Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė), Raimondo Blauzdžiaus ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant specialistui Šarūnui Liekiui, pareiškėjos atstovams adv. Kristinai Lukošienei, Maušui Bairakui, atsakovo Teisingumo ministerijos atstovams Donatui Glodeniui ir Julianai Ostrouch, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos žydų religinės bendrijos atstovei adv. Fainai Kukliansky, Kauno krašto judėjų religinės bendruomenės atstovams Gercui Žakui ir Josifui Tacui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Kauno žydų religinės bendruomenės skundą dėl Teisingumo ministerijos 2007 07 05 išvados panaikinimo ir VĮ Registrų cento Kauno filialo įpareigojimo atlikti veiksmus, atsakovė Teisingumo ministerija ir VĮ Registrų centro Kauno filialas, tretieji suinteresuoti asmenys Kauno krašto judėjų religinė bendruomenė ir Lietuvos žydų religinė bendrija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Kauno žydų religinė bendruomenė padavė skundą teismui, prašydama panaikinti Teisingumo ministerijos 2007 07 05 išvadą dėl tradicinės religinės bendruomenės įtraukimo į juridinių asmenų registrą Nr. (8.3-46.)-7R-6679 VĮ Registrų centro Kauno filialui ir prašydama įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą išregistruoti Kauno krašto judėjų religinę bendruomenę iš juridinių asmenų registro, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad 2007 07 05 Teisingumo ministerija priėmė išvadą dėl steigiamos bendruomenės – Kauno krašto judėjų religinės bendruomenės įtraukimo į juridinių asmenų registrą kaip tradicinės religinės bendruomenės ir pateikė VĮ Registrų centras Kauno filialui 2007 07 03 prašymą įtraukti tradicinę Kauno krašto judėjų religinę bendruomenę į juridinių asmenų registrą. Pareiškėjos manymu šis Teisingumo ministerijos veiksmas buvo neteisėtas, pažeidžiantis Konstitucijoje, Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme įtvirtintas normas, o taip pat pareiškėjos teises. Remiasi Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 str. 2 d. ir aiškina, kad įstatymų leidėjas naujos tradicinės religinės bendruomenės susikūrimą (atsikūrimą) sieja su dvejomis įstatyme įtvirtintomis sąlygomis – pranešimu raštu apie susikūrimą Teisingumo ministerijai ir tradicijų tęstinumu.

Paaiškina, kad pareiškėja, sužinojusi apie kitos religinės bendruomenės prašymą, pateikė atsakovei prieštaravimus, nurodė, kad šiuo atveju nėra tradicijų tęstinumo, organizacijos tikslai pseudoreliginiai, pavadinimas klaidinantis. Pareiškėja kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su prevenciniu ieškiniu dėl juridinio asmens teisės į vardą gynimo. Kauno miesto apylinkės teismas 2007 06 12 priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, uždraudė Teisingumo ministerijai įforminti juridinio asmens teises „Kauno judėjų religinei bendruomenei“, uždraudė įtraukti į juridinių asmenų registrą ir išduoti juridiniam asmeniui registracijos pažymėjimą. 2007 06 28 Teisingumo ministerija gavo steigiamos Kauno judėjų religinės bendruomenės steigėjų raštą, kad pavadinimas pakeistas į Kauno krašto judėjų religinę bendruomenę.

Teisingumo ministerija priėmė skundžiamą išvadą. Pareiškėja teigia, kad šią išvadą Teisingumo ministerija priėmė vadovaudamasis 2007 02 23 Lietuvos žydų religinės bendrijos raštu Nr. 55, kuriame tvirtinama, kad Kauno krašto judėjų religinė bendruomenė yra Lietuvos žydų religinės bendrijos dalis, judėjų tradicijų Lietuvoje specialistų dr. Aušrelės Pažėraitės 2007 05 24 išvada ir prof. Dr. Šarūno Liekio 2007 05 25 išvada.

Mano, kad sprendimas neteisėtas. Paaiškina, kad Kauno krašto judėjų religinė bendruomenė neatitinka esminio – tradicijų tęstinumo – požymio. Pareiškėja nesutinka su tomis specialistų išvadomis, kuriomis rėmėsi Teisingumo ministerija. Aiškina, kad specialistai, kurie pateikė išvadas nesispecializuoja religijos klausimais, neatsakė į pagrindinį klausimą, kokios konkrečios prieškario Kauno žydų religinės bendruomenės tradicijas tęsia naujai kuriama Kauno krašto judėjų religinė bendruomenė. Mano, kad Teisingumo ministerija nepagrįstai ir neteisėtai remiasi faktu, jog Kauno krašto judėjų religinė bendruomenė yra Lietuvos žydų religinės bendrijos dalis. Paaiškina, kad žydų religinių bendruomenių tradicijai yra būdinga tai, kad jos neturi tam tikros hierarchijos ir visoms Lietuvos žydų religinėms bendruomenėms bendros vyriausios vadovybės. Todėl Lietuvos žydų religinė bendrija negali būti laikoma žydų religinių bendruomenių vyriausiąja vadovybe. Narystė šioje bendrijoje remiasi laisvanoriškumu. Tai atsispindi ir Lietuvos žydų religinės bendrijos įstatuose.

