Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-12-23 · Byla Nr. Iv-1524-422/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-12-23
Bylos Nr.
Iv-1524-422/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00865-2013-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo
I. J., A. T., T.
Advokatai
Tadas Dumbliauskas
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1524-422/13
Teismo proceso Nr. 3-62-3-00865-2013-9
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1.;74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 23 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,

dalyvaujant pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokato padėjėjui Tadui Dumbliauskui,

atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Agnei Jarušauskaitei,

nedalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. J., A. T. įmonės „ (duomenys neskelbtini) “ atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui I. J., T. įmonei „ (duomenys neskelbtini) “ dėl turtinės žalos atlyginimo, metinių palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą skundu, kuriuo iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės prašo priteisti 864,22 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog 2011-02-15 I. J., vairuodamas transporto priemonę ”VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) Raudondvario pl. ir Ramybės g., Kaune, sankryžoje įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu. Įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, transporto priemonė buvo apgadinta. Į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, nubraižė eismo įvykio schemą, surašė tarnybinį pranešimą. Policijos pareigūnai vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatė. Transporto priemonės apžiūros metu buvo nustatyti eismo įvykio metu transporto priemonei padaryti sugadinimai: keičiamos dalys – dešinės pusės padanga, galinis dešinės pusės ratlankis, priekinė dešinės pusės padanga; remontuojamos dalys – priekinis dešinės pusės ratlankis.

Pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021 (2010-03-31 redakcija, galioja nuo 2010-04-19, toliau – Taisyklės) I dalies „Draudimo sąlygos“ 9.1. p. nuostolio dydį nustato draudikas,vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį. Apskaičiuojant nuostolio dydį atsižvelgiama tik į įvykio metu tiesiogiai padarytus sugadinimus. Pagal Taisyklių 9.5. p. transporto priemonės sugadinimo atveju nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Nagrinėjamu atveju draudėjas pateikė pareiškėjui transporto priemonės remonto darbų atlikimą patvirtinančius PVM sąskaitą – faktūrą Nr. NAD-M 008513, prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą Nr. B0002852. Šie dokumentai patvirtina, kad draudėjas dėl 2011-02-15 eismo įvykio patyrė 1010 Lt išlaidų. Pareiškėjas, vadovaudamasis minėtais dokumentais bei Transporto priemonės draudimo sutartimi, apskaičiavo 2011-02-15 įvykio metu padarytus nuostolius 864,22 Lt (1010 Lt [nuostolis] – 145,78 [PVM

dydis] ir juos atlygino. Išmokant draudimo išmoką įvykio kaltininkas buvo žinomas, todėl besąlyginė išskaita nebuvo atskaičiuota iš draudimo išmokos (Taisyklių 9.11.3. p., 9.11.3.2. p.). PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. NAD-M 008513 nurodytos nenaujų dalių kainos, todėl nagrinėjamu atveju padangos ir ratlankio nusidėvėjimas nebuvo išskaičiuotas iš draudimo išmokos (Taisyklių 9.6.2.2. p.). Išmokėjęs draudimo išmoką, pareiškėjas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos atsiradimą asmenį (CK 6.1015 str.). Nurodė, jog vadovaujantis LR kelių įstatymo 4 str. 3 d., 11 str. 7 d. 1 – 3 p., LR vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p., LR vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 12.1 p., prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą gatvėse privalo savininkas, t. y. atsakovas. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalėjo veikti, todėl keliui esant netinkamos būklės, buvo patirta turtinė žala. Atsakovo neveikimas buvo tiesioginė pasekmės (žalos atsiradimo) priežastis. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo pareiškėjui priteistinos 5 % dydžio metinės palūkanos už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsiliepimas

Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pateikti rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų žalos padarymo faktą, kelių nepriežiūrą ir priežastinio ryšio egzistavimą. Vien tai, kad policijos pareigūnai Raudondvario pl. Ir Ramybės gatvių sankryžoje važiuojamoje dalyje pažymėjo duobę, dar nereiškia, jog Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti pareiškėjo reikalaujamą žalą. Atsakovo nuomone, eismo įvykis įvyko dėl paties vairuotojo neatidumo, KET 125 punkto reikalavimų nesilaikymo.Transporto priemonės vairuotojas nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimo laikytis saugaus greičio, nors tokia pareiga yra nustatyta Kelių eismo taisyklių 133 ir 134 punktuose, todėl yra pagrindas skundą atmesti arba žalos dydį sumažinti. Pareiškėjas, nenustatęs esminių bylos aplinkybių, savo rizika išmokėjo apgadinto automobilio savininkui draudimo išmoką, todėl nepagrįstai siekia žalos priteisimo regreso tvarka iš atsakovo. Pažymėjo, jog konkrečiu atveju nebuvo atliktas 2000-04-17 LR susisiekimo ministro įsakymu Nr. 120 ir 2000-04-14 LR finansų ministro įsakymu Nr. 101 patvirtinta tvarka (toliau – ir Tvarka) transporto priemonės vertinimas, nepateikta numatyta Tvarkoje nurodyta Transporto priemonės ataskaita. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, jog remontas buvo atliktas 11 metų senumo automobiliui, pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, jog paskaičiuojant draudimo išmoką, buvo atsižvelgta į detalių nusidėvėjimą. Pareiškėjas taip pat neįrodė, jog remontas buvo atliktas nenaujomis detalėmis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – principo (CK 6.251 str.), t.y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.).

