- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-19
- Bylos Nr.
- I-7801-244/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Egidija Puzinskaitė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- UAB „Pontem“, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Egidijos Puzinskaitės ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, UAB „Pontem“, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo ir sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. S. skunde (1 t., b. l. 1-8) ir patikslinančiame prašyme (1 t., b. l. 26-28) prašė teismo: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2016-06-30 sprendimą Nr. 2S-3056 (skunde neteisingai nurodyta data – 2016-05-30); 2) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) 2016-04-06 sprendimą Nr. 96-1102, 2016-04-25 sprendimą Nr. 96-1357, 2016-04-07 sprendimą Nr. 96-1136, 2016-04-26 sprendimą Nr. 96-1385, 2016-04-12 sprendimą Nr. 96-1183; 3) panaikinti UAB „Pontem“ 2016-04-01 sprendimą Nr. 05-09-199; 4) priteisti pareiškėjui 19 000 Eur (devynioliką tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti; 5) priteisti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad Lukiškių TI-K jis buvo maitinamas pasenusiu, nebetinkamu vartoti maistu, 2016-04-12 negavo pomidorų padažo, o maisto porcijos buvo mažesnės nei numatytos teisės aktuose. Nurodė, kad maistas Lukiškių TI-K dalinamas antisanitarinėmis sąlygomis, be pirštinių ir be specialios aprangos. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2016-03-27 kartu su vakariene negavo arbatos. Didžiąją dalį laiko jis kameroje laikomas vienas, todėl neturi galimybės bendrauti su žmonėmis. Jam taip pat nėra sudaromos sąlygos dalyvauti grupiniuose užsiėmimuose su kitais nuteistaisiais bei dirbti. Dėl minėtų sąlygų pareiškėjas rašė skundus Lukiškių TI-K direktoriui bei Kalėjimų departamentui, tačiau jo prašymai buvo atmesti. Nurodė, kad dėl šių pažeidimų patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią nepatogumais, depresija, sveikatos sutrikimais. Vadovaudamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas prašė priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pateikė teismui atsiliepimą į skundą (2 t., b. l. 1-6), kuriame nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka.
Paaiškino, kad asmenys Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės) įtvirtintomis mitybos normomis. Išduoti pagamintą maistą leidžia kalėjimo direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis maisto kokybės patikrinimo rezultatais, o tikrina Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos specialistas. Patikrinimo rezultatai įrašomi į Nuteistųjų ir suimtųjų virtuvės maisto kokybės patikrinimų apskaitos žurnalą. Maisto svoris bei kokybė pasirinktinai yra patikrinami atsakingų asmenų.
Pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį. Maistas yra išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Maisto dalintojams išduodamos baltos kepurės ir striukės, jų sveikatos būklė yra patikrinta. Visi maisto dalintojai yra sveiki, privalo rūpintis asmens higiena. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato maisto dalinimo su pirštinėmis. Tiekiamo maisto valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.
Suimtųjų ir (arba) nuteistųjų skundai, susiję su maitinimo kokybę, yra persiunčiami UAB „Pontem“, teikiančiai maitinimo paslaugas Lukiškių TI-K. Apklausti maisto dalintojai paaiškino, kad pareiškėjo nurodytą dieną vakarienei visiems buvo išdalinta maisto bei arbatos kiek priklauso, nei maisto, nei arbatos niekam nepritrūko.
Pažymėjo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 70 straipsnyje įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Pareiškėjas iki 2015-05-10 buvo statutinis valstybės tarnautojas, o Lukiškių TI-K nebuvo nuteistųjų, su kuriais pareiškėjas galėjo būti laikomas kartu vienoje kameroje. Dėl minėtų aplinkybių, pareiškėjas negali dalyvauti grupiniuose užsiėmimuose su kitais nuteistaisiais, tačiau turi teisę individualiai dalyvauti Lukiškių TI-K vykdomose programose ir užsiėmimuose. Tačiau nuo 2015-04-16 iki 2015-07-17 pareiškėjas buvo laikomas vienoje kameroje kartu su kitu nuteistuoju.