Teigia, kad Teisingumo ministerija 2007 07 05 išvadoje ir nurodyme įtraukti į juridinių asmenų registrą neįvardina, kokiais tradicinės bendruomenės aktais remiantis yra steigiama bendruomenė ir kaip jos steigėjai įgyja įgalinimus pasirašyti prašymą Teisingumo ministerijai. Teigia, kad atsakovei nebuvo pateikti būtini dokumentai.

Paaiškina, kad Teisingumo ministerija skundžiamą išvadą priėmė neatlikusi nustatytos administracinės procedūros. Remiasi Teisingumo ministro 2003 11 28 įsakymu Nr. 287 patvirtinta tvarka, nustatančia būtinų dokumentų sąrašą. Mano, kad atsižvelgiant į tai, kad Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo uždrausta registruoti Kauno judėjų religinę bendruomenę, įregistravimo klausimas turėjo būti sprendžiamas iš naujo.

Paaiškina, kad Kauno mieste šiuo metu yra tik viena veikianti sinagoga, kurioje kas dieną yra atliekamos religinės apeigos. Visi žydai gali dalyvauti apeigose ir kituose renginiuose, net nebūdami Kauno žydų religinės bendruomenės nariais. Mano, kad Kauno krašto judėjų religinės bendruomenės sukūrimas visiškai nesusijęs su Kauno mieste gyvenančių ir judaizmą išpažįstančių asmenų siekiu sukurti dar vieną tos pačios – „mitnagdim“ – pakraipos bendruomenę, tikslu patenkinti šių gyventojų religinius poreikius.

Teismo posėdyje 2007 12 04 pareiškėjos atstovė aiškino, kad nesutinka su atsiliepimuose išsakytais prieštaravimais esą Kauno krašto judėjų religinės bendruomenės įregistravimas nepažeidžia pareiškėjos teisių bei teisėtų interesų. Aiškino, kad pareiškėja puoselėja judaizmo tradicijas laikydamasi visų reikalavimų apeigoms. Tuo tarpu iš naujai įsisteigusios bendruomenės dokumentų matyti, kad bendruomenė nesilaiko judaizmui būdingos apeigų tvarkos. Teigia, kad tokios faktinės aplinkybės rodo, jog bendruomenė sukurta ne tam tikslui, kad tęstų judaizmo tradicijas, o kitais tikslais. Mano, kad tokios neva judaizmo religiją išpažįstančios bendruomenės įsteigimo tikslas yra žydų turto grąžinimo problemų sprendimas. Būtent ši aplinkybė rodo, kad bendruomenė nėra tradicinė. Tradicinės bendruomenės tikslas turėtų būti apeigų ir ritualų tinkamas vykdymas, judaizmo švenčių laikymasis, taip pat kanonų ir statutų laikymasis. Pažymi, kad naujai įregistruotos bendruomenės pirmininkas yra ir chasidų organizacijų narys, t.y. dalyvauja kitos, nei bendruomenė, judaizmo pakraipos organizacijose. Tai patvirtina, kad bendruomenė nesilaiko judaizmo tradicijų. Teigia, kad tokiu būdu pažeidžiamos pareiškėjos teisės. Pažymi, kad Lietuvoje siekiama įkurti žydų paveldo fondą. Naujai įkurta bendrija siekiama sudaryti dirbtinę daugumą ir tuo pačiu daryti kliūtis pareiškėjai dalyvaujant fondo veikloje.

2008 02 11 teismo posėdyje pareiškėjos atstovai aiškino, kad duodama išvadą Teisingumo ministerija neįsigilino į tai, kad pagal Lietuvos žydų religinės bendrijos įstatus naujai susikūrusi religinė bendruomenė galėjo įstoti į šią bendriją tik po valstybės pripažinimo ir įregistravimo, o šiuo atveju buvo priešingai. Dėl šios priežasties ir Lietuvos žydų religinės bendrijos tarpininkavimas buvo neteisėtas. Paaiškino, kad Konstitucinis Teismas 2007 12 06 sprendime pabrėžė, kad registruojant religinę bendriją svarbiausia yra nustatyti tradicijų tęstinumą. Aiškino, kad Kauno krašto judėjų religinė bendruomenė nepateikė ministerijai jokių kanoninių dokumentų, nenurodė rabino. Teisingumo ministerija turėjo matyti, kad yra nesutarimai tarp dviejų bendruomenių, todėl šiuos nesutarimus turėjo pasiūlyti spręsti pagal judėjų tradicijas rabinų teismui. Prašė tenkinti skundą.

Atsakovė Teisingumo ministerija atsiliepime į skundą (t. 1, b. l. 51-54) paaiškina, kad, ministerijos manymu, skundas yra nepagrįstas. Mano, kad skundžiama išvada pareiškėjos interesai nebuvo ir negalėjo būti pažeisti. Remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 5 str. 1 dalimi. Teigia, jog šiuo atveju akivaizdu, kad Kauno krašto judėjų religinės bendruomenės įregistravimas nepažeidžia pareiškėjos teisių ir interesų.

