Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės ir Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. gynėjos advokatės Jovytos Piekienės apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022-10-06 nuosprendžio, kuriuo:

D. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (I. R. epizodas) – terminuoto laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (K. Ž. epizodas) – terminuoto laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės bausmės, subendrintą 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintą su 2022-06-27 šio teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme 2 metams, prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir nustatyta galutinė subendrinta terminuoto laisvės atėmimo bausmė 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021-04-22 iki 2022-04-23 įskaitytinai, kardomojo kalinimo laikas nuo 2021-12-16 iki 2022-10-06 įskaitytinai, iš dalies atlikta bausmė pagal 2022-06-27 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022-10-06.

Iš D. S. valstybei nuspręsta priteisti 388,52 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 52 ct) už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.1. 2021 m. sausio 22 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), A. V. gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) namu esančiu įėjimu į rūsį, bendravimo metu su I. R. ir klausantis muzikos per pastarajai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG GALAXY A41, kuris buvo padėtas šalia jų ant laiptų betoninės sienelės, D. S. iš ten pagrobė jam svetimą turtą – nukentėjusiosios I. R. mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG GALAXY A41, IMEI kodas (duomenys neskelbtini), 192,56 eurų vertės, ir, suvokdamas, kad I. R. pastebėjo vagystę, siekdamas išlaikyti pagrobtą turtą, pradėjo bėgti, taip jį atvirai pagrobdamas.

1.2. Be to, 2021 m. vasario 3 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), K. Ž. akivaizdoje, D. S. suvokdamas, kad pastaroji mato jo neteisėtus veiksmus nukreiptus į jos turto užvaldymą, iš T. I. priklausančio automobilio „O. V.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) daiktadėžės pagrobė nukentėjusiajai K. Ž. priklausančią odinę piniginę, kurios vertė 35 eurai, su joje buvusiais 350 eurų grynųjų pinigų įvairiomis kupiūromis, įvairiais K. Ž. vardu išduotais asmens dokumentais ir nuolaidų kortelėmis, o nukentėjusiajai žodžiu pareikalavus nutraukti neteisėtus veiksmus ir grąžinti jai piniginę, D. S. atsisakė tai padaryti ir išvažiavo automobiliu, taip atvirai pagrobdamas jam svetimą – K. Ž. priklausantį – turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

5. Skunde nėra ginčijamas D. S. inkriminuotas BK 178 straipsnio 2 dalyje (I. R. epizodas) numatytos nusikalstamos veikos padarymas, todėl apygardos teismas aplinkybių, susijusių su šios nusikalstamos veikos padarymu, neanalizuoja. Atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis nesutinka dėl nuteisimo už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (K. Ž. epizodas), padarymą, būtent šios nusikalstamos veikos padarymo ir D. S. kaltės dėl šios nusikalstamos veikos padarymo klausimą apygardos teismas analizuos plačiau.

Dėl kaltės

6. D. S. gynėja skunde savo ginamojo nekaltumą dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje (K. Ž. epizodas) numatytos nusikalstamos veikos padarymo grindžia tuo, kad šiame epizode jos ginamojo veiksmuose nėra BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos sudėties. Pažymi, kad D. S. pripažino, kad iš T. I. priklausančio automobilio „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) daiktadėžės jis piniginę paėmė, tačiau akcentuoja, kad pinigų joje nebuvo ir piniginę žadėjo grąžinti. Pažymi, kad vagystės atveju tiesioginė tyčia nukreipta į svetimo turto užvaldymą, net negalvojant jo grąžinti savininkui, o šiuo atveju turtas paimtas kaip užstatas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia nuteistojo gynėjos versija nesutinka, ji yra paneigta baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma.