Nuteistieji, pageidaujantys dirbti VĮ „Mūsų amatai“ užpildo nustatytos formos prašymą dėl priėmimo į darbą. Gavus VĮ „Mūsų amatai" gamybos cecho viršininko pritarimą, prašymas pateikiamas Nuteistųjų įdarbinimo komisijai. Nuteistųjų įdarbinimo komisijos posėdžiai organizuojami, atsižvelgiant į gautą rašytinę informaciją apie laisvas ar numatomas atsirasti darbo vietas ir pretendentams keliamus reikalavimus. Pastaruoju metu VĮ „Mūsų amatai“ dėl naujų darbuotojų poreikio į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė. Suimtieji ir nuteistieji, turintys teisę paskambinti telefonu, per dvi darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos išvedami skambinti telefonu eilės tvarka. Pareiškėjui buvo leista paskambinti telefonu 2016-04-02 ir 2016-04-05.
Pažymėjo, kad net ir tuo atveju, kuomet neturtinės žalos faktas preziumuojamas pagal įstatymą ieškovas turi pagrįsti reikalaujamos kompensacijos dydį. CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti būtina nustatyti tris sąlygas: neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą, pagal CK 6.271 straipsnį. Be to, neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai darė įtaką besiskundžiančiam asmeniui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituodamas tarptautinius bei nacionalinius teisės aktus. Jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, padarytos žalos bei prašomos priteisti sumos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo skundą, atsakovės atstovas taip pat prašė teismo priteisti iš pareiškėjo 1,62 euro bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant su bylos nagrinėjimu susijusią medžiagą.
Atsakovas UAB „Pontem“ pateikė teismui atsiliepimą į skundą (1 t., b. l. 120-127), kuriame nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašė jį atmesti.
2014-12-29 tarp UAB „Pontem“ ir Lukiškių TI-K sudaryta Maitinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartis (toliau – Sutartis), kuria UAB „Pontem“ įsipareigojo teikti suimtųjų ir nuteistųjų maitinimo paslaugas pagal Sutarties sąlygų 1 priede numatytas Maitinimo paslaugos technines specifikacijas. Techninių specifikacijų 17 punkte numatyta, kad paslaugos teikėjo pagamintą maistą suimtiesiems ir nuteistiesiems išdalina paslaugos pirkėjo atsakingi darbuotojai. Be to, draudžiama išduoti maistą be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo ir budinčiųjų leidimo.
Sutarties šalys prisiimtus įsipareigojimus vykdo, maitinimo paslaugos teikiamos pagal teisės aktų reikalavimus, Sutarties nuostatas ir vadovaujantis geriausiais visuotinai pripažįstamais profesiniais, techniniais standartais ir praktika. Prieš pateikiant pagamintą maistą suimtiesiems ir nuteistiesiems, maistas pereina tam tikras stadijas, kuriose yra visiškai eliminuojama bet kokia galimybė pateikti netinkamos kokybės maisto produktus ar pagamintus patiekalus.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teiginiai dėl raugintų agurkų kokybės yra niekuo nepagrįsti. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2015-04-09, 2016-01-15 ir 2016-02-25 atliko planinius ir neplaninius patikrinimus Lukiškių TI-K, kurių metu jokių pažeidimų nebuvo nustatyta.
Atsakant į pareiškėjo skundus, jam buvo pateikta raugintų agurkų specifikacija. Taip pat, minėtų agurkų gamintojas pateikė 2016-01-06 sertifikatą, patvirtinantį, kad 2015 metų derliaus raugintų agurkų galiojimo terminas yra iki 2016-05-15. Be to, kalėjimų virtuvėse laikomos tik dviejų dienų prekių (maisto produktų) atsargos, o agurkai perkami, kas savaitę, todėl jie neturi jokių galimybių sugesti.
UAB „Pontem“ virtuvėje Lukiškių TI-K, maistas gaminamas vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais fiziologines mitybos normas bei maitinimo organizavimą laisvės atėmimo vietose. Prieš išdalinant maistą suimtiesiems ir nuteistiesiems maistas yra sveriamas ir vėliau išdalinamas maisto dalintojų, tam tikslui skirtais kalibruotais įrankiais, laikantis teisės aktų reikalavimų. Teisės aktuose nenumatyta, kad porcijos būtų sveriamos prieš maistą išduodant suimtajam ar nuteistajam, todėl pareiškėjo reikalavimai sverti maistą prieš jam išduodant yra nepagrįsti. Šiuo atveju, byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjui buvo pateiktas netinkamos kokybės maistas, kad nebuvo pateikta arbata, pomidorų padažas, kad maistas dalinamas pažeidžiant higienos reikalavimus. Pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų (neveikimo) susijusių su maitinimo teikimu. Jo skundas grindžiamas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina jo nurodytų aplinkybių, neįrodo visų būtinų atsirasti deliktinei atsakomybei sąlygų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu, UAB „Pontem“ atstovas papildomai paaiškino, kad skundžiamas UAB „Pontem“ 2016-04-01 raštas Nr. 05-09-199 nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir dėl to negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Šioje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, bei sprendimų panaikinimo. Pareiškėjas žalą kildiną iš Lukiškių TI-K administracijos ir UAB „Pontem“ veiksmų, kuriais buvo galimai pažeistos jo teisės bei prašo teismo panaikinti Lukiškių TI-K, Kalėjimo departamento bei UAB „Pontem“ sprendimus, kuriais buvo atmesti jo skundai dėl tų pačių žalą padariusių veiksmų.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai.
