Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdimaro Bavėjano ir Elenos Vainienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. G. gynėjos advokatės Andželikos Vosiliūtės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 13 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. G. kaltinamas tuo, kad M. S. turint tikslą nuolat vykdyti turtinio pobūdžio nusikaltimus, t. y. savo ir kitų bendrininkų naudai įgyti svetimą turtą, 2011 m. vasarą, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, suradus asmenis, siekiančius ir sutinkančius vykdyti šias nusikalstamas veikas: R. G., M. Š., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 39¹ straipsnį, H. Ž., A. B., nuo 2013 m. rudens – A. M., parengus nusikalstamos veikos planą, pagal kurį R. G., M. Š., H. Ž., A. B., nuo 2013 m. rugsėjo mėn. – A. M., bei kiti epizodiniai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, nepriklausantys organizuotai grupei, rinktų ir suteiktų informaciją apie asmenis, disponuojančius didelės vertės turtu, turto laikymo vietą, sektų bei kitokiu būdu rinktų informaciją apie asmenų buvimą namuose ar išvykimą iš jų, savo ir kitų bendrininkų naudai pagrobtų ir realizuotų pagrobtus daiktus, o pagrobtus pinigus ir pinigus, gautus realizavus pagrobtus daiktus, pasidalinti lygiomis dalimis ir realizuojant šį planą 2011 m. vasarą, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, surastiems nusikalstamų veikų vykdymui asmenims pavedus atlikti konkrečius nusikalstamai veikai įgyvendinti reikalingus veiksmus: epizodiniams ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, nepriklausantiems organizuotai grupei, – suteikti informaciją apie asmenis, disponuojančius didelės vertės turtu, turto laikymo vietą, R. G., M. Š., H. Ž., A. B., A. M. – sekti asmenis ir jų gyvenamąsias vietas, kad surinktų informaciją, kada namuose nieko nebus, M. Š. įsibrauti į patalpas, o kitiems asmenims stebėti aplinką ir epizodinėse veikose kartu su M. Š. įsibrauti į patalpas, pagrobtus juvelyrinius dirbinius realizuoti M. Š. ir R. G., pagrobtus pinigus ir pinigus, gautus realizavus pagrobtus daiktus, pasidalinti lygiomis dalimis, išskyrus A. M., kuris pusę gautų pinigų atiduos M. S., ir visiems šiems bendrininkams sutikus veikti pagal šį planą ir bendromis pastangomis jį įgyvendinus darant konkrečius nusikaltimus, tokiu būdu jis dalyvavo vagysčių M. S. suburtos organizuotos grupės veikloje, kurios nariai, veikdami įvairiomis sudėtimis, taip pat su kitais nenustatytais asmenimis, nepriklausančiais organizuotai grupei, nuo 2011 m. spalio iki 2013 m. lapkričio 6 d. padarė šiuos nusikaltimus:

2011 m. spalio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui suteikus informaciją apie S. B., gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), namuose galimai laikomą didelį pinigų kiekį, R. G., M. S. ir M. Š., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, stebėjo S. B., jo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), rinko informaciją, kada namuose nieko nebus, 2011 m. spalio 7 d., 7 val. 50 min., pastebėję, kad iš namų išvažiavo S. B. su šeima, pagal iš anksto aptartą planą M. S. iš paskos automobiliu nusekus S. B., R. G. ir M. Š. tyčia atsuktuvu lauždami gyvenamojo namo langą jį išdaužė, pro kur įsibrovė į gyvenamąjį namą, kad pagrobtų svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes M. S. radijo stotele pranešus, jog į namus grįžta S. B., neradę pinigų, pasišalino iš gyvenamojo namo, taip jis veikdamas organizuotoje grupėje su M. S., M. Š., savo ir jų naudai pasikėsino įgyti S. B. priklausantį turtą – pinigus, dėl S. B. gyvenamojo namo sugadinto lango padarydami jam 1 050 Lt, kas atitinka 303,62 Eur, turtinę žalą, tai yra šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad 2011 m. lapkričio mėn., kartu su M. S., M. Š., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, H. Ž., surinkę informaciją apie parduotuvės „M“ (duomenys pakeisti), esančios (duomenys neskelbtini), apsaugos sistemą, pinigų laikymo vietą, 2011 m. lapkričio 19 d. apie 20 val., pagal susitarimą susitikę prie (duomenys neskelbtini), pagal iš anksto aptartą planą