Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 842 – 227 / 2012

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 13 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei N. R., išvadą teikianti institucija - Visagino miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nustatė, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu, kuriuo patvirtinta šalių taikos sutartis, iš ieškovo dukros V. S. išlaikymui priteista mokėti kas mėnesį po 400 Lt (b.l.6-9). Šalių turtinė padėtis vienoda, nei ieškovas nei atsakovė jokio turto neturi (b.l. 18, 27-28, 42-43). Teismas manė, kad šalių turtinei padėčiai esant vienodai, reikšmę sprendžiant dėl išlaikymo dydžio nustatymo, turi šalių gaunamos pajamos. Ieškovo pajamos nuo 2012 m. balandžio mėnesio yra 796 Lt (b.l.17), o atsakovė nuo 2012 m. gegužės mėnesio gauna motinystės pašalpą - 652,21 Lt, taigi 144 Lt mažiau nei ieškovas. Be to, iš ieškovo pateiktų pažymų dėl apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų matyti, kad ieškovui 2012 m. kovo mėnesį buvo išmokėta 10 028 Lt išmoka (b.l. 16). Teismas, įvertinęs ieškovo kas mėnesį gaunamas pajamas – 796 Lt ir 2012 m. kovo mėnesį gautą 10 028 Lt išmoką, ir tai, kad ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi 2012-06-07 (b.l. 1), darė išvadą, kad ieškovo pajamos ieškinio padavimo dieną nebuvo sumažėjusios, priešingai - ženkliai padidėjusios, todėl pagrindo tenkinti ieškinio nenustatė. Netenkinus ieškinio teismas priteisė iš ieškovo atsakovei 600 Lt bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas (CPK 93,98 str.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1d.1 p.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, iš esmės tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad A. S., gimusio 1996-05-01 (b.l. 5), tėvų A. S. ir J. S. santuoka nutraukta Visagino miesto apylinkės teismo 1996-08-01 sprendimu (b.l. 10-11), ieškovas sūnaus išlaikymui kas mėnesį moka 1/4 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet nemažiau 0,4 MGL kas mėnesį nuo 1996-06-14 iki sūnaus pilnametystės. 2001-07-26 gimė V. S., kurios tėvai yra A. S. ir N. R. (b. l. 4). Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu, kuriuo patvirtinta šalių taikos sutartis, iš ieškovo A. S. dukros V. S., gimusios 2001-07-26, išlaikymui priteista mokėti kas mėnesį po 400 Lt (b.l. 6-9). Ieškovas 2012-06-07 kreipėsi į teismą prašydamas sumažinti dukros V. S. išlaikymo dydį iki 130 Lt per mėnesį. Visagino miesto apylinkės teismas 2012-08-23 sprendimu ieškinio netenkino, nes nenustatė, kad ieškinio padavimo metu ieškovo pajamos būtų sumažėjusios. Apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir priimti naują – Visagino miesto apylinkės teismo 2010-08-09 nutartimi priteistą išlaikymą pakeisti ir priteisti iš ieškovo jo dukros išlaikymui po 130 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės.

Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus reglamentuoja CK 3.192 str. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Prievolė išlaikyti vaiką, mokant periodines įmokas, dažniausiai yra tęstinio pobūdžio ir vykdoma gan ilgą laikotarpį. Augant vaikui keičiasi jo poreikiai, gali keistis ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.). Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Pagal teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi nustatant išlaikymo dydį paprastai yra CK 6.461 str. 2 d. nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt (LAT CBS teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje V.S. v. M.S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, 2007-12-17 LRV nutarimas Nr. 1368). Tačiau, kai vienas iš tėvų privalo rūpintis keliais vaikais, tai išlaikymo dydis turi būti pakankamas bent minimaliems visų vaikų poreikiams tenkinti, o gautos vaikų išlaikymui sumos turi būti panaudotos lygiomis dalimis, jeigu nėra svarbių priežasčių nukrypti nuo lygybės principo. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas.

CK 3.201 str. numatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, taip pat kai atsiranda papildomos vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą.

Sprendžiant, ar išlaikymo sumažinimo reikalaujančio ieškovo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės, būtina įvertinti, ar ji pablogėjo tiek, jog, atsisakius sumažinti išlaikymo dydį, jis negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir būtų pažeistas proporcingumo principas. Atmesdamas ieškovo reikalavimus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šalių turtinė padėtis vienoda, ieškovo pajamos ieškinio padavimo dieną nebuvo sumažėjusios, priešingai – ženkliai padidėjusios.

