Kauno apygardos teismo nutartis

2017-06-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-395-245/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-09
Bylos Nr.
AN2-395-245/2017
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00605-2017-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kęstutis Dargužis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. ATP-395-245/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00605-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.11.11 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 9 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal E. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutarimo, E. L. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas E. L. surašytas už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 19 d., 17 val. 25 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Nissan Almera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, artėdamas prie kelio ženklais pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų iš dešinės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį ėjusią pėsčiąją, kurią parbloškė, sužalojo ir nepranešęs policijai paliko eismo įvykio vietą. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 219.4. punktų reikalavimus. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 10 d. nutarimu E. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 3 straipsnio 2 dalimi, pripažino padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą ir administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams. Teisės vairuoti transporto priemones nutarė laikyti netekusiu nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos. Apeliaciniame skunde E. L. prašo nepripažinti, kad pabėgo iš eismo įvykio vietos, o jeigu bus pripažinta, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, atsižvelgiant į administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį prašo sumažinti skirtą baudą iki leidžiamos administracinių nusižengimo kodekso minimalios (ANK 25 straipsnis), bei netaikyti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo. Apeliaciniame skunde E. L. nurodo, kad jo vairuojamos transporto priemonės kontaktas su nukentėjusiąją buvo minimalus, nes ant jo transporto priemonės jokių susidūrimo žymių nebuvo rasta. Tai patvirtina, kad smūgis buvo labai menkas. E. L. nuomone, kad smūgis buvo labai lengvas patvirtina ir specialisto išvada, kad buvo kliudytas tik kairės kojos kulnas. Pati nukentėjusioji - D. A. nurodo, kad jau buvo beveik perėjusi gatvę ir viena koja jau buvo ant viduryje gatvės buvusios „Saugumo salelės“. Kad kontaktas buvo labai silpnas patvirtina ir tai, kad važiuojant tamsiu paros metu, esant intensyviam eismui bei lyjant lietui, jam būnant transporto priemonės viduje jo galėjo iš viso nejusti. Apelianto nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad pradėjus iš galo jam signalinti šviesomis kitai transporto priemonei jis sustojo, kas patvirtina, kad iš eismo įvykio vietos nebėgo, o tik gavus kažkokį signalą, iš karto sustojo.Apeliantas atkreipia dėmesį, kad liudytojos A. D. parodymai turėtų būti vertinami neigiamai, kadangi jos parodymai vietomis yra priešingi kitų liudytojų parodymams: apklaustas asmuo P. K. ir nukentėjusioji D. A. nurodo, kad aš buvau trumpam sustojęs, tačiau A. D. nurodė, kad aš buvau net pradaręs dureles ir pasižiūrėjau į nukentėjusiąją. Taip pat D. A. nurodo, kad prieš einant per gatvę ji buvo tuščia, o A. D. nurodo, kad pirmoje eismo juostoje buvo sustojusi transporto priemonė, kuri praleido nukentėjusiąją. E. L. nuomone šios liudytojos parodymai yra neteisingi ir klaidinantys teismą, kadangi būtent šiais klaidingais parodymais galima susidaryti įspūdį, kad matė pačią nukentėjusiąją ir suprasdamas, kad įvyko eismo įvykis pasišalino iš įvykio vietos. Apeliantas nesupranta, kodėl teismas neatsižvelgė į jo paaiškinimą, kad pamatęs, jog palei vairuotojo langą sušmėžavo kažkoks siluetas stabtelėjo ir pamatęs, kad pėstysis toliau eina, nuvažiavo toliau. Jo nuomone, šios aplinkybės tik patvirtina, kad jis įsitikinęs, kad kontakto su nukentėjusiąją nebuvo.Skunde apeliantas atkreipia dėmesį, kad padaryta turtinė žala pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. Nors nukentėjusioji papildomai pateikė dokumentus, jog patyrė didesnę žalą, tačiau draudimas yra patvirtinęs tiktai 307,21 EUR turtinės žalos dydį. Taip pat nurodo, kad reikia atsižvelgti į tai, kad pateikti papildomi dokumentai yra nepasirašyti, todėl nėra aišku ar jais iš viso galima vadovautis. Skunde pažymi, kad dirba bendrovėje kuri užsiima statybos darbais ir darbas būna ne tik Kauno mieste, todėl transporto priemonė yra svarbi norint tinkamai atlikti savo darbines funkcijas., dėl ko prašo gražinti vairuotojo pažymėjimą.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius atsiliepime prašo palikti Kauno apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja,