Nagrinėjamu atveju turtinę žalą pareiškėjas kildina iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės neveikimo, t. y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktas įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 punktą savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių priežiūros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas). Šiame nutarime taip pat nustatyta, kad kelio priežiūra – tai nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką (2 punktas).

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad I. J. 2011-02-15 apie 15 val. Raudondvario plento ir Ramybės gatvės sankryžoje, vairuodamas automobilį „VW Passat“ v/n (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje buvusią jokiais ženklais nepažymėtą duobę, dėl to automobilis buvo apgadintas. Transporto priemonės draudimo liudijimas LD Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog minėtas automobilis draudėjo A. T. įmonės „ (duomenys neskelbtini) “ buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Nors atsakovas neigia priežastinio ryšio buvimą, tačiau jis įrodytas byloje esamais duomenimis- 2011-02-15 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, prie jo pateikta eismo įvykio schema, kurioje užfiksuota važiuojamoje kelio dalyje 1.3m. ilgio, 90 cm pločio, 10 cm gylio duobė, šalia pažymėtas minėtas automobilis. Šiuos duomenis taip pat patvirtina pareigūno G. P. tarybinis pranešimas administracinio teisės pažeidimo byloje bei vairuotojo 2011-02-15 paaiškinime išdėstytos aplinkybės. Taigi pagal byloje esamus duomenis spręstina, jog automobilis buvo apgadintas įvykio metu dėl netinkamos kelio priežiūros, t.y. neužlygintos duobės važiuojamoje kelio dalyje, todėl atsakovo argumentai dėl priežastinio ryšio kaip esminės civilinės atsakomybės sąlygos nebuvimo byloje paneigti.

Eismo įvykio schemoje nurodyta, jog įvykio metu buvo sugadinti priekinis ir galinis dešinės pusės ratai. Transporto priemonė po įvykio buvo apžiūrėta AB „Lietuvos draudimas“ Transporto žalų ekspertų, tai patvirtina 2011-02-17 Transporto priemonės apžiūros aktas, kuriame nurodytos keičiamos dalys – dešinės pusės padanga, galinis dešinės pusės ratlankis, priekinė dešinės pusės padanga; remontuojama dalis – priekinis dešinės pusės ratlankis.

Administracinėje byloje nustatyta, jog automobilis suremontuotas.

Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

Atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rūšis ir tvarką apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2000-06-16 nutarimas Nr. 27). Pagal AB „Lietuvos draudimas‘ valdybos 2011-09-18 patvirtintų Transporto priemonių draudimo taisyklių (toliau- ir Taisyklių) Nr. 021( 2011-09-28 redakcija, galiojusi įvykio metu) I dalies „Draudimo sąlygos“ 9.1. punktą nuostolio dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį. Pagal Taisyklių I dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5. punktą transporto priemonės sugadinimo atveju nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio.

Pagal UAB „Giedrola“ išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. NAD-M 008513 ratlankio bei padangos įsigijimas draudėjui kainavo 840 Lt (įskaitant 145,78 Lt PVM ). 2011-03-15 kvitas Nr. M0002852 patvirtina, jog už ratlankio remontą draudėjas sumokėjo 170 Lt, todėl draudėjas dėl 2011-02-15 eismo įvykio patyrė 1010,00 Lt išlaidų (840Lt +170 Lt). Apskaičiuojant draudimo išmoką, draudikas pagrįstai iš šios sumos atmetė 145,78 Lt PVM, kadangi pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. NAD-M 008513 prekes pardavusi UAB „Giedrola“ ir prekes įsigijęs draudėjas A. T. įmonė „ (duomenys neskelbtini) “ yra juridiniai asmenys, todėl nuostolis dėl PVM grąžinimo nėra patirtas. Draudimo išmoka, kuri sudaro 864,22 Lt, buvo paskaičiuota ir išmokėta teisingai. Jos paskaičiavimą ir išmokėjimą patvirtina 2011-08-09 Aktas prie žalos bylos, SEB banko 2012-02-08 vietinio mokėjimo nurodymas. Teismo vertinimu, pagal automobilio sugadinimo pobūdį, ginčo teisinį reglamentavimą, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis.

