Kauno apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Jolitos Raudeliūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. N. 2020 m. rugpjūčio 28 d. apie 10.00 val., būdamas neblaivus (nustatytas 1,80 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini), namuose, žodinio konflikto metu, tyčia kairės rankos delnu sudavė vieną smūgį į dešinę veido sritį savo sugyventinei E. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. N., pranešus jam apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir apklausus jį įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena kartu su savo sugyventine E. R., savo vaikais, seneliais ir mama. Namai, kuriuose gyvena, nuosavybės teise priklauso močiutei. Su E. R. kartu gyvena aštuonerius metus, veda bendrą ūkį. Pastaruoju metu, su sugyventine sutaria prastai, kadangi įtaria ją susiradus kitą vyrą. Jokių rimtų konfliktų tarp jų nekyla, tik eiliniai apsižodžiavimai. 2020 m. rugpjūčio 28 d. apie 9.00 val. namuose sudavė vieną kartą sugyventinei E. į veidą. Nenorėjo jai sukelti fizinio skausmo. Tiesiog ji išprovokavo. Sudavė nestipriai. Jai būtų sudavęs stipriai, tai tikrai būtų buvusi bėda. E. R. išprovokavo tą konfliktą, kad galėtų pasiimti vaikus ir išsikraustyti iš jo, nors galėjo ir taip išsikelti. Jis sugyventinei ne kartą yra sakęs, kad jei su juo nepatinka, gali išsikraustyti. Po šito įvykio sugyventinė pasiėmė savo, vaikų drabužius ir išvyko iš namų, dabar su juo nesitaiko. Apgailestauja, kad taip nutiko, sutiktų, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 76).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. R. parodė, iki šiol gyveno adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu J. N., jų mažamečiais vaikais, sugyventinio seneliais ir mama. Namai, kuriuose gyveno, nuosavybės teise priklauso R. K.. Su sugyventiniu kartu gyvena aštuntus metus, augina vaikus, veda bendrą ūkį. J. N. yra ūmaus būdo, labai priekabus. Jis pratęs, kad viskas turi būti taip, kaip pasako jis, ir prieštarauti ar nepaklusti jo norams, negalima. Per visus bendrus gyvenimo metus, J. N. ne kartą yra pakėlęs prieš ją ranką, tačiau iki šiol ji niekada nesikreipė į policiją. Pastarąsias kelias dienas, su sugyventiniu sutarė prasčiau, kadangi jis nepagrįstai kaltina, jog ji turi kitą vyrą. Į sugyventinio replikas stengiasi nekreipti dėmesio. 2020 m. rugpjūčio 28 d. buvo namuose, kartu buvo mažamečiai vaikai, sugyventinio senelis bei mama. Apie 10.00 val. buvo savo kambaryje kartu su vaikais. Ji sėdėjo ant lovos. Staiga, būdamas neblaivus, į kambarį įėjo J. N. ir paprašė cigaretės. Ji atsakė, kad cigarečių neturi ir pasiūlė jam nueiti ir jų nusipirkti. Po šių žodžių, sugyventinis pasiuto, ėmė nepagrįstai prikaišioti, jog ji turi kitą vyrą ir jai sėdint, kairės rankos delnu tyčia sudavė jai vieną smūgį į dešinę veido sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Dėl įvykio medikų pagalbos neprireikė. Įvykio metu sūnus sėdėjo ant lovos, šalia jos, o duktė stovėjo už J. N.. Vaikai įvykio metu išsigando, ėmė verkti. Kiti asmenys, įvykio metu buvę namuose, įvykio nematė, kadangi buvo kituose kambariuose. Po įvykio nusprendusi, kad negali likti tuose namuose, kur prieš ją smurtauja, kartu su vaikais išvyko. Ten nuvykusi, išsipasakojusi, nusprendė kreiptis į policiją. Prašo dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 6–7).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji E. R. parodė, kad įvykio dieną J. vieną kartą sudavė delnu per veidą, jai tikrai labai suskaudo, pradžioje skausmas buvo momentinis, bet labai stiprus, o po to dar skaudėjo apie dvi dienas. Kraujosruvos nesimato, nes dėjo ledo kompresą ir galimai dėl to nesusidarė kraujosruva, bet patvirtina, kad jai tikrai skaudėjo. Ją kaltinamasis sumuša ne pirmą kartą, tačiau anksčiau nesikreipė į policiją, išgyvendavo tyliai, tiesiog situacija yra tokia, kad neturėjo pas ką kreiptis užuojautos, nei patarimo, neturėjo kur išeiti gyventi, be to visą laiką J. ją gąsdindavo, kad atims iš jos vaikus ir panašiai, tačiau jau negalėjo kęsti namuose pastovaus pažeminimo, priekabių, užgauliojimų ir nuolatinio smurto, o kai įvyko šitas paskutinis įvykis, tai tvirtai apsisprendė daugiau nebekentėti. J. telefonu prašė susitaikyti, tačiau ji J. neatleis ir tikrai nesitaikys, J. net neatsiprašė, tiesiog pasakė ,,taikomės dėl mūsų, o ne dėl vaikų“. Kiek suprato, J. nori, kad būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir toliau net neketina su ja gyventi. Tiesiog nenori būti nuteistas, tačiau nesimato, kad nors kiek gailėtųsi dėl to, ką padarė. Sakė, kad kartu negyvens, tik dėl bylos nutraukimo. Klausė, ar ji nori, kad jį nuteistų. Sutinka, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 47).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. N. parodė, kad J. N. yra jos sūnus, aštuonis metus gyvena su E. R., su ja sugyveno du vaikus 8 ir 7 metų. Visi gyvena viename name, tik pas juos atskiri įėjimai į namą. 2020 m. rugpjūčio 28 d. apie 10.00 val. buvo namuose, tik buvo toje pusėje, kur gyvena sūnus, nes buvo su sūnaus vaikais, be to taip pat prižiūrėjo savo tėvą, kuris yra ant patalo, po insulto, su juo susikalbėti neišeina. Mama tuo metu buvo gydoma ligoninėje. Būnant pas vaikus, jos sūnus J. N. paprašė valgyti ir tada susibarė su E.. Sūnus buvo išgėręs alkoholio, todėl pakėlė balsą ir sukonfliktavo su E., tada tik išgirdo triukšmą kambaryje, kur buvo E. ir J. Rėkė J. dėl maisto, tada jos pačios sugyventinis nuėjo J. patraukti, kad nerėktų. Tada E. pasiėmė vaikus ir išėjo iš namų. Negali pasakyti ar J. E. mušė, ar stumdė, nematė. Po kurio laiko atvyko policija ir išsivežė J. (b. l. 56).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. B. parodė, kad gyvena su E. N.. Vienoje namo pusėje (bute) gyvena jis su J. motina, o kitame sugyventinės tėvai ir sūnus J. su E. 2020 m. rugpjūčio 28 d. sugyventinės motina buvo gydoma ligoninėje, o tėvas guli ant patalo, yra po insulto, nešneka. Apie 10.00 val. E. buvo nuėjusi į tą pusę, kur gyvena J., o jis liko savo bute. Namas medinis, todėl visi triukšmai gerai girdisi. Išgirdo, kad J. barasi. Šaukė garsiai, tada jis nuėjo į tą butą. Ir prieškambaryje sutiko J., kuris vis dar šaukė ant E., kaip suprato dėl maisto, tada J. paėmė ir atsistojo tarp E. ir J., kad jis nepultų E. Kad tą rytą būtų puolęs E. nematė, bet anksčiau jie yra baręsi. Kad muštų taip pat nematė, tačiau į vidurį atsistojo tiesiog instinktyviai, kad J. nesmūgiuotų jai. Viskas nurimo ir jis išėjo. Jam išeinant atvyko policijos pareigūnai (b. l. 61).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo J. N. visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, jo kaltę taip pat įrodo:

