- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-31
- Bylos Nr.
- 2-613/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01617-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Alė Bukavinienė, Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- P. G. A.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Citadele“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. G. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 27 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-3464-259/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Citadele“ bankas ieškinį atsakovui P. G. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB „Citadele“ bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui P. G. A., prašydamas priteisti iš atsakovo 278 487,20 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8 750, 89 Lt žyminio mokesčio bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą 278 487,20 Lt sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 27 d. nutartimi nutarė ieškovo AB „Citadele“ bankas ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones; areštuoti 278 487,20 Lt sumai atsakovui P. G. A. priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždrausti disponuoti areštuotu turtu, areštuotą turtą įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį, palikti teisę juo naudotis, o nekilnojamojo bei kilnojamojo turto nesant ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias atsakovui priklausančiose bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, iš areštuotų piniginių lėšų leidžiant atsiskaityti su ieškovu AB „Citadele“ bankas; pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymą.
Teismas nurodė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamas nepranešus atsakovui, kadangi yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomu.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškinio suma – 278 487,20 Lt yra pakankamai didelė ir gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra ne kartą įspėtas dėl prievolės grąžinti paskolos sumas. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių priimto ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl yra pagrindas ieškinio sumos ribose taikyti atsakovo turto areštą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas P. G. A. prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 27 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, teismui nenurodė, kad 2007 m. spalio 16 d. Nr. KS/14/1310 ir 2007 m. gruodžio 20 d. Nr. XX/XX/XXXX buvo sudarytos kreditavimo sutartis, kuriose nurodoma, jog atsakovas P. G. A. ir UAB „Imperita“ yra solidarūs skolininkai. Kredito gavėjo UAB „Imperita“ prievolių pagal sutartis įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas buldozeris „Shantui“ XX XX, kurio vertė 259 600 Lt. Atsakovui nesuprantama, kodėl laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos jo asmeniniam turtui.
2. Ieškovas, neturėjo jokio pagrindo kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi turto perėmimo bei išieškojimo iš laiduotojo procedūros dar tik pradedamos vykdyti, informacijos apie galimą realizavimo laikotarpį bei galimas gauti pajamas iš paskolos grąžinimą užtikrinančių priemonių realizavimo, nėra.
3. Laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti jų taikymu siekiamus tikslus bei būti proporcingos siekiamam tikslui, taip pat turi būti išlaikoma pusiausvyra tarp kreditoriaus ir skolininko teisių apsaugos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas AB „Citadele“ bankas nurodo, kad su atsakovo P. G. A. atskirojo skundo argumentais nesutinka, teigia, kad jie yra nepagrįsti, todėl prašo apeliacinės instancijos teismą atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 27 d. nutartis paliktina nepakeista.
Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui P. G. A. pareikštas ieškinys dėl 278 487,20 Lt sumos priteisimo. Tokia reikalavimo suma pagal teismų praktikoje suformuotą taisyklę, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovas – fizinis asmuo, paprastai laikytina didele ir ši aplinkybė sudaro pagrindą preziumuoti, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką.Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo savaime taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kiekvieną kartą turi būti atsižvelgiama į tai, ar reikalavimo suma yra didelė konkrečiam asmeniui, t. y. ar atsakovo turtinė padėtis yra tokia gera, kad net netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Nagrinėjamu atveju apeliantas P. G. A. nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad ieškiniu reikalaujama priteisti iš atsakovo suma – 278 487,20 Lt – jam nėra didelė, kad apelianto turtinė padėtis yra tokia gera, kad net netaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas nepasunkėtų ar nepasidarytų neįmanomas. Teisėjų kolegija pažymi, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas P. G. A. turėtų galimybę perleisti jam priklausantį turtą kitiems asmenims ir dėl to teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad apeliantas P. G. A. laiku ir tinkamai nevykdo savo įsipareigojimų pagal 2007 m. spalio 16 d. ir 2007 m. gruodžio 20 d. sudarytas kreditavimo sutartis, atsakovas buvo ne kartą įspėtas dėl prievolės grąžinti paskolos sumas. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į didelę ieškinio sumą, pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl atskirojo skundo argumento, kodėl laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos būtent apelianto asmeniniam turtui, esant įkeistam UAB „Imperita“ turtui dėl prievolių pagal kreditavimo sutartis įvykdymo užtikrinimui, teisėjų kolegija pažymi, jog 2007 m. spalio 16 d. ir 2007 m. gruodžio 20 d. laidavimo sutartyse numatyta, kad atsakovas P. G. A. ir UAB „Imperita“ yra solidarūs skolininkai, todėl kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimai pareikšti tik atsakovui P. G. A. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesuteikia nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržo vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi atskiruoju skundu skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 27 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.