Paaiškina, kad vienas iš pareiškėjos netiesiogiai nurodomų interesų yra siekis užtikrinti, jog visi Kaune gyvenantys ar atvykę studijuoti žydų tikėjimo asmenys savo religinius poreikius tenkintų būtent Kauno žydų religinėje bendruomenėje, nėra įstatymų saugomas interesas. Remiasi Konstitucijos 26 straipsniu ir Europos žmogaus teisių teismo 2001 m. byla Nr. 45701/99, kurioje buvo pažymėta, kad teisė išpažinti religiją ar tikėjimą apima ir teisę pasirinkti, kokioje bendruomenėje ją išpažinti.

Taip pat remiasi Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsniu bei Juridinių asmenų registro nuostatais, taip pat Teisingumo ministro 2003 11 28 įsakymu Nr. 287 patvirtintu Dokumentų, pateikiamų Teisingumo ministerijai, steigiant religines bendruomenes, bendrijas ir centrus, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti juridinius asmenis, filialus ar atstovybes, keičiant jų įstatus ar juos atitinkančius dokumentus ir registro duomenis, išbraukiant juos iš Juridinių asmenų registro, sąrašu. Paaiškina, kad, siekdama nustatyti Kauno judėjų religinės bendruomenės tradicijų tęstinumą, ministerija kreipėsi į bendruomenę, prašydama pateikti bendruomenės įstatus ar juos atitinkančius dokumentus bei informuoti, ar minėta bendruomenė yra Lietuvos žydų religinės bendrijos dalis. Gavusi Kauno judėjų religinės bendruomenės įstatus, Teisingumo ministerija kreipėsi į du judėjų tradicijų Lietuvoje specialistus, prašydama parengti išvadas dėl steigiamos Kauno judėjų religinės bendruomenės tradiciškumo.

Lietuvos žydų religinė bendrija 2007 03 20 raštu Nr. 55 patvirtino, kad kuriama Kauno judėjų religinė bendruomenė yra Lietuvos žydų religinės bendrijos dalis. Mano, kad tai vienas svarbiausių religinės bendruomenės tradicijų tęstinumo patvirtinimų. Tai, kad steigiama bendruomenė laikytina tradicine, patvirtino ir specialistai.

Paaiškina dėl Kauno apylinkės teismo 2007 06 12 nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Kauno judėjų religinės bendruomenės steigėjai 2007 06 22 raštu kreipėsi į Teisingumo ministeriją, pranešdami, kad Kauno judėjų religinė bendruomenė pakeitė pavadinimą. Kartu su raštu buvo pateiktas 2007 06 22 įvykusio bendruomenės narių susirinkimo, kuriame buvo pakeistas bendruomenės pavadinimas, protokolas bei atitinkamai pakeisti įstatai. Išnagrinėjus pateiktus dokumentus nustatyta, kad jie atitinka Įstatymo 10 straipsnio, Juridinių asmenų registro nuostatų 32.4 punkto bei Teisingumo ministro 2003 11 28 įsakymu Nr. 287 patvirtinto sąrašo keliamus reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kad dokumentai atitiko įstatymų reikalavimus, o religinės bendruomenės tradicijų tęstinumas buvo nustatytas, Teisingumo ministerija 2007 07 05 išvadoje patvirtino, kad galima įtraukti bendruomenę į juridinių asmenų registrą. Teisingumo ministerija nesutinka su pareiškėjos nurodytais skundo argumentais. Dėl tradicijų tęstinumo ministerija paaiškina, kad kreipėsi į du judėjų tradicijų žinovus ir gavo jų išvadas, patvirtinančias Kauno krašto judėjų bendruomenės tęstinumą. Tradicine Kauno krašto judėjų religinę bendruomenę laiko Lietuvos žydų religinė bendrija, vienijanti 5 iš 7 Lietuvoje veikiančių tradicinių žydų religinių bendruomenių. Remiasi Konstitucinio Teismo 2000 06 13 nutarimo motyvais.

Teigia, kad Teisingumo ministerija neturi pagrindo abejoti tuo, kad Kauno krašto judėjų religinė bendruomenė socialinės aplinkos būtų atpažįstama kaip tradicinio žydų tikėjimo Lietuvoje atstovė. Mano, kad konkretus susiejimas su viena konkrečia praeityje veikusia religine bendruomene nėra būtinas steigiant naują religinę bendruomenę ir nėra sąlyga tradicijų tęstinumo nustatymui.

Nesutinka su pareiškėjos nuomone, kad šiuo atveju ministerija nepagrįstai vadovavosi specialistų išvadomis, pasisakė, kad specialistų išvadas pateikė pripažinti Lietuvoje judėjų kultūrinių ir religinių tradicijų žinovai.

Pažymi, kad Teisingumo ministerijos išvada Juridinių asmenų registro tvarkytojui yra rengiama vadovaujantis Juridinių asmenų registro nuostatų 41.1 punktu, kuriame nėra įpareigojimo nurodyti, kokiais tradicinės bendruomenės aktais remiantis yra steigiama bendruomenė ir jos steigėjai įgyja įgalinimus pasirašyti prašymą teisingumo ministerijai.

Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad ministerija nesilaikė nustatytos procedūros. Paaiškina, kad bendruomenė, pakeitusi pavadinimą, iš naujo pateikė visus bendruomenės įtraukimui į Juridinių asmenų registrą reikalingus dokumentus, todėl nebuvo tikslinga gauti specialistų išvadas iš naujo. Pavadinimo keitimas buvo atliktas dėl teisinių priežasčių ir nebuvo duomenų, kad religinė bendruomenė būtų pakeitusi savo religinį tikėjimą ar santykį su tradicinėmis Lietuvoje žydų religinėmis bendruomenėmis.