2020 m. rugpjūčio 28 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio nustatyta, kad E. R. pranešė, jog 2020 m. rugpjūčio 28 d. 10.00 val. namuose žodinio konflikto metu, sugyventinis J. N., būdamas neblaivus, tyčia kairės rankos delnu sudavė jai vieną smūgį į dešinę veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 6–11);

2020 m. rugpjūčio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentelėmis, iš kurio nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 12–18);

2020 m. rugsėjo 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada G 2139/2020(02), iš kurios nustatyta, kad E. R. kūne sužalojimų nekonstatuota ir sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas (b. l. 35);

2020 m. rugpjūčio 28 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio nustatyta, kad smurtą patyrusios E. R. dėl jos psichinės būsenos nebuvo galimybės apklausti, ji buvo akivaizdžiai išsigandusi, kaltinamasis buvo ramus (b. l. 36–39);

pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 4538, iš kurio nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. 14.01 val. J. N. nustatytas 1,80 promilių girtumas (b. l. 79) ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

J. N. nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi kaltinamasis 2020 m. rugpjūčio 28 d. apie 10.00 val., būdamas neblaivus (nustatytas 1,80 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini), namuose, žodinio konflikto metu, tyčia kairės rankos delnu sudavė vieną smūgį į dešinę veido sritį savo sugyventinei E. R., taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: Nr. 2K-381/2013, Nr. 2K-487/2013). Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas kaltinamojo J. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Prokurorė savo pareiškime siūlo kaltinamajam J. N. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį nekeisti gyvenamosios vietos be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, žinios, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant J. N. nekeisti gyvenamosios vietos be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, žinios, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu bei įpareigojimais (b. l. 104–108), todėl esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Skiriant kaltinamajam J. N. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamos veikos pobūdį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas, padarytas dėl menkavertės dingsties, pykčio protrūkio, nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo, skaudžių padarinių nesukėlė; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – neteistas (b. l. 95–97), vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (b. l. 98, 101), nedirba (b. l. 100), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (b. l. 102), viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 103), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamasis neišreiškė sutikimo atlikti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis jam neskirtina. J. N. neteistas, nusikalto pirmą kartą, todėl jam neskirtina su trumpalaikiu ar terminuotu laisvės atėmimu susijusi bausmė. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė. Atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes ir vietą (nuolatinėje gyvenamojoje vietoje), veikos rūšį, kaltinamajam intensyvi priežiūra neskirtina, tačiau vietoj jos kaltinamasis įpareigotinas bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri visiškai atitiks jos paskirtį – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant J. N. bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Į bausmės laiką įskaitytinas J. N. laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. 13.45 val. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. 12.03 val. (b. l. 82, 89), t. y. 2 (dvi) paros, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

J. N. 2020 m. rugpjūčio 30 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 91), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti kardomoji priemonė panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniais,

nusprendžia:

J. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant J. N. bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. N. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant J. N. bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti J. N. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. 13.45 val. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. 12.03 val. (dvi paras), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo, kur jis bus pasirašytinai supažindinamas su paskirtos bausmės vykdymo tvarka.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

J. N. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.