Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu, suinteresuotas asmuo - O. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po sutuoktinio mirties į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė, nes tuo metu sutuoktinio nuosavybėje registruotino turto nebuvo. Anksčiau su mirusiojo sutuoktinio giminaičiais santykių nepalaikė. Tik 2017 m. rugsėjo mėn. iš mirusiojo sutuoktinio giminaičių sužinojo, kad jos mirusio vyro vardu yra atkurtos nuosavybės teisės į žemę.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų paaiškėjo, kad V. B. vardu yra registruota nuosavybė į 180/360 dalį žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), bendras plotas 3,6000 ha, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ir į 180/360 dalį žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), bendras plotas 3,6000 ha, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Apie šį sprendimą ji nebuvo informuota. Nurodytų sklypų kita dalis priklauso A. O., kurios turto paveldėtojai jau kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017-06-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2450-292/2017 nustatė juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą jos mirusio sutuoktinio giminaičių naudai, siekiant paveldėti anksčiau nurodytų sklypų dalį, priklausančią A. O..

Iki sutuoktinio mirties ji su V. B. gyveno kartu, o po jo mirties faktiniu valdymu priėmė jo likusį turtą - dviratį, tris rankinius laikrodžius, staliaus įrankius, apie 20 knygų, sutuoktinio pagamintus daiktus - ūkines spinteles, kėdes, drabužius, nedideles santaupas (apie 150 Lt). Kitų asmenų, kurie galėtų pretenduoti į jos sutuoktinio turtą, nėra. S. O. tėvo mirties dieną buvo nepilnametis. Šiuo metu sūnus O. nepretenduoja į mirusiojo turtą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai - faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 str. 2 p.). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais - faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo palikėjo V. B. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 str. 1 d.) ir šis turtas įpėdiniams priklauso nuosavybės teise nuo šio momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. B. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas Nr. 256121, išduotas 2004-06-08). Mirusiojo turto įpėdiniai pagal įstatymą yra O. B., kuri buvo mirusiojo sutuoktinė (santuokos liudijimas Nr. 323827) O. B., kuris yra pareiškėjos ir mirusiojo sūnus, ir kuris V. B. mirties dieną buvo nepilnametis (O. B. gimimo liudijimas ).

Paveldėjimo byla po V. B. mirties nėra užvesta (Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro 2017-09-18 pažyma Nr. 495-S).

Po V. B. mirties atsirado palikimas – namų apyvokos daiktais, asmeninai V. B. daiktai, nedidelės piniginės santaupos bei 180/360 žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini), bendras plotas 3,6000 ha, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 180/360 žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini)., bendras plotas 3,6000 ha, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (2017-09-14 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai).

Pareiškėjos nurodymu, nors jos sutuoktinis mirė(duomenys neskelbtini), tačiau mirties dieną duomenų, kad jis turi registruotino turto, nebuvo ir tik 2017 m. rugsėjo mėn. ji iš mirusiojo sutuoktinio giminaičių sužinojo, kad 2012-11-08 jos vyro vardu yra atkurta nuosavybės teisės į žemę, ką patvirtina 2017-09-14 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai. Šiuo atveju pareiškėja siekia gauti paveldėjimo teisės liudijimą, kad galėtų įregistruoti nuosavybės teises į nurodytą turtą – žemės sklypus, registruotus mirusiojo sutuoktinio vardu.

Nors pareiškėja po savo sutuoktinio mirties pas notarą dėl mirusiojo sutuoktinio palikimo nesikreipė, tačiau faktiškai vyro palikimą (dviratį, tris rankinius laikrodžius, staliaus įrankius, apie 20 knygų, sutuoktinio pagamintus daiktus - ūkines spinteles, kėdes, drabužius, nedideles santaupas) yra priėmusi ir jį valdė, minėtu turtu rūpinosi, naudojo savo reikmėms.

Interesų konflikto tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens dėl V. B. palikimo priėmimo nėra. Suinteresuotas asmuo O. B. neprieštarauja, kad jo motina O. B. priėmė palikimą po savo sutuoktinio V. B. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Tokiu būdu, bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, jog po V. B. mirties jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti, priėmė mirusiojo V. B. sutuoktinė O. B..

Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, duomenų, kad paveldėjimo byla po V. B. mirties būtų užvesta byloje taip pat nėra, darytina išvada, kad nors O. B., nesibaigus įstatymo nustatytam terminui palikimui priimti po savo sutuoktinio mirties, palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, tačiau ji priėmė savo sutuoktinio V. B. palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Iš pareiškėjos priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, kad O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio(duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Priteisti iš pareiškėjos O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,61 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.