Dėl nurodytų argumentų prašo pareiškėjos skundą atmesti.

Teismo posėdyje 2007 12 04 atsakovės Teisingumo ministerijos atstovai palaikė atsiliepimo argumentus. Papildomai paaiškino, kad ateityje galintys kilti ginčai dėl žydų turto paveldo negali būti susiję su šia byla ta prasme, kad tokia galimybe pažeidžiamos pareiškėjos teisės. Teisminio bylos nagrinėjimo metu 2008 02 11 aiškino, kad nustatant tradiciškumą svarbiausios yra specialistų išvados. Mano, kad kol šių išvadų lygiaverčiais įrodymais nenuginčijo pareiškėja, jos galioja. Pripažįsta, kad tradiciškumo nustatymui svarbu buvo nurodyti rabiną, kuris atliks religines apeigas. Rabiną Kauno krašto judėjų religinė bendruomenė registravimo datai nurodė. Ministerija neįpareigota tikrinti, ar yra to rabino valia aptarnauti besisteigiančią religinę bendruomenę. Aiškino, kad ministerija neprivalo tirti, ar naujai susikūrusi religinė bendruomenė teisingai atlieka apeigas, laikosi kanonų. Mano, kad šiuos klausimus pagal judėjų tradiciją iš tiesų turėjo spręsti rabinų teismas, į kurį privalėjo kreiptis pareiškėja. Prašė skundo netenkinti.

Atsakovas Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas atsiliepime į skundą (t. 1, b. l. 124-125, 141-142) pasisako, kad su skundu nesutinka. Remiasi ABTĮ 5 str. 1 dalimi ir aiškina, kad pareiškėja kelia reikalavimus, susijusius su kitos religinės bendruomenės įregistravimu. Tuo tarpu iš skundo nėra aišku, kuo Kauno krašto judėjų religinės bendruomenės įregistravimas pažeidžia pareiškėjos teises ar koks įstatymo ginamas interesas pažeistas įregistravus minėtą religinę bendruomenę.

Paaiškina, kad tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms prašant Teisingumo ministerija tik įformina joms juridinio asmens teises bei išduoda registracijos pažymėjimą. Remiasi Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsniu ir aiškina, kad įstatymas nesuteikia Teisingumo ministerijai teisės atsisakyti suteikti religinei bendruomenei ar bendrijai juridinio asmens teises ar jas suteikti. Teisingumo ministerija turi tik vieną teisę – nustatyti konkrečios bendruomenės ar bendrijos tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus, statutus, kitas normas ir išduoti pažymėjimą.

Juridinių asmenų registro tvarkytojas vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 12, 25, 42 ir 60 punktais, gavęs Teisingumo ministerijos prašymą, tik įtraukia duomenis apie religinę bendruomenę į Juridinių asmenų registrą. Registro tvarkytojas netikrina Teisingumo ministerijos pateiktų dokumentų tikrumo ir dokumentų turinio atitikties įstatymų reikalavimams.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes pažymi, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą išregistruoti Kauno krašto judėjų religinę bendruomenę iš Juridinių asmenų registro, nes VĮ Registrų centro Kauno filialas tik įtraukė duomenis apie šią religinę bendruomenę į Juridinių asmenų registrą, o ne įregistravo naują juridinį asmenį.

Pagal turimus ir teismui pateiktus dokumentus paaiškina, kad Kauno filialas tik atliko veiksmą, kurį atlikti jį įpareigoja Juridinių asmenų registro nuostatai. Veiksmas buvo atliktas teisėtai, pagrįstai ir nepažeidžiant tai reglamentuojančios tvarkos.

Prašo atmesti pareiškėjos Kauno žydų religinės bendruomenės skundą kaip nepagrįstą. Teisminiame bylos nagrinėjime VĮ Registrų centro Kauno filialo atstovas nedalyvavo.

Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos religinės žydų bendruomenės atsiliepime į skundą (t. 1, b. l. 148-149) pasisakoma, kad trečiasis suinteresuotas asmuo su skundu nesutinka. Paaiškinama, kad pareiškėja neįrodė, kaip yra pažeista ar ginčijama jos teisė į įstatymų saugomus interesus ir kokias jos pažeistas teises ar ginčijamas teises teismas turi ginti.

Paaiškina, kad tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų įtraukimą į Juridinių asmenų registrą reglamentuoja Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnis bei Juridinių asmenų registro nuostatai. Mano, kad pareiškėja klaidingai interpretuoja įstatymą, aiškindama, kad turi būti nustatomas konkrečios bendruomenės ar bendrijos tradicijų tęstinumas ir turi būti atsižvelgiama į konkrečios religinės bendruomenės ar bendrijos kanonus, statutus. Teigia, kad įstatymas skirsto religines bendruomenes ar bendrijas į „tradicines“ ir „kitas“. Kurios bendrijos yra tradicinės, nustato įstatymo 5 straipsnis. Judėjų religija yra jų tarpe. Tokiu būdu tradicijų tęstinumas – tai judėjų tikėjimo tradicijų tęstinumas, o ne konkrečios iki karo Lietuvoje veikusios bendruomenės tęstinumas ar teisių perėmimas. Tai nėra šio įstatymo reguliavimo objektu. Tradicijos tęstinumas nustatomas pagal valstybės pripažintos religijos požymius, o ne pagal tai, kurioje vietovėje ji kuriasi ir ar toje vietoje jau yra įsikūrusi kita tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija.

Paaiškina, kad administracinių teismų kompetencija apibrėžta Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje, o aktas gali būti naikinamas tik jeigu įrodomi ABTĮ 89 straipsnyje numatyti pagrindai. Pareiškėja neįrodė esant nors vieną iš šių pagrindų, o skunde rėmėsi tik bendro pobūdžio pamąstymais ir išvedžiojimais, kurie nepatvirtina Teisingumo ministerijos 2007 07 05 išvados neteisėtumo. Nenoras, kad būtų įregistruota dar viena tradicinė judėjų religinė bendruomenė ar bendrija Kaune, nėra pagrindas naikinti registraciją.

Paaiškina, kad Lietuvoje nėra įstatymo, kuris ribotų tradicinių bendrijų ar bendruomenių steigimąsi toje pačioje teritorijoje, o jų registracija dėl to būtų neteisėta.

Prašo atmesti Kauno žydų religinės bendrijos skundą kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje 2007 12 04 Lietuvos žydų religinės bendrijos atstovė papildomai paaiškino, kad pareiškėjos atstovo pasisakymas, jog pagal pateiktus dokumentus matyti, kad naujai įregistruota bendruomenė neteisingai meldžiasi ir pažeidžia apeigų tvarką, pavyzdžiui, laiką, yra ne specialisto paaiškinimas. Teigė, kad atstovė neteisingai supranta judėjų apeigų tvarką. Aiškino, kad iš viso yra nekorektiška teigti, kad Kauno krašto judėjų religinės bendruomenės nariai yra ne judėjai. Pažymėjo, kad santykiai dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra santykiai su valstybe, o ne tarp atskirų religinių bendruomenių ar bendrijų, todėl teigti, kad įregistravus religinę bendruomenę pažeidžiamos vienos bendruomenės teisės, kadangi atsiranda problemų dėl nuosavybės grąžinimo, nėra pagrindo. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje 2008 02 11 atstovė paaiškino, kad religinių bendruomenių registravimo tvarka yra pareikštinė ir Teisingumo ministerija, kai buvo atlikti visi formalūs reikalavimai tokiam pareiškimui paduoti, neturėjo teisės atsisakyti išduoti pažymą dėl registravimo. Teisingumo ministerija negali atsisakyti išduoti tokią pažymą dėl to, kad bendruomenėje netinkamai atliekamos apeigos. Lietuvos žydų religinė bendrija patvirtino, kad Kauno krašto judėjų religinėje bendruomenėje yra judėjų tikėjimą išpažįstantys asmenys, o juos vienija Lietuvos žydų religinė bendrija.

Kauno krašto judėjų religinė bendruomenė atsiliepime į skundą (t. 2, b.l.44-45) paaiškina, kad Kauno žydų religinė bendruomenė taip pat neįrodė, kad yra nuo XIV amžiaus egzistavusios Kauno žydų tikybinės bendruomenės tradicijų tęsėja bei iki II pasaulinio karo visų Kaune veikusių žydų religinių bendruomenių teisių perėmėja. Paaiškina, kad iki 1940 metų rugpjūčio mėnesio Kaune veikė apie 30 religinių bendruomenių, tame tarpe ir Kauno chasidų sinagogos religinė bendruomenė, kuri atsikūrė, jos kodas 9208784, savo teisių ji niekam neperdavė. Paaiškina, kad Kauno krašto judėjų religinės bendruomenės steigėjai yra litvakai, kurių seneliai ir tėvai visais laikais aktyviai padėjo egzistuoti Kauno žydų religinei bendruomenei. Teigia, kad matydami, kaip Kauno krašto žydų religinėje bendruomenėje nesilaikoma elementarių judėjų kanonų, judėjų gyvenimo taisyklių, negalėdami būti pilnateisiais Kauno žydų religinės bendruomenės nariais, nusprendė tęsti senas tradicijas, įkurdami savo bendruomenę. Nemano, kad kaip nors gali trukdyti Kauno žydų religinei bendruomenei. Mano, kad specialistai, kurių išvadomis rėmėsi ministerija, dabartiniu metu yra labiausiai kompetentingi judaizmo specialistai Lietuvoje. Mano, kad Kauno krašto judėjų religinės bendruomenės pavadinimas labiau tinkamas religinei bendruomenei nei pareiškėjos pavadinimas.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu atstovai prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad įkūrė bendruomenę dėl to, kad savo religinių apeigų poreikio negalėjo tenkinti Kauno žydų religinėje bendruomenėje. Pažymėjo, kad iki II pasaulinio karo Lietuvoje buvo judėjų religinė bendruomenė, o Kauno žydų religinė bendruomenė įkurta tik po II pasaulinio karo, 1946 metais. Aiškino, kad tiek chasidų, tiek mitnagidų judėjimai nereiškia, kad šių pakraipų tikėjimai nėra judėjų tikėjimas. Mano, kad abiejų krypčių judėjai gali dalyvauti bet kurios krypties religinėse apeigose, renginiuose.

Teismas, išnagrinėjęs administracinės bylos medžiagą, išklausęs proceso dalyvių bei specialisto paaiškinimus, daro išvadą, kad skundas netenkintinas.

Bylos medžiaga nustatytos faktinės aplinkybės, jog 2007 03 02 Kauno Judėjų religinės bendruomenės steigėjai padavė prašymą Teisingumo ministerijai dėl bendruomenės įtraukimo į juridinių asmenų registrą bei dėl juridinio asmens statuso suteikimo Kauno judėjų religinei bendruomenei (t. 1, b. l. 75). Bendruomenės atstovai užpildė duomenų anketą (t. 1, b. l. 76). Teisingumo ministerijoje 2007 03 23 gautu Lietuvos žydų religinės bendrijos raštu Nr. 55 pranešama, kad kuriama Kauno judėjų religinė bendruomenė yra Lietuvos žydų religinės bendrijos dalis ir yra tradicinės Lietuvos judėjų religinės krypties vadinamos mitnagdim (t. 1, b. l. 67). 2007 04 23 raštu Teisingumo ministerijai Kauno judėjų religinės bendruomenės steigėjai pateikė bendruomenės įstatus (t. 1, b. l. 64). Teisingumo ministerijoje 2007 06 28 gautu raštu, kurį pasirašė tie patys asmenys kurie pasirašė ir ankstesnius prašymus dėl Kauno judėjų religinės bendruomenės įregistravimo, pateiktas prašymas į juridinių asmenų registrą bendruomenę įtraukti pavadinimu „Kauno krašto judėjų religinė bendruomenė“ (t. 1, b. l. 60). Kartu buvo pateikti Kauno krašto judėjų religinės bendruomenės įstatai (t. 1, b.l. 61-62) ir susirinkimo, kuriame buvo nutarta patvirtinti pavadinimą „Kauno krašto judėjų religinė bendruomenė“, protokolas (t. 1, b.l. 63). Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui dėl steigiamos „Kauno judėjų religinės bendruomenės“ buvo pateiktos dvi išvados. Tai profesoriaus Šarūno Liekio Išvada dėl Kauno judėjų religinės bendruomenės tradiciškumo (t. 1, b. l. 71-74) bei mokslų daktarės Aušrelės Pažėraitės Išvada dėl steigiamos „Kauno judėjų religinės bendruomenės“ tradiciškumo (t. 1, b. l. 68-70). Byloje yra šių asmenų kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai (t. 2, b. l. 16-30). Bylos dalyviai neneigė specialistų kvalifikacijos pasisakyti judaizmo religijos tradicijų vertinimo klausimais.

Tradicinės religinės bendruomenės įregistravimas vyksta laikantis Teisingumo ministro 2003 11 23 įsakymu Nr. 287 patvirtinto „Dokumentų, pateikiamų Teisingumo ministerijai, steigiant religines bendruomenes, bendrijas ir centrus, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti juridinius asmenis, filialus ar atstovybes, keičiant jų įstatus ar juos atitinkančius dokumentus ir registro duomenis, išbraukiant juos iš Juridinių asmenų registro, sąrašo“ (toliau – Dokumentų sąrašas) reikalavimų. Šio sąrašo 1 punkte nustatyta, kokius dokumentus turi teikti tradicinė religinė bendruomenė, norėdama būti įtraukta į juridinių asmenų registrą. Pagal religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnį tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų steigimas yra pareikštinio pobūdžio. Šiame straipsnyje nustatyta tik tai, kad naujai susikūrusios (ar atsikūrusios) tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos įgyja juridinio asmens teises, kai jų vadovybė apie susikūrimą (atsikūrimą) raštu praneša Teisingumo ministerijai ir yra nustatomas konkrečios bendruomenės ar bendrijos tradicijų tęstinumas atsižvelgiant į jos kanonus, statutus bei kitas normas. Aiškinant šią teisės normą akivaizdu, kad tradiciškumas turi būti nustatomas apskritai tai religijai, o ne konkrečiai bendruomenei ar bendrijai, nustatant, ar ji egzistavo anksčiau, nes įstatymas leidžia tokiu būdu registruoti ir naujai susikūrusias ir atsikūrusias (t.y. anksčiau egzistavusias) bendruomenes ir bendrijas. Kadangi šiame straipsnyje kalbama apie tradicines religines bendruomenes, o pagal jų sąrašą, esantį Įstatymo 5 straipsnyje, matome, kad jos turi egzistuoti pakankamai ilgą laiką, tai reiškia, kad 10 straipsnio nuostatos leidžia registruoti ir naujai susikūrusias seniai egzistuojančių religijų bendruomenes. Dėl šios priežasties pareiškėjos argumentai, kad Kauno krašto judėjų religinė bendruomenė turėjo įrodyti, kokios iki II pasaulinio karo ar dar ankstesnių laikų buvusios bendruomenės tradicijų tęsėja ji yra, pripažįstami nepagrįstais. Šiuos klausimus tyrė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gruodžio 6 d. sprendime (bylos Nr. 10/95,23/98). Nors teismas nepasisakė dėl „institucinio tęstinumo“ reikšmės registruojant bendruomenes, tačiau ypatingai pabrėžė religijos apskritai tradiciškumo reikšmę. Paaiškino, kad tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos pagal įstatymą gali turėti ir turi daugiau teisių nei kitos religinės bendruomenės, t.y. netradicinės. Šio sprendimo aprašomojoje dalyje paminėtas Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. nutarimas, kurio motyvuojamoje dalyje buvo pasakyta, kad tradicinių bažnyčių bei religinių organizacijų pripažinimo instituto konstitucinis įtvirtinimas reiškia, kad jų valstybinis pripažinimas yra neatšaukiamas. Tradiciškumas nėra nei sukuriamas, nei panaikinamas įstatymo leidėjo valios aktu. Bažnyčių bei religinių organizacijų įvardijimas kaip tradicinių yra ne jų, kaip tradicinių organizacijų sukūrimo, bet jų tradiciškumo – nuo įstatymo leidėjo valios nepriklausančios jų santykių su visuomene būklės konstatavimo aktas, atspindintis visuomenės religinės kultūros raidą ir būklę. Konstitucinio Teismo 2007 m. gruodžio 6 d. sprendime pasakyta, kad tradicinių bažnyčių ir religinių organizacijų įvardijimas - tai objektyvaus fakto, kad tam tikros bažnyčios bei religinės organizacijos Lietuvoje yra tradicinės, konstatavimas. Nurodoma, kad įstatyme tradicinėmis Lietuvoje gali būti įvardijamos tik tokios bažnyčios bei religinės organizacijos, kurių tradiciškumas nekelia jokių abejonių, nes jos yra istoriškai, per amžius susiformavusio Lietuvos visuomenės socialinio, kultūrinio ir dvasinio paveldo dalis. Sprendime pabrėžiama, kad pripažįstamoms tradicinėms religinėms organizacijoms nepakanka veikti Lietuvoje kelis dešimtmečius ar atitikti kokius nors formalius kriterijus. Nurodoma, kad bažnyčių, religinių organizacijų tradiciškumas neatsiranda net per kelias žmonių kartas, o yra ilgalaikis, amžius vykęs ir nenutrūkęs procesas. Taigi, nors Konstitucinis Teismas atsisakė aiškinti savo 2000 06 13 nutarimo motyvuojamosios dalies 1 skyriaus 6 punkto nuostatą teisingumo ministro prašyme nurodytu „institucinio tęstinumo kriterijumi“, iš 2007 12 06 nutarimo teksto aišku, kad registruojant tradicinę religinę bendruomenę svarbiausia yra nustatyti, ar ji priklauso tai tradicinei religinei krypčiai, kuri įtvirtinta įstatyme. Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad valstybė pripažįsta judėjų religines bendruomenes ir bendrijas. Taigi šio ginčo atveju svarbu, ar ministerija nustatė, jog Kauno krašto judėjų religinė bendruomenė yra tradicinė judėjų religinė bendruomenė.

Iš Kauno krašto judėjų religinės bendruomenės Teisingumo ministerijai teiktų dokumentų matyti, kad bendruomenė vienija žydus, išpažįstančius judaizmą, mitnagidų krypties (Kauno krašto judėjų religinės bendruomenės įstatai, t.1, b. l. 61-62). Neatsižvelgiant į tai, kad judėjų religijoje nėra hierarchinės struktūros, svarbu ir tai, kad Lietuvos žydų religinė bendrija patvirtino, jog Kauno judėjų religinė bendruomenė yra tradicinės Lietuvos judėjų religinės krypties vadinamos mitnagdim ir kad yra Lietuvos žydų religinės bendrijos dalis (t. 1, b. l. 67). Tai, kad toks patvirtinimas duotas iki registravimo, o tai neatitinka Lietuvos žydų religinės bendrijos įstatų, šiuo atveju nėra reikšmingas, nes tinkamas įstatų reikalavimų vykdymas šiuo atveju yra vidinis tos religinės organizacijos reikalas. Taigi, kita judėjų religinė organizacija, be to vienijanti visoje Lietuvos teritorijoje judaizmą išpažįstančius asmenis, pripažino, kad įsisteigusi Kauno judėjų religinė bendruomenė yra tradicinė – judėjų religinė bendruomenė. Be to, Teisingumo ministerija dėl bendruomenės tradiciškumo nustatymo kreipėsi į mokslininkus, judėjų religijos žinovus, kurie patvirtino, kad pagal judaizmo tradicijas tokia bendruomenė galėjo būti įkurta ir ji gali išpažinti judėjų tikėjimą. Nagrinėjant bylą teismo posėdyje profesorius Šarūnas Liekis patvirtino, kad judaizmo tradicijos perduodamos per rabinus bei, kad bendruomenė gali atlikti pamaldas, jeigu yra minjanas, t.y. 10 vyresnių nei 13 metų grupė vyrų. Tačiau specialistas teigė, kad bendruomenės struktūra, pavadinimas, veiklos teritorija nerodo tradicijų perdavimo, nes istoriškai šie dalykai keitėsi. Nurodė, kad istoriškai judaizmas nereikalauja vienoje teritorijoje turėti vieną religinę bendruomenę. Taip pat nurodė, kad judaizme yra antraeilis dalykas, kokios – chasidų ar mitnagidim krypties atstovu yra rabinas, judėjų religiją išpažįstantys asmenys gali eiti pas bet kurios krypties rabiną. Religinės bendruomenės, priklausančios bendrijai, duomenų anketoje Kauno judėjų religinė bendruomenė nurodė rabiną – Lietuvos vyr. rabinas Ch. Buršteinas. Šiuo atveju nesvarbu, kad specialistas paaiškino, kad šis rabinas yra ortodoksų pakraipos, kad tokios tradicijos skirti vyr. rabiną prieš II pasaulinį karą nebuvo. Specialistas išvadoje ministerijai paaiškino, kad dėl vyr. rabinų skyrimo vyko teologiniai ginčai. Tai vidiniai judaizmo teologijos klausimai, kuriuos sprendžia tai religinei krypčiai priklausantys asmenys ir į kuriuos valstybė nesikiša. Taigi, visi Kauno krašto judėjų religinės bendruomenės pateikti dokumentai, Teisingumo ministerijos surinkti įrodymai patvirtina, kad ši bendruomenė yra tradicinė judaizmą išpažįstanti bendruomenė. Ministerija neprivalo tikrinti, ar bendruomenė teisingai atlieka religines apeigas, nes tai taip pat yra vidiniai tos bendruomenės reikalai, į kuriuos valstybė nesikiša. Tai nustatyta Konstitucijos 43 straipsnyje. Tam, kad būtų paneigtas faktas, jog Kauno krašto judėjų religinė bendrija, neišpažįsta judėjų tikėjimo, jokių įrodymų nėra, tokių įrodymų nepateikė ir pareiškėja. Esant situacijai, kuri buvo ministerijai išduodant skundžiamą išvadą, nebuvo jokio pagrindo teigti, kad Kauno krašto judėjų religinė bendruomenė nepriklauso judaizmo religinei tradicijai.