E. L. apeliacinis skundas netenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes (ANK 569 straipsnio 4 dalis), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, jog E. L. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje ir teisingai paskyrė nuobaudą bei pagrįstai pritaikė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. L. kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, yra įrodyta. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kuriomis abejoti aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos ir skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas savo išvadas dėl minėtų administracinės teisės pažeidimų požymių buvimo E. L. veiksmuose grindė rašytiniais įrodymais, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, eismo įvykio vietos planu, fotolentelėmis, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, tarnybiniais pranešimais, išrašu iš elektroninės policijos pranešimų registravimo sistemos, išrašu iš eismo įvykių informacinės sistemos, P. K. paaiškinimu, užduotimi nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G73/2017(02), D. A. apklausos protokolu, A. D. apklausos protokolu, A. P. apklausos protokolu, Kauno teritorinės ligonių kasos pretenzija dėl žalos atlyginimo, elektroniniu susirašinėjimu, VšĮ „Pagrindinis ortopedijos servisas“ sąskaita faktūra už ambulatorinės reabilitacijos paslaugas, nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimu, negautų pajamų apskaičiavimo lentele, informacija apie apskaičiuotas išmokas, darbuotojo darbo užmokesčio pažyma, taip pat tiesiogiai teismo posėdyje apklaustų liudytojų D. A., A. D., pareigūnų A. U. ir J. G. parodymais. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad kontaktas su nukentėjusiąja buvo minimalus ir jis šio kontakto nejautė, o tik pastebėjęs, kad kažkas sušmėžavo prie automobilio jį sustabdė tačiau pamatęs, kad pėsčioji eina, nuvažiavo. Tokius teiginius apeliacinės instancijos teismas laiko gynybine versija ir pritaria apylinkės teismo išvadai, kad E. L. negalėjo nepajusti, jog kliudė žmogų ir jį sužalojo, jis suprato sukėlęs eismo įvykį, negalėjo nesuprasti savo veiksmų priešingumo Kelių eismo taisyklių reikalavimams, negalėjo nesuvokti savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, priešingai, šią pareigą sąmoningai ignoravo ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 219.4. punktas numato, kad vairuotojas privalo, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam. Nagrinėjamu atveju, Kelių eismo taisyklių 219.4 punkte numatyta išimtinė situacija, kada vairuotojas gali palikti eismo įvykio vietą, nesusiklostė, todėl konstatuojama, kad E. L. pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, E. L. negalėjo nepajusti kontakto su nukentėjusiąja ir, priešingai nei nurodoma jo apeliaciniame skunde, specialisto išvada, kurioje D. A. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas, tik patvirtina tai, kad kontaktas buvo ganėtinai stiprus. Nukentėjusiajai padaryti sužalojimai - kairio šeivikaulio išorinės kulkšnies lūžis, kairio blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžis, kairės blauzdos deltinio raiščio plyšimas, tik patvirtina, jog vairuotojas kliudydamas pėsčiąją jautė kontaktą. Be to atkreiptinas dėmesys, jog E. L. prisipažino policijos pareigūnui A. A., kad kliudė pėsčiąją. E. L. skunde teigia, kad liudytojos A. D. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, nes tarp jos parodymų ir D. A. parodymų yra prieštaravimų. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodomi prieštaravimai yra neesminiai ir konstatuoja, kad liudytojos A. D. parodymai iš esmės sutampa su D. A. parodymais. Jos abi nurodė, kad po kontakto automobilis Nissan Almera buvo sustojęs, tačiau vairuotojas neišlipo iš automobilio ir nuvažiavo. Tai, kad liudytoja A. D. nurodė, kad vairuotojas buvo atidaręs automobilio dureles ir pažiūrėjo į nukentėjusiąją, o D. A. šios aplinkybės nenurodė, nekeičia esmės, nes vertintina ir tai, kad D. A. partrenkta automobilio galėjo ir neįsidėmėti visų detalių. Taip pat neturi reikšmės ar gatvė įvykio metu buvo tuščia ar pirmoje juostoje buvo automobilis. Skunde nurodomos aplinkybės, kad E. L. neketino pasitraukti iš eismo įvykio vietos, nes sustojo kai jį pradėjo stabdyti iš paskos važiuojantis automobilis, nepaneigia E. L. kaltės ir nepašalina subjektyviojo administracinio nusižengimo požymio – tyčios, nes iš liudytojo P. K. paaiškinimo ir bylos duomenų matyti, kad E. L. automobilį sustabdė tik susiklosčius jam nepalankioms aplinkybėms (dėl eismo spūsties). Taigi atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių , kad E. L. 2016 m. gruodžio 19 d., 17 val. 25 min., (duomenys neskelbtini), E. L. vairuodamas transporto priemonę Nissan Almera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, artėdamas prie kelio ženklais pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų iš dešinės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį ėjusią pėsčiąją, kurią parbloškė, sužalojo ir nepranešęs policijai paliko eismo įvykio vietą. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 219.4. punktų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad E. L. kaltė pilnai įrodyta ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį. Apeliantas skunde nurodo, kad įvykiu padarytos žalos dydis yra tik 307,21 eurų. Tačiau iš byloje esančių rašytinių dokumentų matyti, kad žalos dydis Valstybinei ligonių kasai yra 756,46 eurų, AB „Lietuvos draudimo“ paskaičiuota nukentėjusiajai turtinė žala sudaro 307,21 eurą, o neturtinė 3000 eurų. Taigi, kaip matyti, žalos dydis viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog už ANK 426 straipsnio 1, 2 dalyje numatytus nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Apylinkės teismas skirdamas E. L. nuobaudą, konstatavo, kad E. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų), į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, E. L. paskirta administracinė bauda, numatyta įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, sankcijoje – 900 eurų bauda, yra artima sankcijoje numatytam minimaliam baudos dydžiui ir yra proporcinga padarytam pažeidimui. Administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieniems metams paskirta teisėtai ir pagrįstai. Apeliantas prašo švelninti nuobaudą ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu. Pagal šio straipsnio nuostatas teismas gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima E. L. skirti baudą mažesnę nei sankcijos minimali bauda ar netaikyti administracinio poveikio priemonės. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Pažymėtina, kad E. L. padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, o išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindų būtų galima švelninti nuobaudą nenustatyta. Skunde nurodoma, kad E. L. darbinė veikla susijusi su transporto priemonių vairavimu. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pažeidėjui dėl nuobaudos atsiradusios neigiamos pasekmės, pačios savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu teismas

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutarimą nepakeistą ir E. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Kęstutis Dargužis