Pažymėtina, kad LVAT yra suformulavęs taisyklę, jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (LVAT 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Laisvės atėmimo įstaigai negalint paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygomis, jie laikomi nustatytais (LVAT 2013-11-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).
Pareiškėjas skunde teismui prašė panaikinti UAB „Pontem“ 2016-04-01 raštą Nr. 05-09-199. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Lukiškių TI-K, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, 2016-03-22 raštu Nr. 96-935 (1 t., b. l. 95) ir 2016-03-17 raštu Nr. 96-894 (1 t., b. l. 97) perdavė įmonei pareiškėjo 2016-03-14 ir 2016-03-17 rašytus skundus dėl įmonės paslaugų kokybės. 2016-04-01 raštu Nr. 05-09-199 (1 t., b. l. 11) UAB „Pontem“ pateikė atsakymą pareiškėjui.
ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus To paties straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Iš minėtų įstatymų nuostatų turinio matyti, kad „viešojo (valstybinio) administravimo subjektas“ ar „valdžios institucija“ yra suprantama, kaip bet koks viešosios teisės subjektas, t. y. valstybės ir savivaldybės institucija, pareigūnas, valstybės tarnautojas ar kitoks šių institucijų darbuotojas bei privatus asmuo atliekantis valdžios funkcijas ir pan.
Viešojo administravimo įstatyme apibrėžiama viešojo administravimo subjekto sąvoka – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.
Pareiškėjui išaiškintina, kad UAB „Pontem“ yra privatus, ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kuris nėra priskiriamas viešojo administravimo subjektų kategorijai ir kurio priimti sprendimai negali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka. Todėl teismas nutraukia bylos dalį pagal pareiškėjo reikalavimą panaikinti UAB „Pontem“ 2016-04-01 raštą Nr. 05-09-199, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (LR ABTĮ 103 str. 1 p.)
Skunde teismui pareiškėjas nurodė, kad jam buvo tiekiami pasenę, valgymui netinkami rauginti agurkai. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas pateikė Lukiškių TI-K 2016-03-16 skundą Nr. 29-557 (1 t., b. l. 99) , kuriame nurodė, kad 2016-03-06, 2016-03-08, 2016-03-09, 2016-03-10, 2016-03-11 bei 2016-03-13 jam buvo tiekiami nebetinkami valgyti rauginti agurkai.
Byloje nustatyta, kad raugintų agurkų kokybę ne kartą tikrino Vilniaus maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai. Be to, produktus ir patiekalus kiekvieną dieną tikrina įkalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojas, kuris savo parašu patvirtina pagaminto maisto kokybę. Taip pat byloje pateiktas Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016-01-15 maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktas Nr. 69VMPĮ-57 (1 t., b. l. 167-169), kuriame nebuvo nustatyta, pažeidimų, susijusių su maisto (tame tarpe ir raugintų agurkų) kokybe. Analogiška išvada padaryta ir Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016-04-09 maisto tvarkymo subjekto patikrinimo akte Nr. 69VMPĮ-800 (1 t., b. l. 164-166). Todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamų valgyti pasenusių raugintų agurkų tiekimo pripažintini neįrodytais.
Pareiškėjas skunde teismui taip pat nurodė, kad 2016-04-12 kartu su maisto daviniu negavo pomidorų padažo. Tarp pareiškėjo skundžiamų Lukiškių TI-K sprendimų nėra atsakymo į pareiškėjo nusiskundimą, dėl pomidorų padažo neišdavimo. Pažymėtina, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą ir trukmę (LVAT 2015-10-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A2350-520/2015). Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis vieną dieną kartu su maistu negavo pomidorų padažo nelaikytina pakankamai intensyviu jo teisių pažeidimu, galinčiu būti pagrindu neturtinei žalai priteisti. Teismo vertinimu, ši aplinkybė nesutrikdė pareiškėjo mitybos, negalėjo padaryti žalos jos sveikatai. Todėl pareiškėjo teiginiai, dėl neturtinės žalos, atsiradusios negavus pomidorų padažo, atmestini.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo duodamas mažesnis maisto kiekis nei numatyta Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Šią aplinkybę pareiškėjas grindė tuo, kad maistas išduodamas kalibruotais samčiais ir nėra sveriamas jam matant. Ši aplinkybė buvo vertinama skundžiamame Kalėjimų departamentas 2016-06-30 sprendime Nr. 2S-3056 (t. 1, b. l. 9).
Lukiškių TI-K paaiškino, kad maistas dalinamas kalibruotais samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą maisto svorį. Pažymėjo, kad visas maistas yra sveriamas bei tikrinamos porcijos. Atsakingi Lukiškių TI-K asmenys pasirinktinai tikrina maisto davinio svorį bei kokybę.
Kaip teisingai pažymėjo Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą, bei Kalėjimų departamentas 2016-06-30 sprendime Nr. 2S-3056, teisės aktai neįpareigoja maistą sverti nuteistųjų akivaizdoje. Skunde teismui pareiškėjas nenurodė, kada bei kiek kartų jam nebuvo išduodamas pilni samčiai maisto, o tik abstrakčiai nurodė, kad maistui dalinti naudojami samčiai ne visada būdavo pilni. Iš pareiškėjo paaiškinimų nėra galimybės nustatyti, ar faktiškai išduodamas maisto kiekis ženkliai skyrėsi nuo teisės aktuose įtvirtintų normų. Todėl nėra pagrindo netikėti atsakovės atstovo paaiškinimais bei Kalėjimų departamento sprendime konstatuotomis aplinkybėmis ir pripažinti, kad Lukiškių TI-K pažeidė nuteistųjų maitinimą reglamentuojančias teisės normas.
Neturtinę žalą pareiškėjas taip pat kildino iš nurodytos aplinkybės, kad Lukiškių TI-K už maisto dalinimą atsakingi asmenys jį dalino be pirštinių, kepurių bei striukių, kas neatitinka higienos reikalavimų. Dėl šios aplinkybės pareiškėjas 2016-03-29 skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją (1 t., b. l. 103). Lukiškių TI-K administracija 2016-04-25 sprendimu Nr. 96-1357 (1 t., b. l. 102) paaiškino pareiškėjui, kad maistą dalinantys asmenys privalo rūpintis savo higiena, nuolat plauti rankas, o maisto higieną reglamentuojančioje Lietuvos higienos normoje HN 15:2005, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-09-01 įsakymu Nr. V- 675, nėra reikalaujama, kad maistas būtų dalinamas su pirštinėmis. Kalėjimų departamentas, skundžiamame 2016-06-30 sprendime nurodė, kad į šį pareiškėjo nusiskundimą buvo išsamiai atsakyta 2016-04-19 sprendimu Nr. 2S-2223. Minėtame sprendime nurodyta, kad įstaigos administracija griežtai kontroliuoja, kad maistas būtų dalinamas apsirengus specialiais drabužiais. Teismo vertinimu, pareiškėjui pateikti atsakymai, dėl higienos reikalavimų dalinant maistą yra išsamūs, aiškūs bei motyvuotis teisės aktų normomis. Todėl nėra pagrindo pripažinti minėtų sprendimų neteisėtais ir konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų.
Pareiškėjas nurodė, kad 2016-03-27 kartu su vakariene negavo arbatos. Byloje nustatyta, kad dėl šios aplinkybės į Lukiškių TI-K administraciją buvo kreiptasi 2016-03-29 skundu Nr. 29-680 (1 t., b. l. 105). Lukiškių TI-K 2016-04-06 sprendimu Nr. 96-1102 (1 t., b. l. 104) paaiškino, kad apklausti už maisto dalijimą atsakingi asmenys nurodė, jog 2016-03-27 vakarienei visiems buvo išdalinta arbatos, jos niekam nepritrūko. Byloje pateikti minėtų asmenų paaiškinimai (1 t., b. l. 106, 107), kuriuose nurodyta, kad arbata buvo išdalinta visiems. Minėtas Lukiškių TI-K sprendimas priimtas įvertinus faktines aplinkybes, apklausus už maisto dalinimą atsakingus asmenis. Todėl laikytinas pagrįstu ir tinkamai motyvuotu.