Dėl pavadinimo pakeitimo. Nustatyta, kad pirmiausia į Teisingumo ministeriją kreipėsi Kauno judėjų religinė bendruomenė (t. 1, b. l. 64, 75, 76). Ši bendruomenė pateikė savo įstatus, dėl šios bendruomenės gautas Lietuvos žydų religinės bendrijos pranešimas (t. 1, b. l. 67) bei specialistų išvados. Iš bylos duomenų matyti, kad ta pati bendruomenė pakeitė savo pavadinimą. Pavadinimas buvo pakeistas dėl to, kad juridinis asmuo Kauno žydų religinė bendruomenė pateikė ieškinį Kauno miesto apylinkės teismui dėl juridinio asmens vardo gynimo (t. 1, b. l. 85-88, 94-97). Kauno miesto apylinkės teismas 2007 06 12 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – draudimą LR teisingumo ministerijai įforminti juridinio asmens teises Kauno judėjų religinei bendruomenei. Šis ieškinys 2007 10 01 teismo nutartimi paliktas nenagrinėtu (t. 1, b. l. 121-122, 31). Iš Kauno miesto apylinkės teisme buvusios bylos matyti, kad ieškiniu buvo ginama tik juridinio asmens teisė į vardą, kitos turtinės ar neturtinės vertybės nebuvo ginamos. Taigi Kauno judėjų religinė bendruomenė, pakeisdama pavadinimą, geranoriškai tenkino ieškovo reikalavimą, pakeitė juridinio asmens pavadinimą į Kauno krašto judėjų religinę bendruomenę. Daugiau niekas nebuvo keičiama. Liko iš esmės tie patys įstatai ir valdymo organai (įstatuose pakeistas tik pavadinimas). Buvo pateiktas bendruomenės susirinkimo protokolas, kuris patvirtino naują bendruomenės pavadinimą (t. 1, b. l. 63). Dėl to ministerija neturėjo pagrindo pradėti iš naujo registravimo procedūros. Ministerijai pagal Dokumentų sąrašą buvo pateikti visi būtini dokumentai, specialistai išvadose dėl bendruomenės tradiciškumo jau buvo pasisakę, taip pat buvo pasisakę ir dėl to, kad vienoje teritorijoje esančių judaizmo religinių bendruomenių skaičius šioje tradicijoje nėra ribojamas. Būtent A. Pažėraitė išvadoje atkreipė dėmesį į tai, kad Kauno judėjų religinei bendruomenei geriau būtų keisti pavadinimą. Taigi pavadinimo pakeitimas registravimo procedūros metu šiuo atveju buvo padarytas tik dėl to, kad Kauno žydų religinė bendruomenė pareiškė teises į šį pavadinimą, t.y. siekiant, kad pavadinimas nekeltų keblumų kitai bendruomenei. Dėl šios priežasties pavadinimo pakeitimas registravimo procedūros metu negali būti pripažintas neteisėtu. Tuo pačiu pavadinimo pakeitimas nedaro visos šios procedūros neteisėta.

Juridinių asmenų registro tvarkytojas Kauno krašto judėjų religinę bendruomenę į Registrą įtraukė vadovaudamasis pateikta teisėta ir pagrįsta Teisingumo ministerijos 2007-07-05 išvada, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą išregistruoti Kauno krašto judėjų religinę bendruomenę iš juridinių asmenų registro.

Taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą turi šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 str., 127 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjos Kauno žydų religinės bendruomenės skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.