Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Danutei Rainienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovei I. V. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, tretieji asmenys – A. M., H. V., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija pateikė teismui išvadą, nurodė, kad, manytina, ieškinys pateiktas nepilnamečio M. V. interesais, nes vienas svarbiausių vaiko interesų - žinoti savo kilmę, taip pat vaiko turtinių ir neturtinių teisių užtikrinimui. Nepilnamečio M. V. atveju, tai įmanoma tik išnagrinėjus šį ieškinį. Prašymui skirti DNR ekspertizę neprieštarauja.

Atsakovei ieškinys įteiktas tinkamai (b. l. 15), atsakovė atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų jis pradėjo gyventi su atsakove, atsakovė su savo sutuoktiniu jau negyveno 3 metus. Kai atsakovė laukėsi, jis paklausė, ar vaikas jo, atsakovė nurodė, kad ne. Gimus vaikui, jie gyveno kartu 9 metus, vaiką augino kartu. Be to, vaikas labai panašus į ieškovą. Vaikas ieškovą laiko tėvu nuo mažens ir jį vadina ,,tėčiu“. (duomenys neskelbtini) atsakovė paliko šeimą ir pareiškė, kad ieškovas yra vaiko tėvas. Atsakovė piktnaudžiaudavo alkoholiu, gydėsi, jai nerūpėjo vaikas, ji juo nesidomi. Nuo vaiko gimimo ieškovas rūpinosi vaiku, jį išlaikė. Vaikas tėvu įrašytą J. V. yra matęs, bet su juo nebendraudavo, socialinio ryšio neturėjo nei su J. V., nei su jo šeima, išskyrus sesę A. M.. Ieškovas nurodė, kad vaikas taip pat nori, kad jo pavardė būtų kaip ir tėvo, nes jam turima pavardė kelia nepatogumų, kadangi skiriasi nuo tėčio pavardės. Ieškovas taip pat nurodė, kad vaikas su mama bendrauja, kai ji ateina, tai būna vieną kartą per savaitę. Vaiko mama dėl vaiko pavardės pakeitimo neprieštarauja.

Išvadą teikianti institucija nurodė, kad ieškinį palaiko, kadangi ieškinys pareikštas vaiko interesais, o vienas svarbiausių vaiko interesų yra žinoti savo kilmę. Nurodė, kad palaiko ieškovo prašymą dėl vaiko pavardės pakeitimo, suteikiant jam biologinio tėvo pavardę, kadangi ieškovas vaiką augina nuo gimimo, visada buvo įsitikinęs, kad jis tėvas, o vaikas ieškovą laiko tėvu. Atsakovė vaiku nesirūpina, jai neįdomi bylos baigtis, dėl šios priežasties vaikui gali būti suteikiama tėvo pavardė.

Į teismo posėdį atsakovė neatvyko, jai apie posėdį pranešta tinkamai (b. l. 75). Tretiesiems asmenims apie posėdį pranešta tinkamai (b. l. 72-73), į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

CPK 7 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Kadangi atsakovei tinkamai buvo įteiktas ieškinys bei teismo šaukimas atvykti į teismo posėdį, darytina išvada, jog atsakovė apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą žinojo, tačiau CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų pareigų nevykdė, tinkamu atstovavimu teisme nepasirūpino, įrodymų neteikė, nepranešė teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdžiuose. Tokie veiksmai pažeidžia proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus, taip pat vaiko teises bei teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas bei jo atstovė sutiko bylą nagrinėti iš esmės atsakovei nedalyvaujant, taip pat nedalyvaujant tretiesiems asmenims, nurodė, jog pateikė visus įrodymus ir papildomų parengiamųjų bylos nagrinėjimui iš esmės veiksmų atlikti nepageidavo, teismas, vadovaudamasis CPK 231 straipsnio 5 dalimi, perėjo į bylos nagrinėjimą bei išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovei, tretiesiems asmenims nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.150 straipsnio 1 dalis).

Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad I. V. ir J. V. susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (b. l. 25). Atsakovei būnant santuokoje su J. V., ieškovas ir atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) metų pradėjo vesti bendrą ūkį, gimė vaikas M. V. (gim. (duomenys neskelbtini)). Vaiko M. V. gimimo įraše, vadovaujantis CK 3.140 straipsnio 1 dalimi, tėvu nurodytas J. V. (b. l. 24). Paskyrus teismo medicininę-biologinę DNR ekspertizę gauta išvada, jog J. G. yra nepilnamečio vaiko M. V. (a.k. (duomenys neskelbtini)) biologinis tėvas su 99,99996 proc. tikimybe (b. l. 61-64).

Ieškovo J. G., teismo posėdžio metu davusio priesaiką, paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas J. G. su atsakove I. V. gyveno kartu nuo (duomenys neskelbtini) metų, o atsakovė su sutuoktiniu jau negyveno kartu 3 metus. Ieškovas su atsakove bendrą ūkį vedė apie 10 metų. Atsakovei laukiantis vaiko, ji buvo nurodžiusi, kad ieškovas nėra vaiko biologinis tėvas, tačiau gimus vaikui jie vaiką augino kartu ir tarp ieškovo bei nepilnamečio užsimezgė glaudus emocinis ir socialinis ryšys, vaikas ieškovą laiko tėvu. (duomenys neskelbtini) atsakovė paliko šeimą ir pareiškė, kad ieškovas yra vaiko tėvas.

Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Taigi nors atsakovė I. V. žinojo, kad vaikas nėra atsakovės sutuoktinio J. V. vaikas, o ieškovo J. G., tačiau pastarasis nebuvo įrašytas gimimo liudijime M. V. tėvu dėl įstatyminio tėvystės reglamentavimo. Ieškovui J. G. aplinkybė, kad jis yra biologinis vaiko tėvas iki 2018 metų nebuvo žinoma.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, šalių rašytinius ir žodinius paaiškinimus, rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog J. V. nėra vaiko M. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) tėvas, vaiko tėvas yra J. G.. Todėl ieškovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo yra pagrįstas ir tenkintinas – pripažintina, kad J. V. nėra nepilnamečio M. V. tėvas, o M. V. nėra J. V. vaikas (CK 3.150, 3.151, 3.148 straipsniai). Tuo pagrindu (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) apie tėvą J. V. naikintinas.

Nuginčijus tėvystę, turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimo instituto kilmė ir tikslas – nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas įregistruojamas tuoj po gimimo ir nuo gimimo momento turi teisę į vardą ir pilietybę, taip pat, kiek tai įmanoma, turi teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisė žinoti savo tėvus numatyta ir Civilinio kodekso 3.161 straipsnyje, be to, tai yra vienas ir iš vaiko interesų turinį sudarančių elementų. Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą.

Teismas, įvertinęs DNR ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą išvadą, jog J. G. yra nepilnamečio vaiko M. V. (a.k. (duomenys neskelbtini)) biologinis tėvas, taip pat įrodymus, jog vaikas nuo pat gimimo gyvena kartu su tėvu J. G., kuris nuo pat gimimo rūpinasi vaiku, sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti, jog J. G. yra nepilnamečio vaiko M. V. tėvas (CK 3.148 straipsnis).

Ieškovui J. G. išaiškinta, kad, nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

Vaikas turi teisę žinoti savo tikruosius tėvus, o taip pat turėti tėvų pavardę (CK 3.161 straipsnio 1, 2 dalys). Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų sutarimu. Tėvui ir motinai nesusitarus, vieno iš tėvų pavardė suteikiama teismo nutartimi (CK 3.167 straipsnio 2 dalis). Teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų civilinės metrikacijos taisyklių 43.1 punktas nustato, jei vaiko tėvų pavardės ir tautybės vienodos, vaikui suteikiama tėvų pavardė ir tautybė. Jei tėvų pavardės skirtingos, tėvų sutarimu vaikui suteikiama tėvo arba motinos pavardė <...>.

Ieškovas J. G. ieškinyje ir teismo posėdžio metu prašė vaikui suteikti tėvo J. G. pavardę – G.. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, bylos duomenimis, yra nusišalinusi nuo vaiko auginimo, kasdieniais vaiko poreikiais rūpinasi J. G., ieškovui, davus priesaiką teismo posėdžio metu, nurodžius, kad nepilnametis nori turėti biologinio tėvo pavardę, išvadą teikiančiai institucijai palaikant ieškovo prašymą, įvertinus vaiko interesą turėti vieno iš tėvų pavardę, nepilnamečiui M. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) suteikiama jo tėvo pavardė – „G.“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-19-T-869-4731 ieškovas 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų (b. l. 6-7). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 200 Eur žyminis mokestis už byloje pareikštus reikalavimus nuginčyti ir nustatyti tėvystę nepilnamečiui vaikui (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnis), tai yra bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovo interesams atstovavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirta advokatė Daiva Vaškelienė. Iš teismui pateiktos 2020-01-03 Pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.32) PT-39 matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 273,79 Eur išlaidų advokato užmokesčiui bei 350 Eur išlaidos už DNR ekspertizės atlikimą, iš viso – 623,79 Eur (b. l. 77).

Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje sudaro 17,03 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 17,03 Eur procesinių dokumentų išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovės į valstybės biudžetą iš viso priteistina 840,82 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 200 Eur žyminis mokestis už byloje pareikštus reikalavimus, 623,79 Eur už ieškovui suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 99 straipsnis), 17,03 Eur teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 375-380, 394-399 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad J. V., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), nėra M. V. (a.k. (duomenys neskelbtini)), biologinis tėvas.

Panaikinti M. V. (a.k. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, kad J. V., a. k. (duomenys neskelbtini), yra vaiko M. V. (a.k. (duomenys neskelbtini)) tėvas.

Nustatyti, kad J. G. (a.k. (duomenys neskelbtini)), yra nepilnamečio vaiko M. V. (a.k. (duomenys neskelbtini)), biologinis tėvas, o M. V. (a.k. (duomenys neskelbtini)), yra J. G. (a.k. (duomenys neskelbtini)) sūnus.

Nustačius tėvystę, suteikti M. V. (a.k. (duomenys neskelbtini)) tėvo pavardę „G.“.

Priteisti iš atsakovės I. V., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 840,82 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt Eur 82 ct) bylinėjimosi išlaidų: 217,03 Eur (du šimtai septyniolika Eur 3 ct) suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660; 623,79 Eur (šeši šimtai dvidešimt trys Eur 79 ct) už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą turi būti įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5630. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir tėvystės nustatymą.