Skunde teismui pareiškėjas nurodė, kad itin ilgą laiką buvo laikomas vienas kameroje ir neturėjo galimybės bendrauti su kitais asmenimis. Dėl šios aplinkybės pareiškėjas pateikė Lukiškių TI-K administracijai 2016-03-31 skundą Nr. 29-703 (2 t., b. l. 14). Į šį skundą buvo atsakyta 2016-04-07 sprendimu Nr. 96-1136 (2 t., b. l. 13).
Lukiškių TI-K paaiškino pareiškėjui, kad skundo rašymo metu nebuvo nuteistųjų, su kuriais būtų galima laikyti pareiškėją. Pagal BVK 70 str. 3 d. izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2006-07-10 iki 2012-05-10 užėmė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Švenčionių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budinčios pamainos ugniagesio-gelbėtojo pareigas (C lygio 1 kategorijos statutinis valstybės tarnautojas). Todėl Lukiškių TI-K 2016-04-07 sprendimas Nr. 96-1136 bei jį patvirtinęs Kalėjimų departamento sprendimas Nr. 2S-3056 laikytini teisėtais bei pagrįstais.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K yra ribojamas jo užimtumas, jam nėra suteikiama galimybė dirbti bei dalyvauti užimtumo priemonėse. Pareiškėjas Lukiškių TI-K pateikė 2016-03-31 skundą Nr. 29-702 (1 t., b. l. 50), kuriame minėtas aplinkybes vertino kaip diskriminaciją. Lukiškių TI-K pateikė pareiškėjui 2016-04-26 sprendimą Nr. 96-1385 (1 t., b. l. 51-52), kuriame pakartotinai paaiškino, kad pareiškėjas, kaip buvęs statutinis valstybės tarnautojas yra laikomas vadovaujantis BVK 70 straipsnyje įtvirtintais nuteistųjų izoliavimo reikalavimais. Kadangi pareiškėjas yra vienintelis tokios kategorijos nuteistasis, nėra galimybės sudaryti grupės. Taip pat išaiškinta teisė pareiškėjui individualiai dalyvauti Lukiškių TI-K vykdomose programose, nurodyta įdarbinimo valstybės įmonės „Mūsų amatai“ tvarka bei informuota, kad skundo padavimo metu įmonėje nebuvo laisvų darbo vietų. Minėtas sprendimas yra motyvuotas, aiškus bei pagrįstas teisės aktų normomis.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas individualiai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse – šias aplinkybes patvirtina Lukiškių TI-K socialinės reabilitacijos skyriaus 2016-05-17 pažyma Nr. 24-4502 (1 t., b. l. 90). Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, Lukiškių TI-K administracija neriboja pareiškėjo galimybės dirbti bei dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse.
Anot pareiškėjo, jam nebuvo sudaromos sąlygos paskambinti telefonu. Pareiškėjas skundė Lukiškių TI-K 2016-04-12 sprendimą Nr. 96-1183 (1 t., b. l. 108), kuriuo buvo atsakyta į jo 2016-04-05 skundą Nr. 29-729 (1 t., b. l. 109). Minėtame skunde pareiškėjas nurodė, kad teikė prašymus 2016-04-01 19 val. ir 2016-04-04 19 val. išvesti jį paskambinti telefonu, tačiau šie prašymai nebuvo tenkinami – minėtomis dienomis jis nebuvo išvestas paskambinti telefonu. Skundžiamame sprendime buvo paaiškinta, kad vadovaujantis Lukiškių TI-K vidiniais teisės aktais nuteistieji per dvi darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos išvedami skambinti telefonu eilės tvarka, pažymėta, kad pagal jo prašymus, pareiškėjas buvo išvedamas paskambinti 2016-04-02 ir 2016-04-05 dienomis (1 t., b. l. 111).
Minėto sprendimo neteisėtumą pareiškėjas grindė BVK 102 straipsnio 1 dalies nuostata, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu bei pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 124 punkte, kuriame įtvirtinta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Pažymėjo, kad minėti teisės aktai turi aukštesnę galią nei Lukiškių TI-K vidaus norminiai teisės aktai.