Konkrečiu atveju automobilio remontas buvo atliktas nenaujomis detalėmis, todėl nusidėvėjimas detalėms pagal Taisyklių 9.6.2.2 punktą nebuvo paskaičiuotas. Kad remontas buvo atliktas padėvėtomis detalėmis, patvirtina byloje surinkti įrodymai- įrašas PVM sąskaitoje faktūroje, duomenys apie įmonės veiklą, pareiškėjo atstovo susirašinėjimo su draudimo ekspertu turinys. Įmonės veiklą pristatančiame tinklapyje prekyba naudotomis detalėmis yra nurodyta kaip pagrindinė UAB „Giedrola“ veikla. Į bylą taip pat buvo pateikti pareiškėjo atstovo susirašinėjimo su AB „Lietuvos draudimas“ ekspertu J. D. duomenys, kuriuose nurodoma, jog nusidėvėjimas neišskaičiuotas, kadangi klientas pirko naudotas detales. Taip pat palyginimui buvo pateikta minėto eksperto sudaryta remonto sąmata originaliomis detalių kainomis. Tokiu atveju, net išskaičiavus nusidėvėjimą naujoms detalėms, remonto kaina būtų didesnė (1048,59 Lt) už pareiškėjo išmokėtą draudimo išmoką. Įvertinus šiuos duomenis, darytina išvada, jog atsakovo pretenzijos dėl pareiškėjo neteisėto praturtėjimo, dėl nusidėvėjimo paskaičiavimo būtinumo yra nepagrįstos, atmestinos.

Pažymėtina, jog atsakovas, reikšdamas nesutikimą su pareiškėjo žalos paskaičiavimu, su žalą pagrindžiančiais dokumentais, savo įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teismui nepateikė, todėl darytina išvada, jog atsikirtimų neįrodė (ABTĮ 57 str.).

Pareiškėjui (draudikui) pagal Draudimo įstatymą (3 str. 2 d., 90 str.) yra suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą. Šios kompetencijos suteikimas apima ir apdrausto turto vertinimą, kai įvyksta draudiminis įvykis, todėl atsakovo argumentai, kad trečiojo suinteresuoto asmens automobiliui dėl žalos nustatymo turėjo būti atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101, atmestini kaip nepagrįsti, nes šis poįstatyminis aktas priimtas įgyvendinant kito įstatymo, t.y. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas, kurio paskirtis ir juo reglamentuojami teisiniai santykiai yra kito pobūdžio. Tokios nuostatos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2013-10-19 nutartis Nr. A146-1265/2013).

2011-02-15 policijos nutarime nurodyta, jog automobilio vairuotojo I. J. veiksmuose KET pažeidimų nenustatyta. Duobė, dėl kurios įvyko eismo įvykis, buvo važiuojamojoje dalyje, nepaženklinta jokiais kelio ženklais. 2011-02-15 vairuotojo paaiškinime nurodyta, jog apvažiuoti duobės nepavyko dėl kitoje eismo juostoje važiuojančio automobilio. Iš eismo įvykio medžiagos matyti, jog duobė užėmė didelį važiuojamosios dalies plotą (1.3m. ilgio, 90

cm pločio), todėl visuma įrodymų nepatvirtina vairuotojo kaltės dėl autovykio. Pažymėtina, jog atsakovo argumentai dėl vairuotojo neapdairumo grindžiami vien prielaidomis, įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie autoįvykio kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad vairuotojas konkrečiu atveju pažeidė KET reikalavimus, LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, byloje nėra pagrindo.

Įvertinus nustatytas aplinkybes ir įrodymus, darytina išvada, jog Kauno miesto savivaldybė konkrečiu atveju neužtikrino Raudondvario plento ir Ramybės gatvės tinkamos priežiūros, jų remonto ir saugaus eismo, dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta I. J. vairuojama transporto priemonė. Nustačius visas būtinąsias viešosios atsakomybės sąlygas, pareiškėjo prašymas dėl 864,22 Lt turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas, ši suma priteistina iš atsakovo.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tokio pobūdžio bylose, t.y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (pvz., 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012), todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 6.2. straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2013m. rugpjūčio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašymas raštu su tiksliu išlaidų apskaičiavimu ir aiškiu pagrindimu ABTĮ 45 str. nustatyta tvarka nepateiktas, todėl dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priimant sprendimą administracinėje byloje, nespręstinas. Pažymėtina, kad tai netrukdo pareiškėjui ABTĮ nustatyta tvarka pakartotinai kreiptis dėl tokių išlaidų priteisimo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (ABTĮ 45 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5punktu, 45 straipsniu, teisėja

nusprendžia:

Skundą tenkinti.

Priteisti pareiškėjui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 864,22 Lt ( aštuonis šimtus šešiasdešimt keturis litus 22 cnt) turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2013-08-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė