- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-18
- Bylos Nr.
- I-568-320/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00180-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė
- Atsakovas
- Anykščių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus komisijos
- Trečiasis asmuo
- R. B., Anykščių rajono savivaldybės administracijai
- Pareiškėjas
- Troškūnų medžiotojų
- Kategorijos
- 35.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalytės Zlatkuvienės ir Dalios Pranckienės,
atsakovės Anykščių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus komisijos atstovui A. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Troškūnų medžiotojų būrelio skundą atsakovei Anykščių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Anykščių rajono savivaldybės administracijai, R. B. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Troškūnų medžiotojų būrelis (toliau – Troškūnų MB ) teismui paduotu skundu (b. l. 2-4) prašo panaikinti Anykščių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytiems nuostoliams apskaičiuoti (toliau – Komisija) 2013-07-24 raštu nustatytą R. B. žieminių kviečių pasėliams medžiojamųjų gyvūnų padarytą 1751,84 Lt. žalą. Skunde nurodo, kad žala apskaičiuota neįvertinus visų svarbių faktinių aplinkybių. Komisijai apžiūrint pasėlius, buvo matyti, kad daugelyje vietų javai nustelbti piktžolių, tačiau apžiūroje dalyvavusio Troškūnų MB atstovo pastabos į apžiūros aktą nebuvo įrašytos. Be to, Troškūnų MB neatsakingas už visą Komisijos nurodytą žalą, kadangi už dalį žalos yra atsakingas pats pasėlių savininkas, nesilaikęs Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikos nurodytų rekomendacijų ir nenuėmęs laiku javų derliaus, kuris turėjo būti nuimtas iki rugpjūčio 20 d. Pažymėjo, jog Troškūnų MB medžiotojai nuolat organizavo bebrų medžiokles, tačiau nepastebėjo šių gyvūnų pagausėjimo medžioklės plotuose, be to, pasėlių savininkas nė karto nesikreipė į medžiotojus dėl jo pasėliams daromos medžiojamųjų gyvūnų žalos, nors bebrų pastatyta užtvanka buvo pastatyta mažiau kaip 200 metrų atstumu nuo paties pasėlių savininko sodybos. Komisija surašytame akte nepažymėjo, kad pasėliai piktžolėti, nebuvo pagrindo skaičiuoti žalos dydį, imant vidutinį rajono derlingumą, nes R.Binkio pasėliai buvo akivaizdžiai blogesnės būklės. Be to, nėra jokių duomenų, kad javai buvo bebrų užtvindyti iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. Visos šios aplinkybės rodo, jog Komisija neteisingai nustatė medžiojamųjų gyvūnų padarytos atlygintinos žalos dydį.
Pareiškėjo atstovas R.R. teismo posėdyje palaiko skundo reikalavimus ir skunde nurodytus argumentus. Jis papildomai paaiškino, kad, jo nuomone, R.B. pasėliai sunyko dėl derliaus nenuėmimo laiku, nes tretysis suinteresuotas asmuo dėl žalos nustatymo kreipėsi tik 2012 m. spalio mėnesį. Apžiūrint lauką, ten iš viso nesimatė javų, vien tik piktžolės. Pakenktas laukas yra prie pat R.B. sodybos, o medžiotojams medžioti iki sodybos arčiau kaip 200 metrų draudžiama. Todėl pats R.B., tinkamai besirūpindamas pasėliais, o ne medžiotojai turėjo pastebėti daromą žalą.
Atsiliepimas
Atsakovė – Komisija – nesutinka su skundo reikalavimais ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus, kadangi ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, žala apskaičiuota teisingai. Atsiliepime (b. l. 18-20) nurodė, jog apžiūrint R.B. žieminių kviečių lauką, nustatyta, kad kviečių laukas buvo nuimtas, išskyrus užmirkusią jo dalį (0,7 ha). Pagal Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikos 9 punkto nuostatas visiškai sunaikintais pasėliai laikomi tokie, kai pasėlio plote lauktinas derlius yra sumažėjęs daugiau kaip 70 procentų. Pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą, medžiojimas traktuojamas ne tik kaip laukinių gyvūnų šaudymas, bet ir jų sekimas, tykojimas, persekiojimas, gaudymas. Todėl nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad jie bebrų pakenktame lauke negalėjo medžioti. Komisijos darbe dalyvavęs Troškūnų MK narys jokių pastabų akte įrašytų duomenų nepateikė. Pripažįsta, kad skundžiamame rašte yra techninės klaidos (dėl mato vienetų), tačiau žala apskaičiuota teisingai. Teismo posėdyje Komisijos atstovas pabrėžė, Metodikoje nurodyta žieminių kviečių nuėmimo data- rugpjūčio 20 d. yra tik rekomendacinio pobūdžio. Komisija laikė, kad visas derlius sunyko dėl bebrų užtvankos, nes pakenktas lauko plotas tiesiog užmirko ir javai jame nyko ir iki 2012 m. spalio mėnesio, į jį nebuvo galima įvažiuoti su technika.
Trečiojo suinteresuoto asmens- Anykščių rajono savivaldybės administracijos – atstovas į teismo posėdį neatvyko, jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką tinkamai pranešta. Atsiliepimo į skundą teismui nepateikė.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo R.B. su skundu nesutinka, paaiškino, kad žala paskaičiuota teisingai. Dalis lauko, kuriame buvo pasėti žieminiai kviečiai, buvo nuimta laiku, t.y. dar vasarą. Tačiau į tą sklypo dalį, kur dabar paskaičiuota žala, jis negalėjo su technika įvažiuoti, nes žemė buvo labai šlapia. Iš pradžių jis nesuprato, dėl ko ten taip šlapia, manė, kad dėl lietaus. Ir tik pabaigęs visus ūkio darbus nuėjo tolėliau prie upelio pasižiūrėti ir rado bebrų užtvanką. Javai tame plote buvo visiškai sunykę.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje ginčas kilęs dėl Anykščių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti 2013-07-04 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- ir Sprendimas) nustatyto medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo konstatuota bebrų padaryta 1751,84 Lt derliaus netekimo žala žieminių kviečių pasėliams trečiojo suinteresuoto asmens R. B. žemės sklype, esančiame Anykščių rajone, (duomenys neskelbtini) viensėdyje (b. l. 7-8).
Bylos medžiaga nustatyta, kad R.B. 2012-10-05 prašymu kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės Troškūnų seniūniją dėl žalos, padarytos jo pasėliams lauke, esančiame (duomenys neskelbtini) vs., įvertinimo (b. l. 6). Anykščių rajono savivaldybėje medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams atlyginimo klausimus sprendžia Anykščių rajono savivaldybės mero 2013 m. kovo 19 d. potvarkiu Nr. MP-88 sudaryta nuolatinė komisija (b. l. 23). Komisija kartu su prašymą dėl žalos įvertinimo pateikusio R.B. atstovu J. B., Troškūnų MB atstovu K. B., Troškūnų seniūnijos seniūnu A. J. 2012 m. spalio 22 d. nuvyko į vietą, apžiūrėjo pažeistą žieminių kviečių pasėlių lauką bei surašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams nustatymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- ir Aktas) (b.l.9). Akte konstatavo, kad žieminių kviečių pasėlyje pakenktas plotas sudaro 0,70 ha, pasėlio pakenkimo intensyvumas- 100 procentų, pasėlis užmirkęs, nenuimtas todėl, kad upelį Latava buvo užtvenkę bebrai. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliuose paskaičiavimas pateiktas Sprendime, kuriame nurodyti žalos apskaičiavimui būtini duomenys: pakenktas plotas, pakenkimo intensyvumas, kultūra, vidutinis rajono derlingumas, derliaus netelkimas, rinkos kaina, žalos piniginė išraiška (b.l.7).
Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo žemės sklypuose, kuriuose nėra uždrausta medžioti, atvejus ir tvarką, taip pat atsakingų subjektų ratą, reglamentuoja 2002-06-20 Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-996 (toliau – Įstatymas) ketvirtasis skirsnis. Šiame įstatyme nustatytus su žalos atlyginimu susijusius klausimus, t. y. žalos, padarytos medžiojamųjų gyvūnų žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo, piniginės išraiškos apskaičiavimą bei pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, kurias turi vykdyti žemės ūkio pasėlių savininkas, detalizuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 486/359 patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika). Ginčijamo sprendimo dienai galiojo Metodikos originali redakcija (galiojusi iki 2013-10-01).
Sprendžiant pareiškėjo skundžiamo akto teisėtumą bei pagrįstumą, pirmiausia būtina nustatyti, ar jį priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas.
Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalį laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ar kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau- ir Vietos savivaldos įstatymas) 7 straipsnio 26 punktą, medžiojamų gyvūnų ir griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų žemės ūkiui padarytos žalos ir nuostolių nustatymas yra valstybinė, t.y. valstybės perduota savivaldybėms funkcija. To paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Vietos valdžios funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba. Viešojo administravimo funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba, savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos), kiti savivaldybės įstaigų ir tarnybų vadovai, valstybės tarnautojai, kuriems teisės aktai ar savivaldybės tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 6 punktas įtvirtina išimtinę vietos savivaldybės tarybos kompetenciją sudaryti savivaldybės tarybos komitetus, komisijas, kitus savivaldybės darbui organizuoti reikalingus darinius ir įstatymuose numatytas kitas komisijas bei tvirtinti jų nuostatus. Tačiau Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnyje yra išvardintos valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos, tarp jų- ir 26 punkte nurodytas medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkiui padarytos žalos ir nuostolių nustatymas, turi vykdomąjį pobūdį. Tokiu būdu, medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkiui padarytos žalos ir nuostolių nustatymas nėra priskirtas išimtinei vietos savivaldybės kompetencijai. Be to, pagal Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnį, pastaroji Komisija nepriskirtina šiame straipsnyje nurodytų vietos savivaldybės sudaromų nuolatinių ar laikinųjų komisijų kategorijai. Iš šių teisės normų analizės teismas sprendžia, kad Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 26 punkte įvardinta medžiojamųjų gyvūnų ir griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų žemės ūkiui padarytos žalos ir nuostolių nustatymo funkcija yra viešojo administravimo vykdomojo pobūdžio funkcija, kurią įgyvendinti pavesta specialiam viešojo administravimo subjektui- teisės aktų nustatyta tvarka vietos savivaldybėje sudaromai medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos (nuostolių) skaičiavimo komisijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, nuosekliai laikosi pozicijos, kad nurodytoji komisija yra viešojo administravimo sistemos subjektas ir kad būtent šis subjektas, remiantis to paties straipsnio 6 dalimi, privalo priimti individualų administracinį aktą- sprendimą, atitinkantį ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo (toliau- ir Viešojo administravimo įstatymas) keliamus reikalavimus (2009-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr.A-556-557/2009, 2010-07-30 nutartis administracinėje byloje Nr.A-662-1014/2010, 2012-07-09 nutartis administracinėje byloje Nr.A-492-2536/2012, 2012-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr.A-492-2536/2012).
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti. To paties įstatymo 6 straipsnio 3 dalis įsakmiai nustato, kad individualius administracinius aktus turi teisę priimti tik viešojo administravimo subjektai, turintys įstatymo nustatyta tvarka jiems suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio, nustatančio viešojo administravimo principus, 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas. Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalį laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės mero sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija. Analogiška norma įtvirtinta ir Laukinės gyvūnijos įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje. Medžioklės įstatymo priėmimo metu, t.y. 2002 m. birželio 20 d., galiojusios redakcijos Vietos savivaldos įstatymo 20-21 straipsniuose buvo apibrėžti savivaldybės mero kaip vykdomosios valdžios įgaliojimai, tarp jų- ir kitais įstatymais priskirtų funkcijų vykdymas. Po Konstitucinio Teismo 2002-12-24 nutarimo priėmimo 2003-01-28 buvo priimtas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3, 5, 6, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 28, 29, 30, 31, 33, 49, 50 straipsnių pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekus galios įstatymas Nr.IX-1327, įsigaliojęs 2003-02-25. Šiuo įstatymu ( 21 str.2 d.) buvo nustatyta, kad įsigaliojus šiam įstatymui, visus savivaldybės valdybai bei merui kitų įstatymų priskirtus vykdomuosius įgaliojimus iki tų įstatymų pakeitimo įgyvendina savivaldybės administracijos direktorius. Medžioklės įstatymas ne kartą buvo keičiamas, tačiau Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis liko nepakeista.
Išvardintų teisės aktų pagrindu, teismas daro išvadą, kad tik vietos savivaldybės administracijos direktorius yra kompetentingas viešojo administravimo subjektas, kuriam teisės aktais suteikti įgaliojimai sudaryti komisiją medžiojamų gyvūnų padarytai žalai (nuostoliams) apskaičiuoti. Tik tokia tvarka sudaryta komisija gali būti pripažinta kaip kompetentingas subjektas, įgaliotas priimti sprendimą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo. Tokia pozicija, aiškinant Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, yra suformuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio vienodą administracinių teismų praktiką, nutartyse (2012-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr.A-492-2251/2012, 2012-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr.A-492-2536/2012 ir kt.).
Remiantis tuo, kas buvo išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad Anykščių rajono savivaldybės mero 2003-03-19 potvarkiu Nr.MP-88 sudaryta Komisija negali būti laikoma viešojo administravimo subjektu, kuriam Medžioklės įstatymo ir Metodikos nustatyta tvarka yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai priimti sprendimą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos (nuostolių) nustatymo, jų apskaičiavimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 2 punktas įsakmiai nustato, kad skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, jog šį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas. Todėl Sprendimas naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjo Troškūnų medžiotojų būrelio skundą patenkinti.
Panaikinti Anykščių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytiems nuostoliams apskaičiuoti 2013-07-24 raštą (sprendimą) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta R. B. žieminių kviečių pasėliams medžiojamųjų gyvūnų padaryta 1751,84 Lt. žala.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.