Teisėjų kolegijos nuomone, atmestini apelianto argumentai, kad teismas neteisingai įvertino jo turtinę padėtį laikydamas, kad ieškovo ir atsakovės turtinė padėtis yra vienoda, ieškovas turi galimybę vaiko išlaikymui teikti 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovo turtinę padėtį apibūdina jo gaunamos pajamos, kurias sudaro apie 685,46 Lt per mėnesį gaunama pareigūnų ir karių valstybinė pensija (b. l. 17). Ieškovas kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, šiuo metu jis niekur nedirba, turi nepilnametį vaiką A. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir jo išlaikymui kas mėnesį moka 1/4 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet nemažiau 0,4 MGL kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Atsakovė yra vaiko priežiūros atostogose, ji gauna 652,21 Lt pajamas per mėnesį, turi keturis nepilnamečius vaikus, jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. 2012 m. kovo mėnesį jam išmokėta 10 028 Lt. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovo turtinė padėtis nėra blogesnė nei atsakovės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdamas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas niekur nedirba nuo 2012-03-27, kuomet buvo atleistas iš vidaus tarnybos nuo 2012-03-26 pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 15 p. Teiginį, jog negali dirbti fizinio darbo dėl sveikatos būklės grindžia medicinos pažyma, patvirtinančia, kad ieškovas turėjo problemų dėl stuburo juosmeninės dalies. Tačiau ieškovas nepateikė įrodymų(gydytojų išvados ir pan), patvirtinančių jo teiginį, kad jis negali dirbti fizinio ar kitokio darbo būtent dėl jo nurodytos sveikatos problemos. Ieškovas nepateikė ir byloje nėra duomenų, jog ieškovas yra nedarbingas dėl neįgalumo. Jam mokama stažinė pensija už pareigūnų ir karių tarnybą, o ne dėl neįgalumo. Todėl jo argumentai dėl negalėjimo dirbti kito darbo atmestini kaip nepagrįsti(CPK 178 str.).

Apeliantas teiginio, jog negali susirasti kito darbo, įrodymais nepagrindė(CPK 178 str.). Į darbo biržą ieškovas nesikreipė . Tai rodo, kad apeliantas nesistengė ieškotis kito darbo . Tuo pačiu jis, teigdamas, kad kito darbo nemoka dirbti, nepateikė jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad jis bandė įsigyti kitą, nei turimą ir šiuo metu paklausią veterinaro specialybę. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis ieškojosi darbo pagal specialybę. Taigi, byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad atsakovas siekia gauti papildomų pajamų ir dėjo realias pastangas susirasti kitą darbą ar kitu būdu gauti pajamų. Taip pat nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių pirmiau nurodytų veiksmų atlikti negalėjo.

Įvertinus apelianto amžių(jam 39 metai), nustatytas ir aptartas aplinkybės, galima spręsti, kad ieškovas turi kitų pajamų ne vien tik pensiją ir dėl to jis į darbo biržą dėl darbo paieškos ar persikvalifikavimo, nesikreipė.

Apelianto teiginys, jog vaikai turi gauti vienodo dydžio išlaikymą atmestinas. Reikalingas ir būtinas būtinų vaiko poreikių tenkinimui išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko amžiaus, jo specialių poreikių ir kt. aplinkybių. Nustačius būtiną išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui, sprendžiama, kiek gali skirti kiekvienas iš tėvų vaiko išlaikymui, tačiau bendrai tėvai privalo skirti tokią pinigų sumą, kuri pakankama nepilnamečio vaiko būtiniems poreikiams patenkinti. Iš esmės apeliantas neginčija teismo nustatytos pinigų sumos, reikalingos dukters išlaikymui. Todėl vien apelianto nurodyta aplinkybė, jog sūnaus išlaikymui skirdamas 171 Lt, o šalių dukters išlaikymui po 300 Lt/mėn, neduoda pagrindo pripažinti, kad vaikų teisės ir jų interesai pažeidžiami. Nepriklausomai nuo to, ar abu tėvai gauna pajamas, abiejų tėvų pareiga yra išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantas 2012 m. kovo mėnesį gavęs 10 028 Lt išmoką ir teigdamas, kad virš 9500 Lt panaudojo gydymui(400 Lt davė dukrai), jokių įrodymų, pagrindžiančių šį teiginį nepateikė. Kaip pripažino apeliantas pirmosios instancijos teismo posėdyje jis nuo 2012-04-01 išlaikymo, išskyrus minėtus 400 Lt, neteikia. Nėra įrodymų, kad jis šiuo metu teikia dukters išlaikymui po 130 Lt/mėn, t.y. tą pinigų sumą, kurią, kaip jis tvirtina, išgali teikti.

Įvertinus apelianto gautas pajamas iki jo kreipimosi į teismą dienos(2012-06-07), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo pajamos kreipimosi į teismą dieną nebuvo iš esmės sumažėjusios, priešingai, padidėjusios. Aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nenustatyta. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė.

Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagristas, apeliacinio skundo motyvais jį naikinti pagrindo nėra. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo procesiniu sprendimu neužkirstas kelias CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, jei iš esmės pasikeistų ieškovo, teikiančio išlaikymą , turtinė padėtis, ar pasikeistų vaiko poreikiai- atsirastų papildomų vaiko priežiūros išlaidų ir kt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.