M. S. stebint (duomenys neskelbtini) gatvę nuo pietinio atvažiavimo, H. Ž. stebint (duomenys neskelbtini) gatvę nuo šiaurinio atvažiavimo, R. G. su M. Š. perlipę parduotuvės „M“ (duomenys pakeisti) pietinėje teritorijos pusėje esančią tvorą, prie administracinio pastato padarę tvoroje skylę, pateko į parduotuvės „M“ (duomenys pakeisti) saugomą teritoriją, kur išlauždami administracinės patalpos lango rėmą jį sudaužė, kurio vertė 300 Lt, taip įsibrovė į parduotuvės administracines patalpas, tyčia sugadino apsaugos signalizacijos įrangą, kurios vertė 811 Lt, pagrobė seifą, kurį nunešė į (duomenys neskelbtini) parkelį, kur laužtuvu ir atsuktuvu išlaužę seifo užraktą ir jame neradę pinigų, pagrobtą seifą nunešė ir paslėpė prie netoliese esančio kanalo, po ko grįžę į parduotuvės „M“ (duomenys pakeisti) tas pačias administracines patalpas, laužtuvu išlupo prie sienos pritvirtintą pastatomoje spintelėje, kurios vertė 250 Lt, buvusį antrąjį seifą, kurio vertė 252,98 Lt, kurį su jame buvusiais 4400 Lt nunešė į (duomenys neskelbtini) aikštelėje stovintį jo naudojamą automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei nuvykę į R. G. garažą, (duomenys neskelbtini), kampiniu šlifuokliu atidarė jį, iš kur pagrobė seife buvusius 4400 Lt, kuriuos pagal susitarimą R. G., M. S., H. Ž., M. Š. pasidalino lygiomis dalimis, o pagrobtą seifą išmetė į Šešupės upę prie (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini), taip jis, veikdamas organizuotoje grupėje su M. S., M. Š., H. Ž., savo ir jų naudai įgijo svetimą UAB „M“ (duomenys pakeisti) priklausantį turtą – 4400 Lt, tuo padarydami jai 4400 Lt, kas atitinka 1262,48 Eur, turtinę žalą, ir sugadino UAB „M“ (duomenys pakeisti) turto už 1613,98 Lt, kas atitinka 466,71 Lt, tai yra šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad 2011 m. lapkričio mėn. pradžioje, R. G. ir M. S. turint informacijos apie V. G. pirmadieniais iš banko parsivežamas dideles pinigų sumas į namus, esančius (duomenys neskelbtini), bei jų laikymo seife vietą, R. G., M. S., M. Š., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, A. B., stebėdami V. G. gyvenamąjį namą, rinko informaciją, kuriuo laiku parvežami pinigai, pro kur įsibrauti į gyvenamąjį namą, kada namuose nieko nebus, po ko 2011 m. lapkričio 28 d., nuo 18.30 val. iki 20.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pastebėję, kad namuose nieko nėra, pagal iš anksto aptartą planą M. S. ir A. B. stebint privažiavimus prie V. G. gyvenamojo namo, R. G. ir M. Š. išlauždami V. G. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), langą, kurio vertė 250 Lt, įsibrovė į gyvenamojo namo miegamąjį kambarį, kur sugadino – laužtuvu ir atsuktuvu išlaužė, sienos ir grindų lentas, kurių vertė 100 Lt, seifo užraktą, kurio vertė 250 Lt, iš kur pagrobė V. G. gamybinei įmonei priklausančius 297 000 Lt, po ko pagrobtus 297 000 Lt pagal susitarimą R. G., M. S., A. B., M. Š. pasidalino lygiomis dalimis, taip jis, veikdamas organizuotoje grupėje su M. S., M. Š., A. B., savo ir jų naudai įgijo svetimą V. G. gamybinei įmonei priklausantį turtą – 297 000 Lt bei sugadino V. G. priklausančio turto už 600 Lt, tuo padarydami V. G. gamybinei įmonei 297 000 Lt, kas atitinka 85 882,82 Eur, V. G. 600 Lt, kas atitinka 173,50 Eur, turtinę žalą, tai yra šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad 2012 m. vasario mėn., kartu su M. S., A. B., H. Ž. ir M. Š., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, turėdami informacijos apie garaže Nr. 66, esančiame garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), laikomus didelės vertės katalizatorius, priklausančius D. A., atvykę į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie (duomenys neskelbtini), slapta sekė D. A. priklausantį garažą, rinkdami informaciją apie garaže laikomą katalizatorių kiekį, gabenimo laiką, įrengtos apsaugos sistemą, po ko 2012 m. kovo 1 d., nuo 21 val. iki 23 val., įsitikinę, kad jame tuo metu yra laikomas didelis kiekis katalizatorių, automobiliu „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykę prie garažų masyvo „(duomenys neskelbtini)“, automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko atokiau prie (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal iš anksto aptartą planą R. G., H. Ž. ir M. S. stebėjo privažiavimus prie garažo, M. Š. ir A. B. laužtuvu išlaužus J. G. priklausančio garažo Nr. 65, esančio garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), duris, kurių vertė 300 Lt, taip įsibrovus į garažo vidų, po ko rūsio patalpose tyčia sugadinus – kūju ir laužtuvu išmušus sienoje angą, kurios vertė 200 Lt, pro kur patekus į garažą Nr. 66, priklausantį D. A., pagrobė D. A. priklausančius 10 000 Lt ir 160 kg katalizatorių, kurių vertė 40 000 Lt, katalizatorius pernešus pro išgriautą sienoje angą į garažą Nr. 65, o iš šio garažo M. Š. kartu su M. S., A. B. katalizatorius sukrovus į automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvežus iš įvykio vietos, o vėliau, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, R. G. ir M. S. realizavo šiuos katalizatorius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, o pagrobtus 10 000 Lt ir pinigus, gautus už parduotus katalizatorius, pagal susitarimą R. G., M. S., A. B., M. Š. ir H. Ž. pasidalino lygiomis dalimis, ir taip jis, veikdamas organizuotoje grupėje, savo ir M. S., M. Š., A. B. ir H. Ž. naudai įgijo svetimą D. A. priklausantį turtą – 10 000 Lt, 160 kg katalizatorių, kurių vertė 40 000 Lt, tuo padarydami D. A. bendrą 50 000 Lt, kas atitinka 14458,38 Eur, turtinę žalą bei dėl sugadinto turto padarė J. G. 500 Lt, kas atitinka 144,58 Eur, turtinę žalą, tai yra šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad 2012 m. pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, jis su M. S. turėdamas informacijos apie H. B. laikomą didelę pinigų sumą namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bei turėdamas pultelį nuo H. B. gyvenamojo namo garažo pakėlimo vartų, turėdami tikslą įvykdyti pinigų vagystę, R. G., M. S., M. Š., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, H. Ž., A. B., slapta sekė H. B. gyvenamąjį namą, H. B. autopaslaugų įmonę, esančią (duomenys neskelbtini), šeimos narius, rinkdami informaciją, kada namuose nieko nebus (nuo 2012 m. balandžio 19 d. jam būnant suimtam ikiteisminiame tyrime Nr. 38-1-00107-11), M. S. gavus informaciją, kad namuose tikėtina nieko nebus, 2012 m. rugpjūčio 25 d. apie 23.30 val., M. Š., M. S., A. B., H. Ž. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui susirinkus netoli H. B. namų esančioje (duomenys neskelbtini) teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), aptarus nusikalstamos veikos – vagystės įsibraunant į gyvenamąjį namą planą ir pasiskirsčius užduotimis: A. B. stebėti (duomenys neskelbtini) g. sankryžą, M. S. stebėti (duomenys neskelbtini) g. sankryžą, tokiu būdu stebėti privažiavimus prie H. B. gyvenamojo namo, M. Š., H. Ž. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, iš R. G. paimtu anksčiau turėtu pulteliu nuo garažo pakėlimo vartų atidarė gyvenamojo namo garažo vartus, pro kur pateko į namo vidų, H. Ž. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pamačius, kad namuose yra H. B., ir panaudojus fizinį smurtą prieš H. B., t. y. užmetus jam ant galvos antklodę, ne mažiau kaip 7 kartus sudavus jam kietais bukais daiktais į veidą, galvą ir šonus, taip padarius lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, bendrą sumušimo sindromą, nosies kaulų lūžimą, dešinio skruostikaulio lanko lūžimą, muštines žaizdas nosies nugarėlės ir dešinės akies išorinio kampo srityse, kraujosruvas dešinio žando-kaklo, viršutinės lūpos, pasmakrės kairėje pusėje, kaklo kairėje pusėje, dešiniojo peties priekiniame paviršiuje, dešiniame šone, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, o dėl muštinės žaizdos nosies nugarėlės srityje, nosies kaulų lūžimo, muštinės žaizdos ties dešinės akies vokų kampu bei dešiniojo skruostikaulio lanko lūžimo – nesunkų sveikatos sutrikdymą, po ko rankomis suėmus spaudžiant kaklą, H. B. nustūmus nuo lovos bei prispaudus laikant ant žemės, tokiu būdu atimdami galimybę nukentėjusiajam priešintis, M. Š. tuo metu išlaužus stale įmontuotą seifą ir jį atrakinus H. B. nurodytu raktu, iš seifo pagrobus H. B. priklausančius 20 000 Lt, auksinį žiedą, kurio vertė 1000 Lt, piniginę, kurios vertė 50 Lt, su joje buvusiu H. B. vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), nuolaidų kortelėmis ir 220 Lt, bei sutuoktinei J. B. priklausančią sidabrinę apyrankę, kurios vertė 400 Lt, po ko pagal susitarimą M. S., M. Š., A. B., H. Ž. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pasidalinus pagrobtą turtą lygiomis dalimis, R. G. kiekvienas iš šių asmenų iš savo dalies davė po 100 Lt, ir taip jis veikdamas organizuotoje grupėje su M. S., A. B., H. Ž., M. Š. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, savo ir jų naudai įgijo svetimą – H. B. priklausantį turtą – 21 270 Lt, kas atitinka 6150,59 Eur, J. B. priklausantį turtą, kurio vertė 400 Lt, kas atitinka 115,66 Eur, tai yra šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad 2013 m. rugsėjo mėn. jam, M. S., A. B., M. Š., A. M. turint informacijos apie J. A. vykdomą veiklą – katalizatorių supirkinėjimą ir sužinojus šio asmens gyvenamąją vietą bei galimai ten laikomus katalizatorius, R. G., M. Š., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, A. B., M. S., A. M. stebėjo J. A. gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu, esančius (duomenys neskelbtini), kad patikrintų informaciją dėl galimai laikomų katalizatorių, ir 2013 m. rugsėjo 5 d. vakare, A. M. su M. Š. pasišviečiant prožektoriais apžiūrėjus J. A. gyvenamojo namo ūkinio pastato vidų ir įsitikinus, kad jame laikomi katalizatoriai, po ko atvykus pas R. G. adresu (duomenys neskelbtini), ir informavus apie tai jį, po ko A. M. ir M. Š. grįžus prie J. A. gyvenamojo namo, pagal iš anksto aptartą planą nuo 2013 m. rugsėjo 5 d. 21.30 val. iki 2013 m. rugsėjo 6 d. 7.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, R. G. automobiliu „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko prie J. A. namų, esančių (duomenys neskelbtini), nenustatytu įrankiu atidarė J. A. priklausančio ūkinio pastato duris, po ko M. Š. su A. M. įsibrovus į ūkinio pastato patalpas, iš kur pagrobė J. A. priklausančius 678,65 kg katalizatorių, kurių vertė 137 370,89 Lt, kuriuos M. Š. su A. M. per kelis kartus nešant prie tvoros, R. G. pernešė juos prie kelio, po ko visi kartu juos sudėjo į jo vairuojamą automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. G. šiuos katalizatorius nuvežė ir paslėpė į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą bei juos realizavo, po ko R. G., M. S., A. B., M. Š. ir A. M. pinigus, gautus už parduotus katalizatorius, pagal susitarimą pasidalino lygiomis dalimis, taip jis, veikdamas organizuotoje grupėje su M. S., M. Š., A. B., A. M., savo ir jų naudai įgijo svetimą J. A. priklausantį turtą – 678,65 kg katalizatorių, kurių vertė 137 370,89 Lt, tuo padarydami jam 137370,89 Lt, kas atitinka 39723,23 Eur, turtinę žalą, tai yra šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka kaltinamasis R. G. laikinai sulaikytas 2013 m. lapkričio 13 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Teismas, atsižvelgęs į nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas R. G., pobūdį, sunkumą, skaičių, tai, kad nusikalstamos veikos galėjo būti padarytos veikiant organizuotoje grupėje, įvertinęs kitas aplinkybes, padarė išvadą, jog, siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamos veikoms, kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstinas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

Gynėja atkreipia dėmesį, kad kitiems kaltinamiesiems šioje byloje, kurie kaltinami sunkesniais nusikaltimais, taikomos švelnesnės kardomosios priemonės nei suėmimas. Neišnaudojus galimybės R. G. taikyti švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, gali būti pažeistas proporcingumo principas, o taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas neatitiktų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų. Apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, nenurodė motyvų, kodėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima užtikrinti BPK 119 straipsnio paskirties ir tuo pažeidė BPK 11 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą.