7. Pirmiausia teisėjų kolegija vertina pačios nukentėjusiosios parodymus. Atkreiptinas dėmesys, jog apklausta ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad: „D. S. priėjęs prie priekinių automobilio "O. V.", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleivio pusės durelių, atidarė dureles, atidaręs dėtuvę paėmė dėtuvėje buvusią jai priklausančią juodos spalvos odinę piniginę, kurios vertė 35 eurai, kurioje buvo 350 <...> Pamačiusi, kad D. S. ima piniginę, pradėjo šaukti ką jis daro. D. S. atsisukęs pradėjo keiktis ir rankoje laikydamas jai priklausančią piniginę, nuėjo į BMW markės automobilį ir išvažiavo“. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog nukentėjusiosios parodymai yra nenuoseklūs ir apklausiama teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus apie tai, jog iš jos pavogtoje piniginėje buvo 350 eurų, nurodydama, kad šiuos pinigus vėliau ji rado namuose, tačiau antrojoje apklausoje vėl pakeitė savo parodymus ir parodė, kad pavogtoje piniginėje buvo 350 eurų. Nuteistojo gynėjos manymu, tokiais parodymais teismas neturėjo pagrindo vadovautis ir turėjo priimti dėl jos ginamojo išteisinamąjį sprendimą dėl šios veikos padarymo. Apygardos teismas, susipažinęs su nukentėjusiosios parodymais apylinkės teisiamojo posėdžio metu, nurodo, kad pritartina, jog nukentėjusioji kelis kartus keitė savo parodymus, tačiau, teismo nuomone, būtina vertinti visą įrodymų seką, o ne pavienius duomenis. Svarbu įvertinti tai, kad pareiškimo pateikimo metu nukentėjusioji nurodė išsamias įvykio aplinkybes, kurias vėliau pakeitė, kaip pati nurodė, dėl to, kad bijo D. S.: „<...> Ankstesnėje apklausoje savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pakeitė todėl, kad bijojo kaltinamojo, dabar irgi jo bijo, bet apsisprendė sakyti taip, kaip buvo, sužinojusi, kad kaltinamasis greitai nebus laisvėje. Pripažįsta, kad tyrėjai davė teisingus parodymus apie pinigus <...>“, papildomai parodė, kad: „ankstesnėje apklausoje sakė, jog nepaėmė D. S. pinigų iš piniginės, kad ji juos turėjo namuose, nes labai bijo D. S., policijoje koridoriuje buvo D. S. sutikusi, jis pradėjo šaukti, ji išsigando, ir pasakė, kad D. S. nieko iš jos nepavogė. Ji ir šiuo metu bijo D. S., jis yra agresyvus. Bijo, kad D. S. kur nors sutikęs jos nesumuštų“. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. K. patvirtino, jog tyrimo metu pati K. Ž. nurodė, kad piniginėje buvo kortelės ir pinigai, protokolas surašytas iš jos žodžių. Kaip matyti iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenų, kad atpažįstančiajai K. Ž. buvo parodytos sunumeruotos 6 asmenų nuotraukos (nuotrauka Nr. 5 yra D. S.), iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį yra davusi parodymus. K. Ž. nurodė, kad vaikinas, esantis nuotraukoje Nr. 5, yra jos apklausoje įvardytas kaip D. S. ir pažymėjo: „Tai jis iš automobilio dėtuvės pagrobė jai priklausančią piniginę su joje buvusiais pinigais, dokumentais“. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nepaisant to, kad nukentėjusiosios parodymai kito, tačiau nėra pagrindo abejoti nukentėjusiąja ir jos parodymų patikimumu. Akivaizdu, jog parodymus ji keitė paveikta baimės, manydama, kad nuteistasis jai kenks. Pažymėtina, jog, vertinant parodymus ir jų patikimumą, svarbu atsižvelgti ne tik į jų nuoseklumą, tačiau ir į tai, kada parodymai kito, bei paties asmens, duodančio skirtingus parodymus, paaiškinimus, kurie gretintini su kitais byloje esančiais duomenimis. Be visa to, kaip nurodė pati nukentėjusioji, iki šio įvykio ji D. S. nepažinojo, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji turi asmeninį suinteresuotumą nuteistajam pakenkti.

