Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-11-28 · Administracinė byla Nr. I-6903-644/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-28
Bylos Nr.
I-6903-644/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
D. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-6903-644/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01291-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 28 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. M. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde, kurį papildė (b. l. 1, 58-59) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-05-01 patyrė daug nepatogumų dėl jo etapavimų iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas. Paaiškino, kad pareiškėjas yra neįgalus žmogus, jam sutrikusi koordinacija ir tik vežimėlio pagalba gali judėti. Tačiau pareiškėjas į gydymo įstaigą buvo etapuojamas neįgaliesiems nepritaikyta transporto priemone (autobusiuku), kuriame nebuvo saugos diržų, neįrengtos vietos neįgaliems asmenims, nėra galimybės įvažiuoti su vežimėliu. Į prašymus dėl specialaus transporto skyrimo Ligoninės administracija neragavo. Dėl minėtų aplinkybių patyrė stresą, kančias, išgyvenimus.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas Ligoninė atsiliepimu (b. l. 17-19) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pareiškėjas į Ligoninę atvyko 2017-05-25 ir yra gydomas Ligoninėje iki šiol. Pažymėjo, kad ligonių konvojavimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintas Konvojavimo taisykles. Ligoninės specialusis transportas, skirtas asmenims konvojuoti, ir konvojavimo sąlygos atitinka Konvojavimo taisyklių 145-148 punktų reikalavimus. Ligoninės transportas, skirtas asmenims konvojuoti, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimais, kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis su transporto priemonės paskirties nurodymu. Ligoninės transportas atsižvelgiant į įstaigos paskirtį yra pritaikytas visiems Ligoninės pacientams, atsižvelgiant į kiekvieno individualius poreikius. Pareiškėjas buvo vežamas specialiuoju autobusu. Pareiškėjas į Ligoninės administraciją su prašymais ar skundais dėl netinkamų transporto priemonių nesikreipė. Pareiškėjo skunde pateikti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti neturtinės žalos suma.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmais pristatant pareiškėją iš Ligoninės į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-05-01 neįgaliesiems nepritaikyta transporto priemone.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos darbuotojai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Taigi, šioje administracinėje byloje būtina įvertinti, ar Laisvės atėmimo vietų ligoninė (pareigūnai) atliko kokius nors priešingus teisei veiksmus, nes anot pareiškėjo, jį konvojuojant specialiais autobusais buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, nes juose nebuvo saugos diržų, sėdimos vietos ir įlaipinimas nepritaikytas neįgaliems asmenims.

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme neįgalusis asmuo yra apibrėžiamas kaip asmuo, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme taip pat yra nustatyta, kad neįgaliųjų socialinė integracija organizuojama vadovaujantis prieinamumo principu, t. y. neįgaliesiems sudaromos sąlygos veiklai visose gyvenimo srityse ir galimybė naudotis ištekliais, taip pat savarankiškumo ir pasirinkimo laisvės užtikrinimo principu – neįgalieji yra nuolat skatinami būti savarankiški (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 straipsnio 5, 6 punktai).

Bylos duomenys patvirtina, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018-12-03 sprendimu Nr. STS-16393 laikotarpiu nuo 2018-09-07 iki 2019-11-11 pareiškėjui buvo nustatytas 30 proc. darbingumo lygis (b. l. 2-3). Iš pareiškėjo į bylą pateiktų medicinos dokumentų matyti, kad D. M. pats nevaikšto, juda neįgaliojo vežimėlio pagalba, atsistoja tik prilaikomas, atsisėda pats (b. l. 6, 7). Akivaizdu, kad pagal negalios pobūdį, pareiškėjo galimybės judėti yra ribotos, todėl atitinkamai aplinka jam turi būti pritaikyta savarankiškam judėjimui.

Lietuvos Respublikoje asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – Konvojavimo taisyklės). Konvojavimo taisyklių 146 punkte išvardinti reikalavimai specialiajam automobiliui, specialiajam autobusui, t. y. turi būti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai, įrengti atskirų kamerų vidiniai užraktai, tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai) ir kt. Teismas pažymi, kad Konvojavimo taisyklės nenumato saugos diržų, vietų neįgaliesiems, pakėlimo rampų įrengimo specialiajam automobiliui, specialiajam autobusui.

Iš atsakovo atstovo į bylą pateiktų duomenų, t. y. planinės konsultacijos lapų, kelionės žiniaraščių matyti, kad laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-05-01 pareiškėjas konsultacijoms į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Centrinę polikliniką buvo vežamas iš viso penkis kartus, t. y. 2018-01-17, 2018-01-31, 2019-04-09, 2018-08-21, 2019-01-24 (b. l. 25-39). Pareiškėjas buvo konvojuojamas šiomis transporto priemonėmis: FIAT DUCATO 35PL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. ir FORD TRANZIT VAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2008 m (b. l. 20). Transporto priemonių, kuriomis pareiškėjas buvo konvojuojamas, techninės apžiūros rezultatų kortelės ir transporto priemonių registracijos liudijimai patvirtina, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiai tam pritaikytais automobiliais, kuriems eksploatuoti buvo išduoti reikalingi dokumentai, t. y. kurių techninė patikra buvo atlikta, šie automobiliai buvo tinkami naudojimui pagal paskirtį ir atitiko saugumo bei kitus techninius reikalavimus (b. l. 45, 46, 49, 50). Be to, iš mikroautobuso FIAT DUCATO 35PL techninės specifikacijos matyti, kad automobilyje, be kita ko, įrengti saugos diržai, vieta konvojuojamajam invalido vežimėlyje, taip pat vežimėliams skirta rampa automobilio gale (b. l. 40-44). Teismo vertinimu, atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtina apie pareiškėjo konvojavimui naudotų automobilių tinkamumą žmonėms pervežti, jų atitikimą saugumo reikalavimams bei pritaikymą neįgaliesiems. Byloje nėra duomenų, taip pat nėra atitinkamų įrašų ir žiniaraščiuose, kad pareiškėjas skundais dėl netinkamų konvojavimo sąlygų būtų kreipęsis į konvojaus pareigūnus. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kaip nurodo pareiškėjas, kad jis buvo konvojuojamas netinkamomis sąlygomis.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė nepatogumais, stresu, kančia, išgyvenimais ir pan. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Ligoninės) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis