiškimą notarui dėl tėvystės pripažinimo. Atsakovas R. S. neaugino vaiko kaip savo. Nors O. G. ir pažįstą atsakovą, tačiau laiko jį dėde, o ne tėvu. Ieškovė nurodė, kad biologinis vaiko tėvas yra miręs. Ieškovė O. G. augino kartu su sutuoktiniu atsakovu M. G., kurį vaikas laiko savo tėvu, tarp jų yra susikūręs socialinis ir psichologinis ryšys, vaikas turi jo suteiktą G. pavardę. M. G. nors ir nėra biologinis vaiko tėvas, tačiau sutinka nusistatyti socialinę tėvystę ir sutinka, kad O. G. būtų pripažintas jo vaiku, o jis vaiko tėvu.

23. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, kad dalyvaujantys byloje asmenys pripažįsta ieškinio reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo ir jos nustatymo, o pateiktoje išvadoje pažymėta, kad nagrinėtinu atveju tėvystės nuginčijimas ir tėvystės nustatymas atitinka nepilnamečio vaiko O. G. (ankstesnė pavardė - M. ) teisės ir teisėtus interesus, teismas sprendžia, kad ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo ir dėl tėvystės nustatymo yra visiškai pagrįstas, todėl yra pagrindas jį tenkinti, nustatant, jog atsakovas R. S. (ankstesnė pavardė M. ) nėra nepilnamečio vaiko O. G. (ankstesnė pavardė M. ), gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas ir, kad O. G. (ankstesnė pavardė M. ), gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra M. G.

24. Atsakovui R. R. išaiškinta, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

25. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, 54 punkte įtvirtinta, jog civilinės metrikacijos įstaiga tėvystės (motinystės) nustatymą, tėvystės (motinystės) nuginčijimą ir įvaikinimą registruoja savo iniciatyva, remdamasi teismo sprendimu, bei 56 punkte įtvirtinta nuostata, jog registruojant tėvystės pripažinimą, kai vaiko gimimas buvo įregistruotas, taip pat tėvystės (motinystės) nustatymą, sudaromas civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas, kuriuo atitinkamai gimimo įraše koreguojami duomenys apie vaiko tėvus, todėl vaiko gimimą įregistravusiai civilinės būklės aktų įrašų įstaigai – Joniškio rajono civilinės metrikacijos skyriui pateiktinas šis teismo sprendimas.

Dėl nepilnamečio vaiko pavardės

26. Pateikdama patikslintą ieškinį ieškovė vienu iš reikalavimų prašė pakeisti vaiko pavardę į tėvo pavardę – O. G. . Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad O. G. (ankstesnė pavardė M. ) pavardė jau yra oficialiai pakeista į „G.“ pagal dabartinę vaiko motinos U. G. pavardę, todėl reikalavimas, „pakeisti vaiko pavardę į tėvo pavardę – O. G. “ yra neaktualus, todėl ieškovė šiuo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose formuluoto reikalavimo atsisako (CPK 140 str. 1 d.) ir jo nebepalaiko. Ieškovei yra žinoma, kad jai atsisakius šio reikalavimo, teismas dėl šio reikalavimo bylą nutrauks ir pakartotinai tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ginčas teisme negalės būti nagrinėjamas (CPK 294 str. 2 d.).

27. Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriaus išduotame gimimo įraše Nr. 201, nurodyta, kad O. G. , gim. (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas atsakovas R. M. , motina – ieškovė U. G. (b. l. 5). Iš pateikto teismui dokumento matyti, kad vaiko pavardė šiuo metu jau yra G. Todėl ieškovės atsisakymas patikslinto ieškinio dalyje dėl vaiko pavardės pakeitimo priimtinas, nes jis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovai sutiko su ieškiniu, šalių elgesys buvo tinkamas, todėl valstybės patirtos teisinės pagalbos išlaidos bei mokėtinas žyminis mokestis valstybei iš atsakovų nepriteitinas priteistinas (CPK 96 straipsnio 5 dalis, 99 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 259 – 270 straipsniais, 392 straipsniu, 399 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Atnaujinti ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo.

Nustatyti, kad atsakovas R. S. (ankstesnė pavardė M. ), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra O. G. (ankstesnė pavardė M. ), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o O. G. (ankstesnė pavardė M. ), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra R. S. (ankstesnė pavardė M. ), asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaikas.

Panaikinti O. G. (ankstesnė pavardė M. ), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimimo įraše (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje, duomenis apie tėvą – R. S. (ankstesnė pavardė M. ), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad O. G. (ankstesnė pavardė M. ), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas yra M. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), o O. G. (ankstesnė pavardė M. ), asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra M. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaikas.

Pakeisti Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko O. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), duomenis apie tėvą - vietoje nurodyto tėvo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nurodyti tėvą M. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priimti ieškovės U. G. patikslinto ieškinio atsisakymą dalyje dėl vaiko pavardės pakeitimo į tėvo pavardę – O. G.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę ir nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai - Joniškio rajono savivaldybės metrikacijos skyriui, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir pakeistų duomenis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą Šiaulių rūmus.