Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2012-12-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-140-876/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-12-20
Bylos Nr.
1-140-876/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Kaltinamasis
R. Ž.
Nukentėjusysis
M. P.
Advokatai
Osvaldas Radimonuii
Kategorijos
  • 1.2.25.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

NuorašasBaudžiamoji byla Nr. 1-140-876/2012Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00459-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1., 1.1.6.4. (N)(S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 20 d. Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant kaltinamajai R. Ž., jos gynėjui advokatui Osvaldui Radimonuii, prokurorui Linui Frančiakui, nukentėjusiajai M. P.,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti 8 klasių išsilavinimą, bedarbė, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini) neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž. 2012 m. rugpjūčio 18 d., apie 10 valandą, V. Kudirkos gatvėje prie namo Nr. 66, Šakių mieste, vairuodama automobilį Renault 19, valstybinių numerių ženklas (duomenys neskelbtini) važiuodama V. Kudirkos gatve, nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių, keldama pavojų kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, iš V. Kudirkos gatvės suko į dešinėje esančią prekybos centro “Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelę neduodama kelio tiesiai, ta pačia kryptimi važiuojančiai dviratininkei M. P., kurios judėjimo kryptį ji kirto sukdama į aikštelę, tuo pažeidė kelių eismo taisyklių 9 p. ir 108 p. p. reikalavimus, ko pasekoje dviratininkei M. P. atsitrenkus į jos judėjimo kryptį kirtusį automobilį ir nugriuvus dėl muštinės žaizdos kaktoje, kairio riešo sąnario nubrozdinimo, stipinkaulio ir alkūnkaulio ylinės ataugos lūžimo padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

R. Ž. kalta prisipažino visiškai ir nurodė, kad ji išėjo iš ligoninės ir važiavo namo. Užsuko į parduotuvę „Maxima“. Aplenkė nukentėjusiąją, kuri atsimušė į galinį bamperį. Ji matė, kaip aplenkė nukentėjusiąją. Žalą atlygino draudimas. Ji bandė atsiprašyti, bet nukentėjusioji nesileidžia į kalbas. Po įvykio ėjo į bankomatą ir matė nukentėjusiąją kalbant su kita moterimi. Ti namie pastebėjo, kad į automobilį buvo atsimušta. Kartu važiavo jos sutuoktinis, ji vairavo automobilį. Ir ji, ir jos sutuoktinis smūgio nejautė. Jų šeima gyvena iš vyro invalidumo pašalpos, ir dar 400 Lt gaunu pašalpos, sutuoktinis serga epilepsija ir nemato su viena akimi, jis vairuoti automobilio negali. Ji labai gailiuosi, kad taip atsitiko. Kai parvažiavo namo ir ėjo į daržą bulvių, tada pamatė, kad atsitrenkta. Jie pagalvojo, kad ligoninės aikštelėje kažkas atsitrenkė. Apie įvykį sužinojo vakare, ją sustabdė policija, kai atvažiavo į parduotuvę vakare. Buvo blaivi, tikrino girtumą. Nukentėjusioji atsitrenkė į galą automobilio, nes buvo žymės.

Nukentėjusioji M. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji važiavo į sodą , atvažiavo iki pusės kelio į įvažiavimą „Maximos“ kelio. Atlėkė mašina ir trenkė, jai užlaužė ratą. Jai žalą atlygino, pretenzijų neturi. Kaltinamoji kai atėjo pas ją, sakė nieko nematė ir atėjo taikytis tik po to, kai policija sakė, kad reik ateiti atsiprašyti. Ji gydėsi ilgai, taikytis nenori. Jai sužalojo ranką ji lūžo. Prie parduotuvės buvau apie 20-30 min. Viena moteris norėjo pakviesti greitąją, bet ji nesutiko ir dar nuėjo į sodą, o paskui kaimynė nuvežė į ligoninę. Tada iš ligoninės paskambino policijai. Į įvykio vietą nekvietė policijos, nes pasimetusi buvo ir labai skaudėjo ranką. Ji atsitrenkė tada, kai kaltinamoji ją aplenkė, krito ant gatvės, labai skaudėjo krūtinę. Taikytis nesutinka.

Liudytojas A. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad jie važiavo iš ligoninės ir suko į „Maximą“. Nieko nejautė, kad atsitrenkė, jeigu būtų jautę, tai tikrai būtų sustoję. Nieko negirdėjo, jokio smūgio. Kai po pietų važiavo į ligoninę ir sustabdė policija, tai ir sužinojo, kad avarija buvo. Ant bamperio užsilenkimo buvo žymė. Parduotuvėje buvo gal 10-15 min., jis buvo automobilyje, tos moteriškės jis nematė. Jis nieko nejuto, jokio smūgio.

R. Ž. kaltė patvirtina šie byloje surinkti įrodymai:

Eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, foto lentelės ir schema prie apžiūros protokolo, kur apžiūrėta ir nufotografuota V.Kudirkos gatvė ties įvažiavimu į prekybos centro „Maxima“ stovėjimo aikštelę, vieta įvažiavime, kurioje įvyko susidūrimas, M. P. priklausantis dviratis, surašyti gatvės ir įvažiavimo į stovėjimo aikštelę keliuko išmatavimai (b.l. 2-10).

2012-10-24 apžiūros protokolu ir foto nuotraukomis prie apžiūros protokolo, kur apžiūrėta 2012-08-18 prekybos centro „Maxima“ vaizdo kamerų filmuota medžiaga, kurioje matosi V.Kudirkos gatve važiuojantis automobilis RENAULT 19 suka į dešinėje esančią prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelę neduodamas kelio tiesiai, ta pačia kryptimi važiuojančiai dviratininkei ir įvyksta susidūrimas (b.l. 11-14).

Protokolai dėl transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo, kur apžiūrėtas dviratis „Boxer“ ir automobilis RENAULT 19, užfiksuota, kad ant dviračio rankenų yra šviežių dažų nubrozdinimų, o ant automobilio galinio bamperio dešinės pusės yra įbrėžimas (b.l. 16-19).

Specialisto išvada Nr. G367/12(10), iš kurios matosi, kad nukentėjusiajai M. P. nustatyta muštinės žaizdos kaktoje, kairio riešo sąnario odos nubrozdinimas, stipinkaulio ir alkūnkaulio ylinės ataugos lūžimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktai, kuo galėjo būti automobilio atsikišusios dalys, dviračio dalys, koks tai pagrindas ir panašiai, galimai ir nurodomo įvykio metu ir būdu. Dėl stipinkaulio ir alkūnkaulio ylinės ataugos lūžimo padaytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 28).

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad R. Ž. vairuodama automobilį nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Pati kaltinamoji prisipažino padariusi šią veiką ir nurodė veikos aplinkybes, pripažino, kad jos darytas manevras į dešinę pusę, yra pagrindinė įvykio priežastis. R. Ž. bei jos sutuoktinis teigia, kad jie nejuto jokio smūgio, nematė, jog nukentėjusioji būtų atsitrenkusi į jų automobilį, tuo tarpu pati nukentėjusioji kategoriškai teigia, jog ji atsitrenkė į automobilio galines dureles, todėl jie negalėjo jos nematyti. Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, jog automobilio apžiūros protokole užfiksuota, jog įrėžtas dešinės pusės galinis bamperis, apie tai, kad būtų žymės ant automobilio galinių durelių jokių duomenų nėra. Kaltinamoji pati įvykio nepastebėjo, todėl apie smūgio dislokacijos vietą sprendžia pagal nustatytus įbrėžimus ant automobilio. Byloje yra fotonuotraukos iš įvykio vietos (b.l. 12-14), kur matosi, jog automobilis Renault aplenkė dviratininkę ir suka į dešinę. Paskutinėje nuotraukoje matyti, kaip dviratininkė nukritusi ant žemės, už automobilio galo. Šios nuotraukos parodo, jog dviratininkė galėjo atsitrenkti į automobilio galinę dalį ir nuo to kristi ant šaligatvio. Kadangi nukentėjusioji krito ant žemės už automobilio, leidžia daryti išvadą, jog smūgis buvo į galinę dalį, nes jeigu ji būtų atsitrenkusi į galines dureles, ji būtų užkritusi ant automobilio, o ne nuvirtusi šali automobilio. Be to, pati nukentėjusioji nurodo, kad automobilis jai užsuko vairą, dėl ko ji krito. Kas leidžia taip pat spręsti, kad jeigu dviračio ratas būtų užsiskęs nuo susidūrimo į automobilio galines dureles, ji būtų su dviračiu virtusi ant pačio automobilio, o ne ant šaligatvio. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad smūgis buvo į automobilio galinę dalį. Taip pat teismas sutinka su kaltinamosios nurodytomis aplinkybėmis, jog ji nesuprato sukėlusi eismo įvykį. Dviratininkei kontaktavus su galine automobilio dalimi, bei nuvirtus ant žemės už automobilio, nekliudė pačio automobilio, kaip suprantama, kadangi automobilis suko į dešinę, tai jo važiavimo greitis nebuvo didelis, tai ir smūgis turėjo būti nestiprus, todėl kaltinamoji bei jos sutuoktinis galėjo negirdėti smūgio, bei nesuprasti, jog įvyko eismo įvykis. Tačiau tuo metu, kai R. Ž. buvo pranešta apie tai, kad ji įvykdė eismo įvykį, ji to neneigė, pripažino savo kaltę, įvykio aplinkybių neginčijo.

Specialisto išvadose nustatyta, kad nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaltinamoji įvykio metu buvo blaivi, todėl jos veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d.

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie neatsargių nusikaltimų. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Kaip matyti iš bylos duomenų, R. Ž. ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso metu savo kaltę pripažino, parodymų nekeitė, teigė, jog gailisi dėl padarytų veiksmų. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstama veika padaryta žala yra atlyginta. BK 59 str. 1 d. 3 p. nurodoma, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Tai yra šią aplinkybę galima pripažinti, kai asmuo savanoriškai atlygina padarytą žalą. BPK 107 str. nurodoma, kad savanoriškas žalos atlyginimas yra tada, kai kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlygina nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad už kaltinamojo veikas materialiai atsakingas asmuo taip pat yra ir draudimo įmonė, su atsakingu už žalos padarymą asmeniu trečiojo asmens interesais sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Šioje byloje R. Ž. buvo sudarius su draudimo įmone transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo sutartį, pagal šią sutartį nukentėjusiajai buvo atlyginta ir turtinė, ir neturtinė žala, todėl ji civilinio ieškinio nebereiškė. Teismas laiko, jog R. Ž. savo savanoriškumą atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą išreiškė sudarydama sutartį su draudimo įmonę. Ir tai, kad nukentėjusioji nebereiškė civilinio ieškinio, patvirtina jos nusikalstama veika padaryta žala buvo atlyginta, kas leidžias teismui pripažinti, jog žalos atlyginimas buvo savanoriškas bei tai atitinka BK 59 str. 1 d. 3 p. numatytą lengvinančią atsakomybę.

Pagal BK 39 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, yra ne mažiau kaip dvi BK 59 str. 1 d. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių, yra besąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, taikoma tik esant visoms jame išvardytoms būtinoms sąlygoms. Kaip matyti, R. Ž. inkriminuotas BK 281 str. 1 d. numatytas nusikaltimas yra neatsargus. Byloje esanti pažyma apie teistumą patvirtina, kad R. Ž. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. (b.l. 55), nors vairuotojo pažymėjimą turi keletą metų, tačiau nei karto nėra bausta už administracinius teisės pažeidimus (b.l. 61), neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra. Teismas konstatavo, kad teisiamosios veikoje yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi bei iš atlygino padarytą žalą. Taip pat nustatyta, jog teisiamosios veiksmuose nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taigi, esant visoms sąlygoms, numatytoms BK 39 str., taikytinas BK 39 str. ir R. Ž. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 68 str. nurodoma, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamiesi šiomis teisėmis jis padaręs nusikalstamą veiką. BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą visais atvejais, kai padaromas 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. R. Ž. įvykdyta nusikalstama veika yra neatsargus nusikaltimas, įvykio metu teisiamoji buvo blaivi, po nusikaltimo teisiamoji išgyveno dėl įvykio, pripažino savo kaltę ir stengiasi atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog bylos nagrinėjimas ir padarytos žalos atlyginimas bus pakankama bausmė R. Ž. ir šiomis priemonėmis bus pasiekti BK numatyti bausmės tikslai, todėl baudžiamojo poveikio priemonė netaikytina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 39 str. nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėjos parašas.

Nuorašas tikras:Teisėja Judita Sungailaitė