- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-17
- Bylos Nr.
- 1-122-674/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37057-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Kaltinamasis
- M. J.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė, sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. J. kaltinamas tuo, kad 2020 m. rugsėjo 12 d., apie 22:20 val., (duomenys neskelbtini), savitarnos plovykloje "E.", naudojant plovimo įrangą, tyčia atidaręs apsauginį skydelį pripurškė vandens į žetonų aparato vidų, tokiu būdu sugadino MB "V." priklausančios savitarnos plovyklos žetonų nuskaitymo įrenginį 124,82 eurų vertės ir žetonų nuskaitymo įrenginį valdančią mikroschemą 567,38 eurų vertės, padarė bendrą 692,20 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis M. J. dėl padaryto nusikaltimo kaltu prisipažino visiškai, gailisi tai padaręs ir parodė, kad 2020 m. rugsėjo 12 d., apie 22 val., nuvažiavo į savitarnos plovyklą "E.", esančią Raseinių mieste, nes norėjo nusiplauti savo automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Išlipęs iš automobilio nuėjo prie aparato išsikeisti pinigus į žetonus. Tada sumetė žetonus ir pasijungė plovimo programą. Kiek laiko purškė vandenį nežino. Galvojo, kad sugadinus aparatą užstrigs laikas ir galės ilgiau plauti savo automobilį. Pripurškus vandens aparatas toliau veikė ir niekas neužstrigo, nepastebėjo jokių gedimų. Jis pabaigė plauti savo automobilį ir iš plovyklos išvažiavo. Taip pasielgė, nes norėjo prieš draugus mandresniu pabūti. Tada buvo blaivas, tai padarė iš durnumo. Norėjau pripurkšti vandens į mikroschemą. Jis žinojo, kad plovykla yra filmuojama. Paskui, jei neklysta, gal po kelių dienų į namus atvyko pareigūnai ir pasakė, kad plovyklos žetonų aparatas sugadintas. Jis savo tokį elgesį vertina neigiamai, ateityje taip nebesielgs. Jis žalą atlygino, iš jo buvo minusuota pinigų suma. Tačiau jei neminusavo, tai žada atlyginti bankiniu pavedimu.
Motyvuojamoji dalis
M. J. kaltė įrodyta kaltinamojo parodymais ir liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kita byloje surinkta medžiaga:
Liudytojas V. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 13 d., apie 09:00 val., atvykęs į savo įmonei MB “V.” priklausančias patalpas, t. y. savitarnos plovyklą "E.", esančią adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, jog neveikia viena plovimo aikštelė. Nurodytoje savitarnos plovykloje yra trys plovimo vietos/aikštelės. Neveikė plovimo vieta esanti per vidurį, t. y. antra plovimo vieta. Ieškant gedimo nustatyta, kad neveikia plovimo vietos pagrindinė valdymo plokštė ir monetų priėmėjas. Abu nurodyti įrenginiai buvo pilni vandens. Peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus pastebėjo, kad 2020 m. rugsėjo 12 d., apie 22:20 val., jam nežinomas asmuo, vyriškis, automobiliu PEUGEOT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į minėtą plovyklą ir plovė nurodytą automobilį. Plaunant automobilį, asmuo naudodamas plovimo įrangą, kaip suprato tyčia, atidaręs apsauginį skydelį, į žetonų aparato vidų pripurškė vandens. Tokiais savo veiksmas šis asmuo sugadino jo įmonei priklausantį turtą. Vaizdo įrašą jis pateikė pranešant apie įvykį per "e -policija", prie įvykio, kurio ROIK (duomenys neskelbtini). Sugedusią įrangą patvarkė įmonė UAB "R. p." ir pateikė jam PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta suma už atliktą paslaugą yra 1294,30 eurų, tačiau dalį sumos sudaro kelionės išlaidos (80 eurų) bei remonto darbai (297,50 eurai), taip pat PVM 224,63 eurų. Atskaičiavus minėtas išlaidas, patirta žala už sugadintą savitarnos plovyklos įrangą siekia 692 eurus, taigi jo įmonei padaryta tokia turtinė žala, dėl kurios civilinio ieškinio šiuo metu nereikš. Turtinę žalą jam pažadėjo atlyginti draudimo bendrovė "Gjensidige". (b. l. 15-20)
2020 m. rugsėjo 15 d. Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu apžiūrėta "E." savitarnos plovykla, adresu, (duomenys neskelbtini) yra mėlynai - baltos spalvos savitarnos plovykla, trijų plovimo aikštelių, ant kurios stoto šono yra užrašai "E.", "S. P. 24/7". Plovimo aikštelių danga yra betoninė su metalinėmis grotelėmis centre. Šonuose plovimo aikštelių yra informaciniai stendai, kurių viduryje yra iškilęs į išorę pusapvalė, metalinės skardos apdaila. Virš plovimo aikštelių, prie viršutinės konstrukcijos yra pritvirtinti plovimo pistoletų žarnų laikikliai. Šonuose plovimo aikštelių yra plovimo pistoletai, kairėje pusėje įdėtas į metalinį cilindrą pažymėtą geltona juosta, o dešinėje pusėje įdėtas į metalinį cilindrą pažymėtą raudona juosta. Kiekvienoje plovimo aikštelėje, kairėje pusėje, centre iškilusioje, pusapvalioje, metalinėje skardoje yra programų pasirinkimo pultas. Programų pasirinkimo pultas yra mėlynos spalvos su 5 mygtukais ir apsauginiu skydeliu ant žetonų įmetimo/pasiėmimo angos. (b. l. 26-32)
2020 m. rugsėjo 15 d. Vaizdo įrašo apžiūros protokole apžiūrėta DVD laikmena, kurią pateikė V. T. per e-policija.lt. Vaizdo įraše matomas savitarnos plovyklos "E." antrojo įvažiavimo plovimo aikštelės vaizdas, kurioje stovi automobilis Peugeot pilkos spalvos. Prie automobilio vaikinas, šviesiais plaukais, apsirengęs tamsios spalvos rūbais plauna automobilį ir paskui nukreipia vandens plovimo srovę į programų pasirinkimo pultą ir pakėlęs apsaugą, kuri dengia žetonų įmetimo angą nukreipia vandens srovę į žetonų įmetimo angą ir laiko apie 2 sekundes. Po to vyriškis vandens plovimo srovę toliau yra nukreipęs į plovyklos programų pasirinkimo pultą iš toliau. (b. l. 33-34)
PVM sąskaitoje faktūroje serija RNKT Nr. 2000145 užfiksuota, kad plovyklos žetonų remonto paslaugas teikė UAB "R. p." ir bendra suma 1 294,30 eurų. (b. l. 21)
UAB "R. p." rašte nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 13 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini), MB "V.", priklausančioje plovykloje nustatyti pažeidimai: sugadintas žetonų nuskaitymo aparatas, kurio kaina 124,82 eurai ir žetonų nuskaitymo įrenginį valdanti mikroschema, kurios kaina 567,35 eurai. (b. l. 37-39)
ADB Gjensidige 2020 m. rugsėjo 30 d. rašte užfiksuota, kad išmokėjo 954,67 eurų draudimo išmoką už šio įvykio metu sugadintą žetonų nuskaitymo įrenginį ir žetonų nuskaitymo įrenginio valdymo mikroschemą. (b. l. 42-46) 2021 m. balandžio 21 d. ADB Gjensidige rašte nurodyta, kad M. J. žalos neatlyginęs (b. l. 136)
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, o turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Pažymėtina, kad tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-167/2009, 2K-73-677/2016). Būtent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus ar sunkus nusiklatimas (BK 187 straipsnio 1 ir 2 dalys) ar kaip baudžiamasis nusižengimas. BK 190 straipsnyje nurodyta turto vertė: turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.
Kaltinamojo M. J. veika pagal LR BK 187 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, nes jis savitarnos plovykloje, naudojant plovimo įrangą, tyčia atidaręs apsauginį skydelį pripurškė vandens į žetonų aparato vidų, tokiu būdu sugadino savitarnos plovyklos žetonų nuskaitymo įrenginį 124,82 eurų vertės ir žetonų nuskaitymo įrenginį valdančią mikroschemą 567,38 eurų vertės, tokiais savo veiksmais padarydamas bendrą 692,20 eurų turtinę žalą.
Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažįsta ir gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinčias aplinkybes.
Kaltinamasis M. J. teisiamas antrą kartą, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Administracine tvarka baustas, dėl psichikos ir priklausomybių sutrikimų neregistruotas. Bedarbis. Nustatyta, kad M. J. savo tyčiniais veiksmais, kaip pats nurodė – norėdamas ilgiau plauti mašiną, sugadino svetimą turtą, tai yra savitarnos plovyklos žetonų nuskaitymo įrenginį ir žetonų nuskaitymo įrenginį valdančią mikroschemą, kai dėl kaltinamojo tokių veiksmų šių įrenginių nebegalima naudoti pagal jų paskirtį ir tokiais kaltinamojo veiksmais buvo padaryta 250 MGL dydžių sumos neviršijanti žala. Dėl savo kaltų veiksmų kaltinamasis prisipažino visiškai. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam M. J. paskyrus BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis kaltinamajam yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveiks kaltinamąjį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Atsižvelgiant į tai, kad M. J. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo nurodytos aplinkybės sutapo su kitais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir surinktais duomenimis, bylos nagrinėjimo metu buvo sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas LR BK 64¹ straipsnis ir bausmė sumažintina 1/3 dalimi.
Yra pareikštas draudimo bendrovės ADB ,,Gjensidige“ 954,67 eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 42-46). ADB ,,Gjensidige“ pateikusi prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Jie savo civilinį ieškinį palaiko pilnai ir prašo priteisti patirtą žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims ir reikalauti priteisti žalą.
Sutinkamai su CK 6.280 straipsniu, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.
Kaltinamasis M. J. sutinka su civiliniu ieškiniu ir sutinka, kad savo veiksmais padarė turtinės žalos. Nurodė, kad jis žalą jau atlygino, tai yra atskaitė iš jo sąskaitos. Jei ne, tuomet žada bankiniu pavedimu pinigus pervesti. Civilinis ieškovas ADB ,,Gjensidige“ pateikė raštą, kad jų patirta žala neatlyginta (b. l. 136). Civilinis ieškinys įrodytas ir pagrįstas. Iš M. J. priteistina 954,67 Eur turtinės žalos atlyginimo ADB ,,Gjensidige“ naudai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 301- 308 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia
M. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 51 MGL (2 550 Eur) dydžio pinigine bauda.
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti bausmę 34 MGL – 1 700 Eur, tai yra vieno tūkstančio septynių šimtų eurų dydžio piniginę baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2021 m. kovo 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta 70 MGL dydžio bauda ir paskirti galutinę bausmę 100 MGL – 5 000 Eur, tai yra penkių tūkstančių eurų dydžio pinigine bauda. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal 2021 m. kovo 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamąjį įsakymą paskirtos ir atliktos bausmės (baudos) dalį.
Baudą privaloma sumokėti per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, ir pateikti teismui kvitą.
Iki bausmės vykdymo pradžios M. J. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Civilinį ieškinį patenkinti ir ADB ,,Gjensidige“ naudai priteisti iš M. J. 954,67 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Kompaktinę plokštelę (1 vnt.) su vaizdo įrašu, pridėtą prie baudžiamosios bylos viršelio nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.