Dėl šių pareiškėjo argumentų pažymėtina, kad skundžiamame sprendime nurodytas Taksofono kortelių suimtiesiems ir nuteistiesiems įsigijimo, naudojimosi, paėmimo saugojimui, grąžinimo ir skambinimo telefonu Lukiškių TI-K tvarkos aprašas, patvirtintas Lukiškių TI-K direktoriaus 2015-10-12 įsakymu Nr. 1-252, nustato pareiškėjo minėtų teisės normų įgyvendinimo tvarką. Minėtos BVK bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, kad pataisos įstaigos administracija privalo besąlygiškai tenkinti pareiškėjo prašymą, jo nurodytą dieną bei valandą leisti paskambinti telefonu. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjui ši galimybė buvo suteikta sekančią dieną. Todėl priešingai nei teigia pareiškėjas, vien aplinkybė, kad jo nurodytą valandą jam nebuvo suteikta galimybė paskambinti telefonu, nereiškia, kad ši teisė buvo atimta. Taigi darytina išvada, kad Lukiškių TI-K 2016-04-12 sprendimas Nr. 96-1183 yra teisėtas bei pagrįstas.
Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad tiek skundžiami Lukiškių TI-K, tiek Kalėjimų departamento sprendimai pagrįsti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, jie yra aiškūs ir motyvuoti, priimti laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, kas paneigia pareiškėjo argumentus, jog jo skundai buvo netinkamai ir neobjektyviai išnagrinėti.
Atsižvelgiant į nustatytą, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K 2016-04-06 raštu Nr. 96-1102, 2016-04-25 raštu Nr. 96-1357, 2016-04-07 raštu Nr. 96-1136, 2016-04-26 raštu Nr. 96-1385, 2016-04-12 raštu Nr. 96-1183 ir Kalėjimų departamentas 2016-05-30 raštu Nr. 2S-3056 tinkamai ir išsamiai atsakė į pareiškėjo nusiskundimus. Todėl darytina išvada, kad minėti aktai yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 19 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią jis kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, dėl kurių buvo rašyti minėti skundai. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad nėra pagrindo pripažinti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, susijusių su maitinimo tiekimu, nuteistųjų užimtumo bei izoliavimo organizavimu bei teisės paskambinti telefonu užtikrinimu ir kt. Todėl nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą būtent dėl Lukiškių TI-K veiksmų. Taigi, nesant bent vienos iš minėtų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. šiuo atveju nesant neteisėtų veiksmų (neveikimo), darytina išvada, kad ir valstybės civilinė atsakomybė kilti negali Atsižvelgiant į tai, skundo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 19 000 Eur neturtinės žalos atmestinas.
Netenkinus pareiškėjo skundo, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime į pareiškėjo skundą, atsakovas bei atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K prašė teismo priteisti jo patirtas išlaidas, susijusias su dokumentinės medžiagos rengimu administracinėje byloje. Iš ABTĮ 40 straipsnio nuostatų matyti, kad išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas nėra baigtinis, tačiau ABTĮ 39–41 straipsnių nuostatos bei jų prasmė patvirtina, jog priteistinos tik: pirma, su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui susijusios išlaidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos; antra, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr. pvz. LVAT 2011-01-21 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012-01-20 nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). LVAT, spręsdamas klausimus, susijusius su bylinėjimosi išlaidomis, ne kartą pažymėjo, kad proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, atitinkančius ABTĮ 56 straipsnio nustatytus reikalavimus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr. LVAT 2012-02-10 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, LVAT 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013).
Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas, prašydamas priteisti iš pareiškėjo išlaidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimą, vadovavosi Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos (toliau – Atlyginimo tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039, 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimą būtų sumokėjęs jo prašomą priteisti 1,62 Eur sumą.
Pažymėtina, kad Atlyginimo tvarka reglamentuoja išlaidų už rengiamas kopijas atlyginimą tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigą su prašymu dėl oficialių dokumentų kopijų iš anksto atlygina įstaigai išlaidas už jų parengimą (Nutarimo 3 punktas), bet nėra skirta nustatyti išlaidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams. Nurodyti įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Atlyginimo tvarka, kuria remiasi atsakovas pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (LVAT 2014-10-29 nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-945/2014). Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, jog atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas išlaidas, todėl jo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 103 str. 1 p., 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Nutraukti bylos dalį pagal pareiškėjo J. S. reikalavimą panaikinti UAB „Pontem“ 2016-04-01 raštą Nr. 05-09-199.
Kitą pareiškėjo J. S. skundo dalį atmesti.
Atsakovės atstovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymą priteisti iš pareiškėjo J. S. patirtas išlaidas, susijusias su administracinės bylos nagrinėjimu, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.