Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-07-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-104-300/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-12
Bylos Nr.
1S-104-300/2017
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00325-2008-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vidmantas Mylė
Nuteistasis
E. M.
Kategorijos
Nr. 1S-104-300/2017
Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00325-2008-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. M. skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties, kuria netenkintas Šiaulių apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus teikimas dėl probacijos sąlygų nuteistajam E. M. pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, nuteistas subendrinta laisvės atėmimo bausme 11 (vienuolikai) metų.

Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nuosprendis buvo pakeistas ir E. M. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 10 (dešimties) metų, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, E. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi buvo patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. liepos 14 d. nutarimas Nr. 20/01-3818 taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir nuteistajam E. M. nustatyti BK 75 straipsnio 2 dalies 5–7, 10 punktuose numatyti įpareigojimai:

1) iki bausmės pabaigos dalyvauti probacijos tarnybos vykdomose programose;

2) per mėnesį skaičiuojant nuo lygtinio paleidimo įsidarbinti ir per likusį lygtinio paleidimo laiką dirbti arba būti užsiregistravus darbo biržoje;

3) iki bausmės pabaigos neišeiti iš namų nuo 22⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

4) iki bausmės pabaigos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

2017 m. birželio 9 d. Mažeikių rajono apylinkės teisme buvo gautas Šiaulių apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus teikimas dėl probacijos sąlygų nuteistajam E. M. pakeitimo laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2017 m. spalio 15 d. – teismo paskirto įpareigojimo iki bausmės pabaigos neišeiti iš namų nuo 22.⁰⁰ val. iki 6.⁰⁰ val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, pakeitimo laikinu leidimu vykti į darbo komandiruotę. Teikime nurodyta, jog probuojamasis E. M. 2017 m. birželio 7 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos probacijos tarnybos probacijos skyrių su prašymu leisti vykti į darbo komandiruotę Didžiojoje Britanijoje, pateikė UAB ,,L.“ įsakymą dėl komandiruotės.

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartimi, konstatavęs, kad, pakeitus probacijos sąlygas ir iš esmės leidus probuojamajam išvykti už Lietuvos Respublikos ribų, probacijos skyrius negali atlikti nuteistojo priežiūros, o pavesti tokią nuteistajam paskirtų įpareigojimų priežiūrą kitos valstybės institucijai nėra galimybės, Šiaulių apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus teikimo dėl probacijos sąlygų nuteistajam E. M. pakeitimo netenkino.

Šalies argumentai

Skundu Šiaulių apygardos teismui nuteistasis E. M. prašo leisti jam išvykti į komandiruotę.

Skunde nurodo, kad jis jau buvo išleistas į dvi komandiruotes, todėl nesupranta, kodėl nebuvo išleistas į trečiąją, nors, pasak nuteistojo, jis pateikė tuos pačius duomenis. Taip pat nurodo, kad tiek Šiaulių apygardos probacijos skyrius, kuris teikė siūlymą ir sutiko jį išleisti į komandiruotę, tiek prokurorė teismo posėdžių metu palaikė teikimą ir prašė leisti jam išvykti į komandiruotę nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2017 m. spalio 15 d. Atkreipia dėmesį į tai, kad nuo tada, kada buvo lygtinai paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, t . y. nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d., jis nė karto nėra pažeidęs jam paskirtų teismo įpareigojimų. Grįsdamas skundo reikalavimą, nurodo, kad jis UAB „L.“ dirba sandėlininku-montuotoju, ir atlieka įrangos išmontavimo-sumontavimo darbus. Taigi teigia, kad jam negalint išvykti į komandiruotę, jis bendrovėje UAB „L.“ netektų einamų pareigų, nes kitokio pobūdžio pareigų bendrovė pasiūlyti negalėtų, dėl to būtų atleistas ir netektų pagrindinių šeimos išlaikymo pajamų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš teismui pateiktos E. M. asmens bylos matyti, kad nuteistojo elgesį probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2016 m. rugsėjo 13 d., o Šiaulių apygardos probacijos tarnybos probacijos skyrius – nuo 2016 m. gruodžio 22 d. Taip pat matyti ir tai, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas jau du kartus 2017 m. sausio 27 d. ir 2017 m. kovo 14 d. nutartimis buvo leidęs nuteistajam E. M. išvykti į komandiruotes Didžiojo Britanijoje, kuriuose jis buvo atitinkamai nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. ir nuo 2017 m. kovo 13 d. iki 2017 m. birželio 10 d. Taigi E. M. elgesys, teismo jam skirtų įpareigojimų – iki bausmės pabaigos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; iki bausmės pabaigos dalyvauti probacijos tarnybos vykdomose programose; iki bausmės pabaigos neišeiti iš namų nuo 22.⁰⁰ val. iki 6.⁰⁰ val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; vykdymo kontrolė Šiaulių apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus iš esmės nebuvo tikrinami nuo 2017 m. vasario 1 d. iki skundžiamos nutarties priėmimo dienos.

Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 punkte numatyta, kad probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. To paties įstatymo 21 straipsnio, reglamentuojančio probuojamųjų elgesio kontrolę, 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta, kad probuojamųjų elgesio kontrolę sudaro individualus prevencinis darbas ir probuojamiesiems nustatytų probacijos sąlygų vykdymo tikrinimas.

Iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo seka, kad, probacijos skyriui neturint galimybės realiai vykdyti probuojamojo priežiūros, probacijos sąlygų vykdymo kontrolės, iš esmės yra paneigiama pačios probacijos, kaip sąlyginės alternatyvos paskirtai laisvės atėmimo bausmei, kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra, esmė. Taigi, tai pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, probuojamasis ne tik epizodiškai tam tikrais laikotarpiais (kaip kad nagrinėjamu atveju, iš esmės pagal nuteistojo pasirinkimą), bet visu probacijos laikotarpiu turi ir privalo laikytis visų teismo paskirtų įpareigojimų, o išimtys iš šios bendros taisyklės turi būti minimalios, protingos ir proporcingos.

Taigi nuteistojo E. M. teisės lygtinio paleidimo laikotarpiu yra apribotos įstatymu, ir jam šių apribojimų laikytis privalu.

Kartu pažymima ir tai, kad nuteistąjį lygtinai paleidus iš bausmės atlikimo vietos ir paskyrus teismo įpareigojimus, siekiama kontroliuoti nuteistojo elgesį ir nustatyti, ar nuteistasis savo elgesiu sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Vadinasi, nuteistajam išvykus į užsienį, probacijos tarnyba, kurios veiklos teritorija yra tik Lietuvos Respublika, praranda realią galimybę kontroliuoti probuojamąjį asmenį naujų nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų darymo užsienyje atveju, įvertinti jam skirtų įpareigojimų vykdymą, o drauge nebebūtų vykdoma ir nutartis dėl nuteistojo lygtinio paleidimo.

Šiuo atveju, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą laikotarpį, kurio metu probacijos skyrius neturėjo realios galimybės kontroliuoti, kaip vykdomi nuteistajam E. M. teismo paskirti įpareigojimai, konstatuotina, kad E. M., kaip probuojamojo, elgesio kontrolė, t. y. priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti probuojamajam nustatytų probacijos sąlygų laikymąsi, visuma, ir jo priežiūra, t. y. tarpusavyje suderintų probuojamojo resocializacijos ir elgesio kontrolės priemonių visuma, toliau turi būti vykdoma realiai, o ne epizodiškai ir abejotinai.

Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į probuotojo (asmens, vykdančio nuteistojo E. M. probaciją) elgesį, kai iš esmės pažeidžiant Probacijos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktą, numatantį, kad probuotojai privalo užtikrinti probuojamųjų priežiūros vykdymą, iš esmės nuolatiniais teikimais kreipiantis į teismą dėl probacijos sąlygų keitimo nuteistajam, yra toleruojama ir palaikoma pirmiau nurodyta nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi ir probacijos esmę paneigianti situacija.

Esant aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistajam E. M., laikinai (nors trečiuoju teikimu prašoma 4 mėnesiams), tačiau išvykus į kitą valstybę, probacijos tarnyba, kuri privalo kontroliuoti, kaip nuteistasis vykdo teismo paskirtus įpareigojimus (o jei jų nevykdo – imtis atitinkamų priemonių), neturėtų galimybės užtikrinti nustatytų įpareigojimų laikymosi kontrolės.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, nuteistojo skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis, kuria Šiaulių apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus teikimas dėl probacijos sąlygų nuteistajam E. M. pakeitimo buvo netenkintas, yra teisėta ir pagrįsta ir naikinti jos nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. M. skundą ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Vidmantas Mylė