8. Be to, apygardos teismas nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog D. S. veiksmuose nėra tiesioginės tyčios, bei tuo, kad jis neturėjo tikslo užvaldyti svetimą turtą. Kaip nurodo apklausos metu nuteistasis, nukentėjusiosios piniginę jis paėmė kaip užstatą, tikėdamasis, kad jam bus grąžinta skola, kurią grąžinti jam turi nukentėjusiosios draugas T. I.. Kaip nurodo pats D. S.: „<...> Tada jis pradėjo versti automobilį, ieškoti vertingų daiktų, kad T. I. už tą vertingą daiktą atiduotų pinigus. Jis atrado piniginę, tamsią odinę moterišką, kurią pasiėmė, pasakydamas jo draugei, kai bus 400 eurų, grąžins piniginę. Tada sėdo į automobilį ir su M. M. išvažiavo“. Teisėjų kolegija, susipažinusi su paties nuteistojo ir kitų liudytojų parodymais, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir konstatavo, kad yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių D. S. kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, bei teisingai šią veiką kvalifikavo. Kaip matyti, byloje nėra duomenų, patvirtinančių nuteistojo versiją apie tai, jog T. I. jam buvo skolingas pinigų. T. I. parodė, kad: „<...> nei M. M., nei D. S. nebuvo skolingas už narkotines medžiagas - "žolę" . Niekada nei D. S., nei M. M. narkotinių medžiagų nebuvo pardavęs. Nei prieš jį sumušant, nei tuo metu, kai jį mušė ar po muštynių, nebuvo iš jo reikalaujama, kad jis grąžintų skolą. Jis nematė, kaip iš automobilio D. S. paėmė K. Ž. piniginę. Jam nebuvo sakoma, kad piniginė paimama ir bus grąžinta atidavus skolą“; <...> „Jo paties piniginė tuo metu taip pat buvo automobilyje, matomoje vietoje, prie pavarų svirties. Tad jei būtų buvęs kažkam skolingas, mano, kad jie būtų paėmę jo piniginę, o ne K. Ž.“. Tuo metu nukentėjusioji buvo T. I. draugė, tačiau apie tai, kad T. I. prekiavo narkotikais, nurodė taip pat nežinojusi ir iš D. S. tuo metu, kai jis pavogė jai priklausančią piniginę, negirdėjo nieko panašaus apie tai, jog piniginė paimama kaip užstatas. M. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino D. S. parodymus dėl narkotinės medžiagos, t. y. „žolės“ įsigijimo iš T. I.: „<...>Su T. I. turi asmeninių nesutarimų, nes prieš kelis mėnesius, tikslios datos nepamena, pas T. I. į Kretingos m. važiavo pirkti narkotinės medžiagos - "žolės" ir T. I. apgavo, nes narkotinių medžiagų nedavė, o 400 eurų iš jo paėmė“. Teismas, vertindamas tai, kad M. M. su D. S. yra draugai, M. M. parodymus vertina kaip siekį padėti draugui. Svarbu pažymėti, kad apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, jog pats nuteistasis savanoriškai grąžino piniginę, ir tai įrodo, kad jis neturėjo tikslo jos pasisavinti, o laikė tik kaip užstatą, tačiau iš paties nuteistojo parodymų akivaizdų, kad, jei nukentėjusioji nebūtų kreipusis į policiją, D. S. nebūtų grąžinęs jai piniginės: „Sekančią dieną piniginę grąžino E. D., nes jis pasakė, kad yra parašytas pareiškimas, ir liepė nesigadinti gyvenimo. Piniginėje pinigų buvo tik monetomis, popierinių nebuvo“. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir tinkamai įvertinęs visus byloje esančius duomenis padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog D. S., veikdamas tiesiogine tyčia, atvirai, matant pašaliniams asmenims, pavogė K. Ž. priklausančią piniginę su joje esančiais pinigais bei kortelėmis. Apygardos teismas neturi pagrindo konstatuoti kitaip.

Dėl veikos kvalifikavimo

9. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba įsibrovęs į automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinės nutartys Nr. 2K-428/2011, Nr. 2K-91/2013). Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso.

10. Byloje dėl turto pagrobimo iš K. Ž. apeliantas pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nustačius, kad jis padarė atvirąją vagystę, t. y. iš pačios nukentėjusiosios parodymų, jog ji matė, kaip nuteistasis pagrobęs jos piniginę pasišalino iš įvykio vietos: „Mergina nurodė, kad jai pamačius, kaip jis ima jos piniginę, ji sušuko jam, o šis atsisukęs kažką atsakė necenzūriniais žodžiais ir išvažiavo kartu su M. M.“, to neneigia ir pats nuteistasis D. S..

11. Nors pirmosios instancijos teismo motyvų dėl analizuojamos apelianto padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nedaug, tačiau, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y., kad apeliantas nusikalstamą veiką padarė net nebandydamas jos slėpti, t. y. nusikalstamą veiką padarė atvirai, matant su nusikalstama veika nesusijusiam asmeniui – nukentėjusiajai K. Ž., nesančiai atvirosios vagystės bendrininke, suvokiančiai neteisėto turto pagrobimo faktą, nusikalstama veika dėl 2022-02-30 iš K. Ž. turto pagrobimo pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Kaip minėta, nustačius kvalifikuojantį vagystės požymį – atvirumą, pagrobto turto vertė neturi teisinės reikšmės. Taigi nustačius aplinkybę, kad apelianto veiksmai padaryti matant kitiems asmenims, suvokiantiems, jog grobiamas svetimas turtas, apeliantui suprantant, kad tokie jo veiksmai buvo pastebėti, tačiau to nepaisant, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jis svetimą turtą pagrobė atvirai.

Dėl bausmės

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniame skunde dėstomus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, todėl bausmė jam skirta teisėtai ir pagrįstai. Paskirta bausmė nėra akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga apelianto padarytų nusikaltimų pobūdžiui bei pavojingumui, todėl pagrindo tenkinti skunde nurodytą prašymą dėl bausmės švelninimo nėra pagrindo.

13. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl apeliantui pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (du epizodai) skirtinų bausmių, atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikų motyvus ir tikslus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo poziciją dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, epizode dėl I. R. turto pagrobimo nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, abiejuose epizoduose nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalto būdamas recidyvistu (BK 27 str.).

14. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiga teismui, skiriančiam bausmę, be kita ko, įvertinti ir kaltininko asmenybę. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nuostatos (BK 55–56 straipsniai ir kt.) suponuoja pagrindą manyti, jog ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga, ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą.

15. D. S. padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus, nusikalto būdamas anksčiau ne kartą teistas, teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka, nuosprendžio priėmimo dieną neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, po šių nusikaltimų padarymo yra teistas du kartus, pagal 2022-06-27 šio teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės nėra atlikęs.

16. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas nuolat nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas jauno amžiaus, tai rodo, kad D. S. priešingos teisei nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių nagrinėjamoje byloje ir naujos nusikalstamos veikos buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Visa tai sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų ir iki šiol pakankamų pastangų koreguojant savo elgesį nedėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus tai, kad ankstesnėmis baudžiamajame įstatyme numatytomis bausmėmis nepavyko pasiekti bausmės tikslų, kadangi nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, o įstatymo leidėjas tokį asmens nusikalstamų veiksmų pakartotinumą vertina kaip turintį didesnį pavojingumą, nėra pagrindo manyti, jog apylinkės teismo nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta, neatitinka jo paties bei padarytų nusikaltimų pavojingumo ir šių veikų pobūdžio.

17. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, D. S. teistumų skaičius rodo nuteistojo nuolatinį įstatymų nepaisymą bei nenorą savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Todėl, įvertinus tai, kad nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, ir atsižvelgus į tai, jog ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės D. S. nebuvo pakankamas pagrindas keisti gyvenimo būdą ir nesustabdė nuo nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, nėra pagrindo išvadai, jog paskyrus jam švelnesnę bausmę bus pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai. Pažymėtina, jog BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja bausmę skiriantį teismą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti ne tik kaltinamojo asmenybę, bet ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytą žalą bei kitas aplinkybes.

18. Pastebėtina ir tai, kad L. B. apylinkės teismas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 (I. R. epizodas) ir 178 straipsnio 2 dalyje (K. Ž. epizodas), padarymą neskyrė maksimalių, numatytų minėto straipsnio sankcijoje laisvės atėmimo bausmių dydžių. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės atėmimo iki 6 metų bausmė, tačiau D. S. apylinkės teismas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (I. R. epizodas), paskyrė mažesnę bausmę nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis – 2 metų laisvės atėmimo bausmę, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (K. Ž. epizodas), – paskyrė straipsnio sankcijoje numatytą bausmės dydžio vidurkį – 3 metus laisvės atėmimo. Įvertinusi išdėstytus motyvus, dar labiau švelninti D. S. paskirtas pakankamai švelnias bausmes teisėjų kolegija neturi pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik realiai atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad anksčiau paskirtomis bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmių skyrimo tikslai nebuvo pasiekti, kadangi D. S. ir toliau darė nusikalstamas veikas, nusikalstamas veikas D. S. padarė neišnykus teistumui, atsižvelgus D. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą – ir teisingai parinko šių bausmių dydžius. Manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmę, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022-10-06 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. S. gynėjos advokatės Jovytos Piekienės apeliacinį skundą atmesti.