Gynėjos teigimu, vien tik duomenų byloje buvimas, kad R. G. gali priklausyti organizuotai grupei, nėra pakankamas pagrindas R. G. pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nes byloje yra kitų reikšmingų aplinkybių, kurios sumažina tokią galimybę. Kaltinamasis šiuo metu laikomas neteistu, iki suėmimo dirbo ir turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, byloje nėra neginčijamų duomenų apie R. G. nelegalias pajamas. Aplinkybė, kad R. G. kaltinamas kelių vagysčių padarymu, negali būti argumentu, jog jis ir ateityje taip pat darys nusikalstamas veikas. Be to, R. G. yra vedęs, turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbantis, gyvena kartu su motina, kuriai, dėl jos senyvo amžiaus ir sveikatos būklės, reikalinga pagalba.

Gynėja nurodo, kad R. G. yra suimtas jau beveik dvejus metus, kaltinamas dėl nesmurtinių veikų, todėl jis nėra ypatingai pavojingas visuomenei. Be to, R. G. laikymas suėmime trukdo nagrinėti pirmenybinę baudžiamąją bylą Nr. 1-54-655/2015 Vilniaus apygardos teisme. R. G. laikomas suimtas Kauno tardymo izoliatoriuje, todėl nuolat yra nepristatomas į Vilniaus apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-54-655/2015 nagrinėjimą.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo R. G. gynėjos advokatės A. Vosiliūtės skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti skundžiamą Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. G. gynėjos advokatės Andželikos Vosiliūtės skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos juridinio įvertinimo klausimai. Baudžiamosios bylos duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis R. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra užfiksuoti M. Š., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, nukentėjusiųjų, liudytojų apklausos protokoluose, parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokoluose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Kauno apygardos teismas kaltinamajam R. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagal formuojamą teismų praktiką pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. R. G. kaltinamas šešių tyčinių nusikalstamų veikų, kurios priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai ir patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą sąrašą, padarymu. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinamas R. G., buvo gerai organizuotos, iš anksto suplanuotos ir slepiamos, truko kelerius metus, siekiant nusikalstamu būdu gauti pajamų, inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant organizuota grupe ir kaltinamojo R. G. vaidmuo šių nusikaltimų padaryme galėjo būti aktyvus. Teisėjų kolegija, įvertinusi galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei kaltinamojo vaidmenį, konstatuoja, kad R. G. lėšų pragyvenimui galėjo gauti iš nusikalstamų veikų ir tai yra pagrįstai konstatuota apygardos teismo nutartyje. Dėl to skundo argumentas dėl tokios apygardos teismo išvados nepagrįstumo, atmetamas. Be to, apygardos teismas, pratęsdamas R. G. suėmimo terminą, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad kaltinamasis, nors teistumas ir išnykęs, praeityje teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, nes tai jį charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nusikalsti. Nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad būdamas nesuimtas kaltinamasis R. G. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis suėmimo paskyrimo pagrindas, dėl kurio R. G. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė, neišnyko.

Skunde nurodoma aplinkybė, kad kitiems kaltinamiesiems šioje byloje taikomos švelnesnės kardomosios priemonės nei suėmimas, savaime nesudaro pagrindo panaikinti griežčiausią kardomąją priemonę ir R. G., kadangi kiekvienu atveju teismas, skirdamas konkrečiam asmeniui kardomąją priemonę ar pratęsdamas jos terminą, vertina su tuo asmeniu susijusias aplinkybes ir remiantis jomis nustato kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas. Taip pat nesudaro pagrindo panaikinti suėmimą ir skunde nurodomos aplinkybės, kad kaltinamasis R. G. yra vedęs, turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbantis, jo motinai reikalinga pagalba.

Nors skunde nurodoma, kad R. G. laikymas suėmime trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą Nr. 1-54-655/2015 Vilniaus apygardos teisme, teisėjų kolegija pažymi, kad R. G. buvimas Kauno tardymo izoliatoriuje, netrukdo jo etapuoti į Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į R. G. taikytos kardomosios priemonės trukmę, į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už R. G. inkriminuojamas nusikalstamas veikas, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

Pažymėtina, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas R. G. pobūdį, skaičių, sunkumą, šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. G. suėmimo terminą trims mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti skundžiamą Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

Kaltinamojo R. G. gynėjos advokatės Andželikos Vosiliūtės skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.